...
 Eilėraštukai apie vaikus - Page 6 - Forumas
[ New messages · Members · Forum rules · Search · RSS ]
Forum moderator: katcia  
Forumas » MAMA IR VAIKAS - būsimų ir esamų mamyčių pokalbiai apie vaikučius » EILĖRAŠČIAI, PASAKOS, DAINELĖS, LOPŠINĖS » Eilėraštukai apie vaikus (tekstai)
Eilėraštukai apie vaikus
Sandrulia7Data: Sekmadienis, 2010-02-14, 12:18 PM | Žinutė # 76
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Dukrai

Aš tau pasekčiau pasaką, kurioj
Nėra svarbių veikėjų. Kur tik juokas.
Atidaryčiau tau paveikslus tylumoj,
Kad tu visa, į juos įeit išmokus,

Galėtum būt spalvotame sapne,
Kuriam esi man už visus svarbiausia.
Ir net tada, kai užmiršti mane,
Svarbiausia - kad tu būtum laimingiausia.

Kad tau diktuotų ne sausus žodžius,
Kad mėnuo tau - didžiulis lobis būtų.
Ir kad visus žaliuojančius medžius
Mažoj širdelėj glaustum po truputį.

Kad žydintis jazminas patvory
Tau būtų sielos atspindys. Kad lauktų
Tavęs, dukryt, trapiais jausmais geri.
Ir kad tu niekad niekad neužaugtum

Ir kai mažom raidėm ims naktį lyt,
Ir kai visi užmirš širdelės dainą,
Mes iškentėsim šį gyvenimą, dukryt.
Tu nebijok. Žinau - jis greit praeina.

(R.Danys)

 
Sandrulia7Data: Sekmadienis, 2010-02-14, 12:18 PM | Žinutė # 77
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Kūdikio miegas

Miegas plasnoja ant kūdikio akių – ar žino kas, iš kur jis atskrido? Sklinda gandas, kad jisai gyvena pasakų kaimelio girioje, kurios tankynėj kybo du švelnūs užkerėti pumpurai, blankiai apšviesti jonvabalių žiburėlių. Iš ten atskrenda miegas pabučiuoti kūdikio akių…
Šypsena ant kūdikio lūpų virpa, kai jis miega, - ar žino kas, kur ji gimė? Sklinda gandas, kad išblyškęs priešpilnio mėnulio spindulys nedrąsiai palietė kraštelį debesio, ištirpstančio rudens danguj, ir ten, rasoto rytmečio sapne, pirmiausia gimė šypsena, kuri ant kūdikio lūpelių virpa, kai jis miega…
Kūdikio skruostai žydi meiliu švelniu raudoniu, - ar žino kas, kur jis slypėjo taip ilgai? O taip, kol motina buvo jauna mergaitė, jisai glūdėjo jos širdy švelnia ir tylia meilės paslaptim – tasai meilus švelnus raudonis, kuriuo žydi kūdikio skruostai…

/R. Tagorė/

 
Sandrulia7Data: Sekmadienis, 2010-02-14, 12:18 PM | Žinutė # 78
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Čia linksmai apie vaikus rolleyes.gif

3 VAIKAI

Drabužiai:
1-as vaikas: pradedi nešioti nėštumui skirtus drabužius, kai nėštumo testas pasidaro teigiamas
2-as vaikas: bandai nešioti normalius drabužius kol įmanoma
3-as vaikas: tavo nėštumo drabužiai ir yra tavo normalūs drabužiai

Vaiko vardas:
1-as vaikas: išstudijuoji visas vardų knygas, susirašai visas galimas vardu kombinacijas ir pabandai jas ištarti
2-as vaikas: mūsų giminėj buvo kažkoks geras dėdė Petras? Gerai, šitas vardas tiks
3-as vaikas: atsiverti vardų knygą ir pasirenki tą vardą, į kurį pataikai pirštu užmerktomis akimis

Pasiruošimas nėštumui:
1-as vaikas: kasdien praktikuojiesi visas kvėpavimo technikas
2-as vaikas: nesivargini praktikuodamasi, nes žinai, kad praėjusį kartą tai nepadėjo
3-as vaikas: 9-to mėnesio vidury užsirašai į gimdymo namus

Vaiko apranga:
1-as vaikas: iš anksto perplauni naujagimiui skirtus drabužius, parenki atitinkamą spalvą ir padedi prie kitų daugybės drabužių skirtų jam vienam
2-as vaikas: peržiūri, ar drabužiai švarūs ir išmeti tik tuos, kurių dėmės juodžiausios ir visiškai nenusiplauna
3-as vaikas: berniukams irgi tinka raudona spalva, ar ne?

Nerimai:
1-as vaikas: vos tik pradėjus jam verkti, nubėgi ir paimi ant rankų
2-as vaikas: nubėgi pas jį tik tada, kai atsiranda grėsmė pažadinti pirmagimį
3-as vaikas: išmokai savo 3 metų vaiką priežiūros darbų

Soskė:
1-as vaikas: soskei nukritus ant žemės, skubiai leki namo, kad nuplautum karštu vandeniu
2-as vaikas: soskei nukritus ant žemes, truputį nupurški buteliuke esančiu pienu
3-as vaikas: nuvalai į marškinius ir įkiši atgal

Vystyklai:
1-as vaikas: reguliariai kas valandą keiti vystyklus, net jei ir nereikia
2-as vaikas: keiti vystyklus kas 2-3 valandas, jei reikia
3-as vaikas: stengiesi pakeisti vystyklus, kol visi dar neužduso nuo smarvės, arba kai pamatai š* lendančius pro kraštus

Veikla:
1-as vaikas: savo atžalą neši į Vaikų Gimnastiką, Vaikų Supimą ir Vaikų Pasakų būrelius
2-as vaikas: savo atžalą neši į Vaikų Gimnastiką
3-as vaikas: savo atžalą neši į parduotuvę ir valyklą

Išeinant:
1-as vaikas: pirmą kartą vaiką palikus su aukle, skambini namo bent 5 kartus
2-as vaikas: išeidama palieki auklei telefonus ir adresus, kur tu būsi
3-as vaikas: palieki instrukcijas auklei kaip su tavim susisiekti, tik jei vaikas kraujuos

Namie:
1-as vaikas: kasdien praleidi gerą dienos dalį vien tik žiūrėdama į savo vaiką
2-as vaikas: kasdien praleidi mažytę dalį dienos žiūrėdama ar vyresnysis vaikas nemuša ar kitaip netrukdo tavo naujagimiui
3-as vaikas: kasdien praleidi mažytę dienos dalį besislėpdama nuo vaikų

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:17 PM | Žinutė # 79
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
MANE LANKYK

Mane lankyk nors sapnuose, mamyte,
Ilgiuosi ašTavų švelnių delnų...
Tau savo meilę noriu išsakyti,
Širdelę savo tau delnuos nešu.

Jau dėl Tavęs pirmi žiedai pražydo,
Tik Tau, mamyt, manos širdies žiedai.
Tavęs ilgiuosi, laukiu nuo pat ryto,
Bet ir sapnuos manęs nebelankai.

Tavas akis menu prie pat lovelės,
Tik neprisimenu užmigdančių dainų...
Lyg švelniai, švelniai glostai man galvelę,
Linkėdama saldžiausiųjų sapnų.

Lyg karštos lūpos kaktą man paliestų,
Uždegdamos raudoniu skruostelius...
Pasaulį visą meilėje apglėbčiau
Už tavo pabučiavimus šiltus...
(A.Kancevičius)

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:18 PM | Žinutė # 80
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Laiškas vaikams

Vaikai, vaikai,
Kiek rūpesčių ir baimės,
Kiek nerimo dėl tariamos grėsmės
Ir kiek gi džiaugsmo būdavo ir laimės
Ligas įveikus. Likdavo vilties,
Kad jūs užaugsit stiprūs ir valigi,
Kai ligos vaikiškos toli paliks,
Kad būsit mylimi ir supratingi,
Kad klaidžiot klystkeliais jums nepatiks.
Dorais, teisingais ir gražiais regėjau,
Tikėjausi, kad būsite laimingi.
Vaikai, vaikai,
Kokie nelygūs žingsinai.
Pirmi keliai jau tampa pavojingi.
O metai eis, įgavę savo kainą
Ir niekas jų nesugražins atgal.
Savas klaidas suspėję ištaisyti
Ar rasit kelią pas mane? O gal? ...
O gal jau nebespėsite sugrįžti?
Nuo skausmo apsiniaukusi širdis ...
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Vaikai, vaikai
Juk motinos gyvena,
Kol su jomis gyvena jų viltis.

/Eglė Brazdžiūnienė/

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:19 PM | Žinutė # 81
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Pasaka apie Duodančias Rankas

Vieną kartą mažame namelyje gyveno vyras ir moteris. Jųdviejų pasaulis buvo labai paprastas: jie dirbo paprastus darbus, valgė paprastą maistą, pirko paprastus pirkinius ir viską darė paprastai – nesigailėdami, ko nebuvo vakar, ir negalvodami, kas bus rytoj. Vyras ir moteris visada gyveno šiandien, o užvis labiausiai stengėsi šiandien mylėti. Rytais juodu pasakodavo vienas kitam savo sapnus, dieną trumpam išsiskirdami ilgam atsisveikindavo (dėl visa ko), o vakarais sekdavo pasakas.
„Gyveno kitąkart tokia moteriškė, ir užsigeidė ji mažučio vaikelio, tik nežinojo, iš kur jį gauti...“ – sykį skaitė jie apie Coliukę. Ir suprato, kaip labai jų paprastam pasaulėliui trūksta vaikų...
Po metų jiems gimė duktė – graži graži, rimta ir protinga. O jos didelėse akyse švietė dvi žvaigždės. Bet jas matė tik tie, kas mylėjo...
Vyras ir moteris dabar tapo tėčiu ir mama. Jie ir toliau gyveno mažame namelyje, bet jų gyvenimas jau nebebuvo toks paprastas kaip anksčiau: dienos ir naktys susimaišė, o daiktai užmiršo savo įprastas vietas.
Po dvejų metų tėtis ir mama susilaukė antros dukrytės – gražios gražios, šokolado spalvos akimis ir su spindinčia karūna ant galvos. Bet ją matė tik tie, kas mylėjo...
Mažame namelyje buvo mažiau vietos, bet daugiau juoko ir kojyčių trepsėjimo. Lauke tarsi vėliavos plazdėjo padžiauti vystyklai. Ir jie matė, kad tai yra gera.
Prabėgo dar keletas metų ir šeimai gimė trečioji dukrelė – šviesi šviesi, su saule kaktoje. Bet ir ją matė tik tie, kas mylėjo...
Vieną dieną tėtį aplankė Toks Dėdė ir pasakė, kad neatsakinga turėti tokį mažą namelį ir tiek daug burnų. Kad reikia apie viską pagalvoti. Ypač pagalvoti – kas bus rytoj?! Ar užtektinai bus duonos ir batų?
Tėtis ir mama atsisėdo ir pradėjo galvoti. Tikrai: namelis mažas, burnytės išžiotos, o kojytės trepsi... O kas bus rytoj? Ir jiems pasidarė taip liūdna ir net baisu, nes niekaip negalėjo sužinoti, kas bus rytoj: ar užteks duonos ir batų?.. Jie taip pavargo begalvodami, kad užmiršo prieš miegą paskaityti pasaką ir vienas kitą pabučiuoti. Bet, laimei, tą naktį juodu susapnavo Viską Duodančias Rankas ir atsibudo kupini ramybės – tokios didelės, kad vėl galėjo gyventi ankstesnį paprastą gyvenimą.

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:19 PM | Žinutė # 82
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
TĘSINYS
Na, ne visai paprastą, mat po kiek laiko jiems gimė ketvirtoji dukrytė – linksma linksma, o kai šypsodavosi, ant jos skruostų žaisdavo saulės zuikučiai. Bet juos matė tik tie, kas mylėjo...
Jų namelis tapo dar mažesnis, bet širdyse buvo erdvu. Kiekvieną rytą savo dubenėliuose jie rasdavo tiek košės, kiek reikėdavo jų pilvukams. Ir sulaukdvo tiek meilės, kiek reikėdavo jų širdelėms. Ir jie matė, kad tai yra gera.
Vieną dieną mamytę aplankė Tokia Teta. Ji nužvelgė keturias mergaites (nepastebėdama nei karūnos, nei saulės, nei žvaigždžių, nei saulės zuikučių) ir nusišypsojo šypsena iš žurnalų moterims viršelių. Teta sakė labai mylinti jų šeimą ir galvojanti apie jos ateitį. Todėl ir atnešusi Ramios Ateities piliulių – spalvotų ir skanių. „O kas tai yra rami ateitis?“ – paklausė mamytė, kuri visada gyveno šiandiena. „Na, tai užtikrinta, garantuota ateitis“, - atsakė moteris (ji niekada negyveno šiandiena). – Juk jūsų vaikai augs, juos reikės pastatyti ant kojų, suteikti gyvenimo pagrindą. Jūs turite žiūrėti atsakingai“. „Kažkur tai jau girdėjau“, - pagalvojo mama, bet neprisiminė kur.
Tą naktį mamytė sapnavo daugybę mažų vaikelių, gražių, ypatingų – jų kaktose švietė mėnuo, o plaukai buvo aukso ir sidabro spalvos. Jie beldė į namų duris, bet nė vienos neatsivėrė. Už jų gyveno Dėdės ir Tetos, tokie susirūpinę, pavargę ir liūdni, kad negalėjo išgirsti mažų rankyčių beldimo.
Mamytė atsibudo ir pirmąkart verkė iš liūdnumo, nes vieną akimirką buvo užmiršusi apie Duodančias Rankas. Duodančias viską: ir košę dubenėliuose, ir meilę širdelėse, ir šiandieną, ir rytojų. Tada ji išmetė piliules ir nuėjo apkabinti tėvelio. Ir juodu skaitė pasaką su labai laiminga pabaiga.
O po metų tėtis ir mama susilaukė sūnelio – gražaus gražaus, su angelo sparnais nugaroje. Bet juos matė tik tie, kas mylėjo...
Taip tėvai pasidarė labai turtingi.
Bėgo metai. Namelis tapo mažas mažas. Ir jo gyvenimas nebebuvo toks paprastas – jis buvo kupinas įvairiausių spalvų, kvapų, o ypač garsų: šaukštelių skimbčiojimo, vežimėlio ratų girgždėjimo, lumzdelio melodijų, kojyčių trepsėjimo ir – labai retai – tylos, kuri mamytei skambėjo gražiausiai smile
Prabėgo daug laiko. Vaikai užaugo ir paliko mažą mažą namelį. O vieną dieną visi aplankė savo tėvus su ypatingomis dovanomis. Vyriausioji duktė padovanojo žvaigždžių šviesą jų akims. Antroji atidavė savo karūną – kad visada atsimintų esą ypatingi. Trečioji dovanojo saulę – kad jų mintys visada būtų šviesios. Jaunėlė – saulės zuikučius, kad neužmirštų viskuo džiaugtis. Sūnus atidavė tėvams angelo sparnus – kad galėtų skristi, kai nebepaeis.
Ir tėvai buvo labai turtingi. Bet tai matė tik tie, kas mylėjo...
 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:20 PM | Žinutė # 83
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Vaikystės medis

Išsprogo jauno medžio
Naujas spurgas-lapas.
Koks panašus, kaip būna
Ir visi maži vaikai.
-Aš būsiu, mama, geras geras..."
Tarsi girdžiu žodžius,
Kartojamus kaip gležnas lapas,
Neapgalvotai sakomus dažnai...
O siaus audra, perkūnija įsisiūbavo-
Nukrito jau pirmi lietaus lašai,
Žaibų atšvaituose sumirkęs
Lapas pažaliavo...
Kur dingo jo švelnumas,
Gal kiek ankstyvi meilės pažadai?
Pakalnėn vandens čiurkšlės nuvingiavo
Ir vėl prasišvietė dangus aukštai.
Vaikystės medis sužaliavo-
Išbandymuose sprogsta
Tik geri, patikrinti jausmai.

/Ona Baliukienė/

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:21 PM | Žinutė # 84
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Delniukais į saulę,
į gėrį ir tai, kas gražiausia pasauly.
Lūpytėm į meilę,
į šypseną, kurią kiekvienas saugom savam užanty.
Akytėm į laimę,
į džiaugsmą, į neaprėpiamą gyvenimo jūros platybę.
Nosyte į ilgesį,
į laukinėmis gėlėmis kvepiančią nežinomybę.
Skruostais į vėjus,
į atšiaurią pilkos kasdienybės nualintų aplinkinių nuomonę.
Širdimi...į tave, mama,
į tai, kas man brangiausia šiame pasauly.
 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:21 PM | Žinutė # 85
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Sūnui

Laiminu tave žvilgsniu - sukurk šviesos pasaulį!
Laiminu tave žodžiu - parodyk tamsai saulę!
Laiminu tave. Daryk tai, ką turi daryti.
Tegu tavo akių šviesa nusiminusiam įžiebia viltį.
Esi stiprus, šviesus ir laisvas - auksinis saulės spindulys.
Kur tu tik eisi - grožis skleisis, gyvenimas gėle pražįs!

/Irena Barvydė/

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:22 PM | Žinutė # 86
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
u pats didžiausias mūsų Stebuklas, kurį mums atsiuntė Dievas - kad būtume geresni, išmintingesni, pilni Meilės ir Ramybės.
Telaimina Dievas, kuris yra su mumis dabar ir visados, mūsų vaikelio Atėjimą.
Aš rami.
Aš nebijau.
Aš laiminga.
Aš nesipriešinu Dievo sprendimui ir priimu Jo dovaną.
Aš GALIU pagimdyti savo vaikelį - jo valandą, saugoma Dievo ir mūsų artimųjų.
Aš saugi.
Aš visiškai pasitikiu Dievo valia.
Tepadeda man Viešpats, mano vaikelis, mano Žmogus, kurį myliu, ir mus suprantančių žmonių mintys ir malda.
Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis.
Tepasišalina Baimė.
Vien tik MEILĖ yra dabar ir visados.
 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:24 PM | Žinutė # 87
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
TU JAU MAMA
Tu jau mama,juk motinystė laimė,
Tas rūpestis ir tie jausmai šventi.
Jos pirmą žodį, pirmą žingsnį laimink,
Nors prie krūtinės spausdama neši.

Ir kokios laimės tau dar palinkėti?
Žiedai nublanks prieš žydrumą akių.
Ar muzika galės lengviau skambėti,
Kai negirdi jos čiauškesių meilių?

Ji juk tavos širdies jautri dalelė,
Jos nerimą atliepsi per save
Naktim bemiegėm rymant prie lovelės
Ar ramų jos alsavimą šalia.

Leisk spindinčio tau džiaugsmo palinkėti
Ir meilės tos nesenkančios, tyros,
Kad liktum nesikeičiančiam pavėsy
Neblėstančios jaunystės amžinos.
(Antanas Kancevičius)

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:27 PM | Žinutė # 88
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
GIMIMO DIENA
Pro langelį,
Plačiai atdarytą,
Saulė atsiuntė
Man šitą rytą.

Dovanojo
Vėjelis lakus
Aprasojusių
Medžių kvapus.

O padangėn
Aukštai pasikėlęs,
Virva virva
Smagus vyturėlis.

Man šis rytas
Ir man ši daina:
Šiandien -
Mano gimimo diena! (Eduardas Selelionis)

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:27 PM | Žinutė # 89
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
MANO DIENOS
Mano mažutės dienos -
Saulės anksti myluotos.
Tarsi laukų purienos -
Ryto rasa apklotos.

Dar visiškai neilgas
Mano pačios takelis.
Aš - kaip lakštutė - pilkas,
Mažas mamos paukštelis.

Lai debesėlai renkas,
Lai nepiktai grūmoja -
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.

 
Sandrulia7Data: Antradienis, 2010-02-23, 7:29 PM | Žinutė # 90
forumo senbuvė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 7104
Apdovanojimai: 21
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
Lėlė Molė

Mane iš molio lipdė vaikas,
kai laukė vakare mamos,
kai buvo liūdnas metų laikas -
pradžia ūkų, pradžia žiemos.

Mane iš molio lipdė vaikas,
svajonių pilnas ir vilties,
ir taip apsidžiaugė užbaigęs,
ir pabučiavo iš širdies.

Mane iš molio lipdė vaikas,
aš prasimerkiau jo delnuos
ir pasakiau linksmai jam: "Sveikas!
Aš Molė, Molė vadinuos!"

J. Vaičiūtė

 
Forumas » MAMA IR VAIKAS - būsimų ir esamų mamyčių pokalbiai apie vaikučius » EILĖRAŠČIAI, PASAKOS, DAINELĖS, LOPŠINĖS » Eilėraštukai apie vaikus (tekstai)
Search:


Copyright MyCorp © 2019