...
 VISKAS APIE PRIESKONIUS - Forumas
[ New messages · Members · Forum rules · Search · RSS ]
Forum moderator: Krla  
Forumas » TARP MŪSŲ MERGAIČIŲ - pokalbiai, grožis, sportas ir sveikata » VIRTUVĖS PASLAPTYS » VISKAS APIE PRIESKONIUS (informacija)
VISKAS APIE PRIESKONIUS
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:36 PM | Žinutė # 1
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Po Romos imperijos žlugimo prekyba prieskoniais laikinai sustingo. Ji vėl atgimė, tačiau jos centru tapo jau naujos valstybės, susikūrusios Viduržemio jūros pakrantėje.

Bizantijos sostinė Konstantinopolis varžėsi su Aleksandrija dėl pasaulinės prekybos prieskoniais sostinės vardo. Prieskonius į Bizantiją tiekdavo arabų pirkliai, dominavę Rytuose ir Viduržemio jūros regione nuo VIII amžiaus. Su europiečiais jie tiesiogiai kontaktuodavo Pirėnų pusiasalyje. Todėl dalis prieskonių į Europą patekdavo per ispanus, kurie ne visada gaudavo juos iš arabų taikliai – dalį tiesiog atimdavo ginklu. O jau X amžiuje ispanai išstūmė arabus iš dabartinės Katalonijos teritorijos ir perėmė iš jų vieną brangiausių prieskonių – šafraną; dabar jie patys ėmėsi jį auginti.
Gerai suderinta Rytų šalių prekyba su Bizantija bei Europa visiškai nutrūko, kai XI amžiuje arabų civilizacijai smogė turkai seldžiukai – sutriuškino Bizantijos kariuomenę, užkariavo pagrindinius kultūros ir prekybos centrus.

Ne tik gerai žinomus prieskonius, tokius kaip pipirai ir cinamonas, bet ir iki tol neregėtus, pvz. muskato riešutus kartu su prisigrobtomis brangenybėmis bei rytietiškais audiniais vežėsi kryžiuočiai iš tolimų kraštų. Taip prieskoniai grižo į Europą. Jų poreikis vis augo – tuometinė Europa dar nežinojo nei kavos,nei kakavos, nei arbatos – todėl vanduo pagardintas prieskoniais, prieskoninis medus, alus bei vynas buvo labai paplitę, kasdieniai gėrimai. Organizuotos ir nenutrūkstamos prekybos organizavimas tapo labai aktualiu klausimu. Trys miestai-respublikos pasidalijo europinę prieskonių rinką Venecija, Piza ir Genuja, kol XIV a. Venecija tapo vienvaldė prieskonių sostinė. Praturtėjusi iš prekybos prieskoniais, Venecija taip suklestėjo, kad daugelis miestų jai pavydėjo tokios prabangos; net iki šiol kelia nuostabą tais laikais statytų rūmų prabanga.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:36 PM | Žinutė # 2
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Prekybos prieskoniais monopolizavimas lėmė ir kainų kilimą – jie tapo tiesiog neprieinami paprastiems žmonėms. Valstiečiai ir amatininkai buvo priversti labiau orientuotis į vietines žoleles ir daržovės, ieškoti naujų būdų kaip pagardinti maistą. Kai kuriems užjūrio prieskoniams buvo sėkmingai atrasti pakaitalai (ažgoną pakeitė paprasti kmynai, ferulą – svogūnai ir česnakai), tačiau kai kurie pasirodė nepakeičiami – visų pirmą šafranas, pipirai, cinamonas.

Viduramžiais prieskoniai dažnai pakeisdavo auksą mokant baudas, kontribucijas ir kitus mokėsčius. Cinamonas buvo taip aukštai vertinamas, kad ne gėda buvo jį dovanoti, kaip brangiausią dovaną popiežiams, carams, imperatoriams. Dėl nepaprastos prieskonių vertės šias prekes dažnai klastodavo, už ką buvo numatytos griežtos bausmės. Įdomu, kad viduramžio Vokietijoje už šafrano
falsifikavimą sukčius arba sudegindavo, arba gyvus užkasdavo į žemę, o Prancūzijoje už bandymą falsifikuoti maltus pipirus pirmą kartą buvo skiriama bauda, kurios vertė galima būtų prilyginti beveik 60 kg gryno sidabro, antrą kartą – viso turto atėmimas ir licencijos konfiskavimas.

Prieskoniais prekiavusios šalys griežtai saugodavo savo prekybos kelių paslaptis, neretai karine jėga pašalindavo savo potencialius ir esamus konkurentus, atidžiai kontroliavo savo prieskonių augimo teritorijas.
Nuo XVII amžiaus prieskonius iš prabangių prekių rinkos pamažu ėmė stumti kava, arbata ir cukrus. Be to pasirodė, kad kai kurie prieskoniniai augalai gerai prisitaiko prie kitų šalių klimato. Iki XIX amžiaus pabaigos visi pagrindiniai klasikiniai prieskoniai buvo auginami daugiausiai Anglijos, Prancūzijos bei Olandijos kolonijose. Vienos kitos šalies monopolijos likvidavimas lėmė prieskonių kainų kritimą. Kartu su prieskonių reikšmę šalių ekonomikai dingo ir ilgaamžis susižavėjimas jais. Maža to iš prekybos ėmė dingti klasikiniai prieskoniai, smarkiai sumažėjo grynųjų, nemaišytų prieskonių asortimentas.
Tačiau iki šiol prieskoniai atlieka vieną pagrindinių vaidmenų mūsų virtuvėje. Pastaraisiais metais vis labiau auga susidomėjimas naujais maisto produktais bei sveika mityba. Gal būtent dabar atėjo laikas iš naujo atrasti pamirštą skonį...

Parengta pagal:
V. Pochliobkin „Prieskoniai ir pagardai“
Irene Dalichow „Prieskonių vaistinė“
Z. Gudžinskas, B Rašomavičienė „Lietuvos prieskoniniai augalai“


Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:39 PM | Žinutė # 3
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Aguona

(lot. Papaver somniferum L., angl. Poppy, rus. Мак)

(Daržinė Aguona) Kilusi iš Pietvakarių Azijos, savaime auga Ispanijoje, auginama Europoje ir Azijoje. Auginama Lietuvoje.
Sėklose yra iki 20 proc. baltymų ir 40-50 proc. riebalų.

Juslinės savybės:
džiovintos sėklos kepiniuose įgauna riešutus primenantį skonį.

Vartojimas:
Plačiai naudojamos aguonų sėklos konditerijos gaminiuos kaip įdaras, taip pat kaip priedas įvairiems sladiems desertiniams patiekalams.
Aguonose esantys alkaliodai naudojami medicinoje vaistų gamyboje. Iš aguono sėklų gaunamas kosmetologijoje naudojamas aliejus.


Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:40 PM | Žinutė # 4
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Agurklė

(lot. Borago officinalis, angl. Starflower)

Kilmės šalis - Mažoji Azija. Auginama Europoje, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Auginama Lietuvoje.
Vertingiausios sudedamosios dalys - gydomosios gleivės, kurių yra net 30 proc. ir vitamino C, sėklose yra 32 proc. aliejaus.

Juslinės savybės:
silpno, neišraiškingo kvapo, skonis panašus į šviežių agurkų su svogūno priemaiša, gaivinantis.

Vartojimas:
Maistui naudojami švieži lapai, žiedai, retkarčiais džiovinti lapai. Dedama į salotas, pvz., bulvių, lapines, į padažus (majonezo, garstyčių, savojos, pomidorų ir grietinės), gali būti priedas sūriui, grietinei. Suteikia pikantiško prieskonio mėsai, jos faršui ir žuviai. Iš jos lapų gaminama piurė. Puikiai dera marinatuose.
TInka su paprika, raudonaisiais pipirais, svogūnais, česnakais, rozmarinais, čiobreliais, prieskoninėmis žolėmis.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:41 PM | Žinutė # 5
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs

Ajeras

(lot. Acorus calamus, angl. Sweet-Flag)

(Balinis Ajeras) Kilmės šalis - Indija. Auginamas Europoje, Amerikoje, Azijoje.
Sudėtyje turi eterinių aliejų, kartumynų, raugų.

Juslinės savybės:
aštraus, specifinio, malonaus kvapo, aitraus, kvapaus skonio.

Vartojimas:
Plačiai naudojamas kepant duonos kepinius, duona kepama ant lapų, arba sumaltų lapų, dedama į duonos tešlą - duona tuomet būna nepaprastai aromatinga ir skani. Sumaltos šakniastiebės tinka skaninti sriubas, tamsiuosius padažus, maltinius, sumalti lapai - blynus. Tinka su kopūstais, kepant kiaulieną, avieną, bulves, daržoves. Naudojamas gardinant saldžius patiekalus, uogienes. Iš šviežių šakniastiebių verdami cukatai, galintys pakeisti muskato riešutą, imbierą ar cinamoną. Kaip aromatinė medžiaga ajero cukatai naudojami gaminant vynus, likerius, absentą.
Teigiamai veikia apetitą, gerina virškinimą, atlapaiduoja spazmus bei skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Liaudies medicinoje naudojamas kaip tonizuojanti priemonė, fiziškai pervargus, nusilpus lytinei potencijai.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:42 PM | Žinutė # 6
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Alpinija

(lot. Alpinia Galanga, angl. Siamese ginger, rus. Калган)

Kilmės šalis - Kinija. Auginama Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Antilų salose.
Sudėtyje yra eterinių aliejų ir aštrios deginančios medžiagos.

Juslinės savybės:
Skonis ir kvapas aštriai kartus, primena imbierą.

Vartojimas:
Prieskoniams naudojama malta alpinija, ypač indų, tailando, indonezijos virtuvėse ryžių, mėsos ir žuvies patiekalams gardinti. Kinai skanina ja saldžius patiekalus. Jautiena skaninama alpinija įgyja malonų skonį, taip pat tinka guliašams, daržovių patiekalams, padažams ruošti, grybams. Naudojama skarandžio likerių bei acto gamybai.
Liaudies medicinoje plačiai naudojama gydant skrandžio - žarnyno susirgimus, apetito netekimą, skrandžio sulčių nebuvimą.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:43 PM | Žinutė # 7
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Anyžinis Lofantas

(lot. Agastache foeniculum, angl. Anise Hyssop)

Auga JAV, Kanadoje, Tolimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Pietų Europoje.
Sudėtyje yra 2,2 proc. eterinio aliejaus, kuris yra pagrindinė veiklioji medžiaga.

Juslinės savybės:
malonaus kvapo, primena anyžinę ožiažolę.

Vartojimas:
Dedama į vaisių salotas, saldų pudingą, uogienes, kompotus, kisielius, kuriems suteikia savito aromato. Tinka gėlų vandenų žuviai. Mongolai juo aromatizuoja faršą, mėsos įdarus.
Mažina kraujospūdį, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:43 PM | Žinutė # 8
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Baltoji Garstyčia ir Juodasis Bastutis

(lot. Sinapis alba L., angl. Mustard, rus. Горчица)

Iš viduržemio jūros kraštų kilę baltoji garstyčia ir juodasis bastutis seniai buvo žinomi kaip daržoviniai bei vaisiniai augalai, vėliau buvo auginami kaip aliejinės kultūros. Baltoji garstyčia sutinkama Europoje, Šiaurės Afrikoje, rečiau Šiaurės ir pietų Amerikoje, Azijoje. Juodasis bastutis auginamas Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europos pietuose. Prieskoniams dažnai naudojama baltoji garstyčia dėl to, kad jos sėklos yra minkštesnės, Juodasis bastutis naudojamas farmacijoje.

Vartojimas:
Maistui garstyčios naudojamos labai dažnai, tai yra vienas sveikiausių prieskonių, nes skatina virškinimą, gerina medžiagų apykaitą. Garstyčių sėklas naudojame konservuojant, troškinant daržoves, mėsos sriuboms, faršams. Garstyčių milteliai labai tinkami gaminant kiaulieną, jautieną, žvėrieną, ruošiant karštus bei šaltus padažus. Garstyčios suteikia patiekalui nepakartojamo aromato bei sulaiko sultis. Ankstyvą pavasarį įvairias gaminamas salotas galima pagardinti garstyčių lapeliais, tačiau tiek juos, tiek garstyčių sėklas reikia nepamiršti vartoti saikingai.
Dažnas mūsų garstyčių turime savo virtuvėje bei vaistinėlėje. Kamuojant reumatizmui, radikulitui, neuritui, esant peršalimui įtrynimams naudojamas garstyčių spiritas, užsidėjus garstyčių trauklapius ant kaklo sumažėja galvos skausmas sergant hipertonija. Juodojo bastučio sėklos turi apetitą žadinantį poveikį, antiseptinį bei priešuždegiminį poveikį.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:44 PM | Žinutė # 9
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Balzamita



Klausti apie šį prieskonį

Kilmės šalis - Pietvakarių Azija. Auginamas Azijoje, Europoje, taip pat ir LIetuvoje.
Balzamitos žolėje yra bespalvio eterinio aliejaus, askorbo rūgšties, sacharidų, raugų, kartumynų bei mineralinių medžiagų.

Juslinės savybės:
šaldančiai malonaus kvapo.

Vartojimas:
Tinka skaninti žuvį, sūrio patiekalus, aromatizuoti gėrimus, likerius. Ja gerinamas pyragaičių skonis. Pasižymi apetitą gerinančiomis, virškinimą skatinančiomi, skrandį stiprinančiomis savybėmis.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:46 PM | Žinutė # 10
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Barkūnas



(lot. Melilotus officinalis, angl. Yellow sweet clover)

(Geltonžiedis Barkūnas)
Auginamas Vakarų Europoje, Mažojoje ir centrinėje Azijoje.
Sudėtyje yra eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitamino C, E, P, gleivių, raugų ir kt.

Juslinės savybės:
malonaus skonio bei aromato.

Vartojimas:
Maistui naudojama antžeminė dalis, sausi lapai ir žiedai. Jais skaninama sriubos, salotos, žuvis. Pramonėje naudojama sūrio, trauktinių gamyboje.
Barkūnas pasižymi kraujataką gerinančiu, kraujagysles plečiančiu, nervus raminančiu poveikių. Juo gydo nudegimus, kvėpavimo takų ligas, meteorizmą, nemigą.


Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:47 PM | Žinutė # 11
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Ciberžolė

(lot. Curcuma domestica, angl. Indian saffron, rus. Куркума)

Į Europą šis tropinis augalas pateko iš Indijos, ciberžolė labai paplitusi Azijoje, Afrikoje bei Australijoje.

Juslinės savybės:
Skonis malonus, dideliais kiekiais - aštrus, deginantis. Kvapas - lengvas, malonus.

Vartojimas:
Maistui vartojamos ciberžolės šaknys. Jos nuvalomos, apiplikomos verdančiu vandeniu ir džiovinamos saulėje. Plikant karštu vandeniu iš specialių ląstelių išsiskiria dažomoji medžiaga ir tolygiai pasiskirsto po visą masę, tokiu būdu suteikiant jai geltoną spalvą.
Ciberžolė yra vienas populiariausių prieskonių Rytuose - ji yra viena pagrindinių indiško prieskoninio mišinio kari sudedamoji dalis, kaip daugelio kitų rytietiškų mišinių. Puikiai tinka plovui pagardinti, kitiems patiekalams iš ryžių, makaronų, taip pat padažams. Ja skaninama mėsa, trintos sriubos, salotos.
Ciberžolę galima naudoti konditerijos gaminiams, norint suteikti malonią, apetitingą spalvą. Graži patiekalų spalva gerina apetitą, skatina virškinimą.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:48 PM | Žinutė # 12
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Aitrioji Paprika

(lot. Capsicum frutescens L., angl. Chile, rus. Паприка жгучая)

Kilus iš tropinės Amerikos. Auginama daugelyje šalių. Paprasčiausiai ją galima išsiauginti kambario sąlygomis vazonėlyje.
Sudėtyje yra deginančio alkaloido kapsaicinio, aliejaus, karotinoidų, sacharidų, vitaminų ir kitų medžiagų.

Juslinės savybės:
silpno aromato ir priklausomai nuo rūšies - nuo kvapiai aštraus iki labai deginančio skonio.

Vartojimas:
Populiariausias prieskonis pietų tautų virtuvėje. Vartojama gaminant patiekalus iš mėsos, daržovių, ankštinių kultūrų, ryžių, vištienos, kiaulienos, žuvies, jūros produktų. Tinka padažams, ant iešmo keptai mėsai, guliašams, žirniams, trintoms sriuboms, aštriai picai.
Dera su česnaku, paprika, raudonėliu, gvazdikėliais, kvapiaisiais pipirais, kuminu (indų kmynu), svogūnu.
Saikingai vartojant teigiamai viekia virškinimą.


Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:49 PM | Žinutė # 13
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Dašis

(lot. Satureja hortensis L., angl. Savory, rus. Чябер)

(Daržinis dašis).
Kaip vaistinis ir prieskoninis augalas dašis buvo gerai žinomas senovės graikams ir romėnams. Į Centrinę Europą dašis buvo atvežtas apie 9a. Savaime auga Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse, Kryme, Kaukaze.

Juslinės savybės:
Skonis pikantiškai aštrus, aromatas stiprus.

Vartojimas:
Maistui vartojama antžeminė augalo dalis - šviežia arba džiovinta. Žolė nupjaunama iki žydėjimo arba pačioje žydėjimo pradžioje. Prieskoniams tinka švieži bei džiovinti augalo lapai, tačiau turėtume pabrėžti, kad džiovinto dašio aromatas sustiprėja. Dašis yra klasikinis prieskonis ankštinių daržovių patiekalams - pupelių, žirnių, charčio sriuboms, troskiniams. Taip pat labai tinka agurkų bei pomidorų marinavimui. Dašiu galima paskaninti keptą bei virtą žuvį, patiekalus iš veršienos ir paukštienos, kotletus: troškintą mėsą.
Dašis puikiai dera su petraąole, svogūnais, česnakais, lauro lapais, rozmarinu. Sumaišytas su mairūnu primena juodųjų pipirų skonį. Paprastai nevartojamas su raudonėliu.



Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:50 PM | Žinutė # 14
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Gelsvė

(lot. Levisticum officicinale Koch, angl. Lovage, rus. Любисток )

(Vaistinė Gelsvė). Pietų Europos kraštuose kilęs, vienuolių benediktinų išpopuliarintas augalas šiuo metu auginamas prieskoniams bei farmacijos tikslams Azijoje bei Amerikoje. Ypač mėgstamas ukrainiečių ir vokiečių virtuvėje.

Juslinės savybės:
Gelsvė yra aštraus kvapo, jos skonis iš pradžių saldokas, vėliau aštrus, kvapus ir saikingai kartokas.

Vartojimas:
Maistui vartojama gelsvės šaknys ir švieži bei džiovinti lapai. Šiuo prieskoniu aromatizuojamos karčiosios trauktinės bei likeriai. Gelsvė palengvina mėsos sultinį, padažus mėsai, marinatus, ja gardinama kapota aviena ir jautiena, dedama gelsvės į sriubas, daržoves, ryžių patiekalus, ruošiant paukštieną ar žuvį. Ukrainiečiai skanina šiuo prieskoniu bulvių košę, barščius, pupeles. Dera su petražole, laiškiniu česnaku, čiobreliu, rozmarinu bei juodaisiais pipirais, į gaminamą patiekalą gelsvės dedama likus 5-10 minučių iki gaminimo pabaigos.




Rasos saldainių karalystė

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-10-04, 5:51 PM | Žinutė # 15
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Gelteklė

(lot. Scorzonera hispanica, angl. Black salsify)

(Valgomoji gelteklė). Gelteklė auginama Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Brazilijoje. Auga pievose, krūmuose, kalnuose bei stepėse.
Savyje turi karotino, vitaminų C, E, PP, B grupės, daug mineralinių medžiagų, todėl viduramžiais buvo plačiai naudojama gygymo tikslams. Lenvai įsisavinama, todėl rekomenduojama dietiniams patiekalams esant skrandžio - žarnyno veiklos sutrikimams.

Juslinės savybės:
Švelnaus, malonaus skonio

Vartojimas:
Maistui vartojamos gelteklės šaknys bei žali lapai. Dėl šaknyse esančių sulčių jos yra labai švelnaus, malonaus skonio, iš šaknų net gainami atsiki patiekalai, žiemos metu laikomi delikatesu. Šaknys valgomos virtos arba apkepamos aliejuje apibarstytos džiuvėsėliais. Prieš ruošiant gelteklės šaknų patiekalus juos išmirko vandenyje ir nulupa odelę. Džiovintomis šaknimis skanina sriubas, garnyrus, padažus. Į salotas dedama žalių gelteklės lapų.



Rasos saldainių karalystė

 
Forumas » TARP MŪSŲ MERGAIČIŲ - pokalbiai, grožis, sportas ir sveikata » VIRTUVĖS PASLAPTYS » VISKAS APIE PRIESKONIUS (informacija)
Search:


Copyright MyCorp © 2019