Oi, kokia maža žuvytė
Ežerėly tviska, švyti.
Ji, matyt, kasdien čia prausias –
Švarios kojos, švarios ausys.

Net ir ežero lelijos
Nusimaudyti nebijo.
Gal truputį joms ir šalta,
Bet už tai jos baltos baltos.

Pūkšt – į vandenį įkritęs
Nardau ir taškaus saulytėj.
Šalto vandenėlio jau
Štai ir aš nebebijau.

Bėga, skuba skruzdėlytė
Siauru miško takeliu.
Aš bijau ją užkliudyti
Ir sumindyt bateliu.

Pasitrauksiu aš iš kelio
Į kalnelį atokiau.
Tegu nešasi šapelį
Tegu statos namą sau.

Nieko žemėje neskriausiu,
Vabalėlio nei skruzdės...
Reikia rūpintis mažiausiais,
Reikia juos labai mylėti.

Skurlum burlum,
Tytum tatum –
Ką parašėm,
Nesupratom.
Buvo senė
Šimto metų,
Viską matė –
Nesuprato,
Ėjo senė
Pro duris,
Girdi – čiulba
Vyturys...

Skurlum burlum,
Tytum tatum, –
Aš linkiu jums
Šimtą metų
Išgyventi,
Nepasenti,
Žemės lysvę
Supurenti,
Pasisėti
Ten grūdų...

Skurlum burlum!
Mudu du
Šio pyrago atsikąsim,
Pagalvosim ir suprasim,
Ką tai reiškia
Skurlum burlum!

Laižo medų meškinai,
Varva per smakrus saldžiai.
Klausia rudžiai pas meškienę
Kaip gi rados vakarienė?

Skrido bitė per laukus
Kol nuilsino sparnus.
Žiūri – liepa ant kalvos
Net panirusi žieduos.

Oras srūva medumi,
Jo pilni žiedai gelsvi.
Bitė sukviečia draugus,
Švelniai lanko žiedelius.

Širšė irgi prie medaus,
Pagalvojo – paragaus.
Bet klampus saldus medus,
Teko jai palikt batus...

Zuikis juokes,
Lupa plyso.
Du dantukai
Atsikiso.

Ar suteme,
Ar sviesu-
Zuikis sypsos
Lig ausu.

Mūsų lakrodis ant sienos
Tiksi naktį, tiksi dieną.
Jo rodyklės sukasi ratu,
Kad visur mes spėtume laiku.
Valandas jisai skaičiuoja
Niekuomet nesumeluoja.

Stebisi visi vaikai.
Susipyko du draugai.

Vienas žodį, kitas žodį.
Liežuvius abu parodė.

Du berniukai, du mažiukai,
Ėme peštis kaip ožiukai.

Tie ožiukai be ragų.
Net žiūrėti nesmagu.

Juodu pešės gan ilgai-
Kol išdygo jiems ragai.

Juokėsi iš jų vaikai:
Argi pešasi draugai?

Kadaise šile,
Šile po egle
Gyveno nykštukai –
Nykštukai pykštukai –
Nykštukas raudonas,
Nykštukė žalia.

Nykštukai šile,
Šile po egle,
Sulaukė vaikučių –
Mažų nykštukučių –
Sūnelis raudonas,
Dukrelė žalia.

Ir gera šile,
Šile po egle.
Plevena ugnelė,
Skardena dainelė –
Ugnelė raudona,
Dainelė žalia.

/Martynas Vainilaitis/

Paūgėjau, pasunkėjau,
Niekam blogo nelinkėjau.

Pasakyki, pasakyki,
Tai kodėl kiekvieną sykį,

Svogūnėlį pjaudama,
Braukia ašarą mama?

– AČIŪ, – TARĖ MAN MAMYTĖ,
RADUS UŽTIESTĄ LOVYTĘ,
NUVALYTUS BATUKUS,
SUTVARKYTUS ŽAISLIUKUS.
BROLIS „AČIŪ“ NEGAILĖJO,
KAI KARTU ŽVEJOT IŠĖJOM.
PAVYDUOLIS NEBUVAU –
MEŠKERĘ PANEŠ DAVIAU.
– AČIŪ, – TYLIAI SAKO SESĖ,
O UŽ KĄ, TAI NESUPRASI:
SMĖLY, KIEMO DĖŽĖJE,
TIK ŽAIDŽIAU KARTU SU JA.
„AČIŪ“, – TOKS GRAŽUS ŽODELIS,
TARSI KVEPIANTIS ŽIEDELIS.
NEGAILĖK JO BROLIUI, SESEI
IR DRAUGAMS KIEME AR KLASĖJ.

Aš – kvapi liauna gėlytė.
Mane gražia kirmėlytė.

Jeigu nenugrauš visai,
Tai žydėsiu ištisai.

Aš – dailioji kirmėlytė,
Man skani šita gėlytė.

Oi, atrodo, jau krentu
Patvorin su ja kartu!

Savęs labai gailėjosi pelytė –
Jai rodės per trumpa jos uodegytė.

Sau įsikalus buvo ji į galvą,
Kad būtinai reikėtų keisti spalvą.

Save pamačius veidrody išbalo:
Dantukai atsikišę, akys žalios.

Savim lig uodegos galiuko nusivylus,
Pelytė šmurkštelėjo į apgraužtą skylę.

Mano vardas - A raide,
Vitaminas - pvarde.
Mano broliai - B ir C,
Dar broluikas vienas K.
O jauniausiasis - PP

Mes visi labai laimingi,
Pavyzdingi ir tvarkingi.
Jei ims grauzt tave liga -
Pulsim ja visi staiga.

Padulkes tik gripo padai
Trauksis virusu brigados!
O ligu princesei Slogai
Bus labai nuo musu bloga.
Negaluoti ims Sloga -
Ir ateis jos pabaiga.

Na, matai kokie mes stiprus,
Kibus, skvarbus, narsus, vikrus,
Landus, kandus, paalaptingi,
Zvitrus, mitrus, stebuklingi.

Aš česnakas, aš aštrus,
Pasipūtęs, išdidus.
Jeigu valgysit mane
Nekamuos sloga, oi ne.
Jeigu peršalsit, supūs...
Tuoj česnakas draugas bus.

Storas, apskritas ridikas.
As ne prstas, o didikas.
Kas manes tik paragas,
Tam skruostukai ir paraus.

Uzaugs vyras raumeningas,
Bus stiprus, grazus, laimingas.