Iš puoduko
Burbuliukai
Veržias, kyla
Lyg padūkę.
O pakilę
Tyliai skleidžias
Ir į žemę
Nusileidžia.
Vienas ėmė-
Ir sutrūko-
Linksmas buvo
Burbuliukas

Sušuoliavo
Tarp eglaičių
Kiškiai rauti
Voveraičių.
Prakaitavo
Plušo, rovė
Ir ant seno
Kelmo krovė.
Aš prie kiškio
Prislinkau
Ir į ausį
Jam sakau:
-Pailsėkit
Tarp eglaičių.
Kam jums
Šitiek voveraičių?
Kiškiai juokias
Atsilošę:
-Iš tų grybų
Virsim košę!
Oi, tai juoko
Bus smagaus
Tiems, kas košės paragaus!

Gandro sparnas sukas,
Klevo lapas čeža.
Linksmas traukinukas
Rudenėlį veža.

Rieda per kalnelį,
Dunda per giraitę.
Ant kelmų kelmučiai
Šoka net sukaitę.

Dairosi kiškelis
Pro vagono stiklą.
Lydi rudenėlis
Kiškį į mokyklą. (Z. Gaižauskaitė)

Tartum stiklas žydras trūko
Šaltas ledas ant laukų.
Gurgia šimtas upeliukų
Tarp šermukšnių, tarp vagų.

Pabučiuoja saulė sniegą-
Ir upelis mažas bėga.
Oi, upeli, eikš arčiau!
Taip seniai tave mačiau.

Vėjas vartuos įsisuko
Ak, pagaut jo negaliu!
Teška šimtas upeliukų
Ir putoja tarp žolių. (J. Degutytė)

Raina katytė,
Juoda nosytė,
Ilgi ūseliai,
Riesti nageliai.
Ausytės stačios,
Akytės plačios,
Kojytės baltos
Ir visad šaltos.

-Oi, bitute, oi raina,
Ar medučio negana?
Beskraidydama ilgai
Tu tikriausiai pavargai.

Man atsakė darbininkė:
-Greit pavargsta tie, kas tingi.
Pailsėsiu avily,
Kai ateis žiema gili. (Z. Gaižauskaitė)

Vieną dieną žvarbią, šaltą,
Lapė siuvo kiškiui paltą,
Ir matavo nuo galvos
Lig mažytės uodegos.

O meškutė lepečkojė
Batus siuvo kiškio kojom.
Naujais batais zuikis džiaugės:
Kokios geros mano draugės!

Ten daržely prieš saulutę
Šildos raudona uogutė,
Po dienelės pažiūrėkit, -
Jų jau dešimtys prisėta!

Mama triūsia visą dieną, -
Rauna piktžolę ne vieną.
Lysvę barsto pjuvenėlėm,
Bus uogelių šeimynėlei.

Raudonų saldžių be galo
Kūgio formos ar ovalo.
"Tai uogelių skanumėlis,"-
Sako paragavęs tėtis.
( Dalia Miliukaitė Buragienė)

Eina saulutė eglių bokšteliais,
Eina saulutė pievų takeliais.
Neša avietei sunką raudoną,
Kviečio grūdeliui- midų geltoną.
Šildo zuikutį, šildo žibutę
Ir voveraitę ruduodegaitę.
Duoda paukšteliui lengvą sparnelį,
O man dainelę, o man dainelę.

Tra ta ta,
Tra ta ta!-
Kas ten
Žvilga?-
Karieta!

Karieta
Kaip auksas švyti,
Nes važiuoja ten-
Saulytė!

Per didžiulį žydrą dangų
Ir tiesiog
Į mūsų langą!

Atsargiai!
Labai karšta
Ta saulytės karieta!

Piešiu namą ir paukštelį
Ir be galo ilgą kelią.
Piešiu saulę užu marių,
Piešiu vėją žaliaskarį.
Piešiu žydinčią aguoną
Ir kvapnutę šiltą duoną,
Baltą debesį ir dangų,
Obuolį raudoną rankoj.
Piešiu žvaigždę ir berželį
Ir be galo ilgą kelią.

Žaliaskarėj pamiškėj,
Sidabrinėj pavartėj,
Ant raudono braškių kalno,
Ant mažos mergytės delno
Kaip oranžinis drugys
Juokias saulės spindulys.
Jo lengvi sparnai plevena
Ir pirštelį jai kutena.
Spindulėli, nepabėk,
Drugeliu čia pasėdėk.

Ant mano delno guli duonelė,
Ant mano delno juoda riekelė.
Tai verks duonelė, jei aš tingėsiu,
Jei aš tingėsiu-jos nemylėsiu.

Tinginio valgoma, verkia duonelė.
Ant mano delno ji verkt negali.
Aš viską dirbsiu, ką tik mokėsiu,
Per visą savo dienelę šviesią.

Tegul tik juokias mano duonelė,
Tegul tik juokias juoda riekelė.

Po šalnų pradėjo lyti.
Kurkė pievoje varlytė.
Kurkė, maudėsi klane.
Ir neaišku, nežinia,
Nuo vandens ar nuo kurkimo
Ėmė, vargšė, ir užkimo.

Negirdėjo tokio gando,
Visos varlės nusigando.
Susirinko pabaly
Balto dobilo pily,
Ir pasikvietė sumanią
Pievų daktarę kamanę.

Pievų daktarė kamanė
Daug žinojo, daug išmanė.
— Gulk, varlyte, po lapu.
Susirgai žaliu gripu.
Dieną kitą pagulėsi…
Na, ir kurkti vėl galėsi! (M. Vainilaitis)