Kosuliukui mažinti kvepuojam garus, tinka net bulvių nuoviras arba tiesiog nusunktas bulves kai garuoja pakvėpuoti. tepu krutinę ir pėdutes "rezorban" tepalu, duodu arbatytės.

Aukštai temperatūrai mušti duodu paracetamolio puse tabletytės. Ir daug daug skysčių duodu. Užtaisau kaip aš vadinu tokio "dinamitinio kokleilio" su medumi: liepų žiedai, aviečių lapai, ramunėlės, spanguolių, citrinos įdedu jei turiu.

Po to galima namuose pasigaminti jūros druskos vandenį į nosį. Reikia užvirinti vandens stiklinę, įmesti ramunėlių arbatos pakelį 30 sekundžių palaikyti ir ištraukti, po to 0,5 arbatinio šaukštelio druskos įdėti ir ištirpinti palaukti kol atvės, ir lašinti į nosį gerai išvalo.

Jeigu skauda ausį ir neturite vaistų, bet turite alijošių, tai geras dalykas keletą lašų išspausti į ausį po kelių kartų skausmo nelieka.

Gal patarsite, kada vaikui reikia duoti vaistų, o kada galima apsieiti be jų, nes kai orai tokie nepastovūs, patys suprantate, kad iš peršalimų neišsikapstome. Kiekvieną kartą nuėjusi į vaistinę taip ir palieku po 50 litų. O tie vaistai nieko nepadeda.
Skirmantė

Vilniaus Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Nijolė Saniukienė:
- Pakilusi temperatūra pirmiausia ir rodo “įsijungusias” organizmo apsaugines sistemas. Tai ne tik įspėjimas apie ligą, bet ir organizmo kova su jos sukėlėjais.

Profilaktiškai nevartokite jokių karštį mažinančių preparatų, nes jie veiksmingi tik esant aukštai temperatūrai, o vaiką parodykite gydytojui net ir tuomet, jei aukšta temperatūra nukrito labai greitai.

Jei nosis “varva” nestipriai ir skystai, porą trejetą kartų per dieną įlašinkite kapiliarus sutraukiančių lašiukų. Tačiau juos galima vartoti ne ilgiau kaip tris keturias dienas, nes per tą laiką nosyje esančios gleivės sutirštėja.

Į vaikų slogą ar lengvą kosulį nenumokite ranka, nes šiems negalavimams užsitęsus sloga gali peraugti į ūminį arba lėtinį sinusitą, o sausas kosulys - į drėgną, įspėjantį, jog peršalimas “slenka” žemyn į apatinius kvėpavimo takus. Kosintį vaiką pagirdykite sodos ir šilto pieno ar mineralinio vandens mišiniu, išmaudykite jį šiltesnėje nei įprastai vonioje.

aš maniau kad kai kosulys pasidaro šlapias tai yra gerai, kad vaikas išsikoso ir jis rimsta

Peršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga. Ypač dažnai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga vaikai – net 3 kartus dažniau nei suaugusieji (iki 8–10 kartų kasmet).

Apie peršalimo ligas ir jų gydymo ypatumus vaikų amžiuje pasakoja Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos gydytoja Zita JANKŪNIENĖ.

Etiologija

Peršalimu vadinama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią gali sukelti daugiau kaip 200 rūšių virusų, tačiau dažniausiai – net 35 proc. atvejų – rinovirusai.

Vaikai peršalimo ligomis linkę sirgti dažniau ne tik dėl silpnesnės, ne iki galo susiformavusios imuninės sistemos ar didesnio jautrumo temperatūros pokyčiams, bet ir dėl to, kad darželyje ar mokyklose yra geros sąlygos virusui plisti oro-lašeliniu bei tiesioginio kontakto būdu. Taigi vaikas nesusirgs peršalimo ligomis stovėdamas lietuje ar nenešiodamas kepurės šaltu oru.

Simptomai

Gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga – tai būdingiausi peršalimo ligų simptomai, pasireiškiantys antrą ar trečią dieną po infekcijos. Vaikas taip pat gali skųstis galvos, raumenų skausmais, gali pakilti temperatūra (ypač būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams), ašaroti akys, krėsti drebulys, pablogėti apetitas. Infekcija vaikų amžiuje gali trukti iki 14 dienų, per kurias dažniausiai pasveikstama, tačiau bendrasis peršalimas gali komplikuotis ir išsivystyti gripas, plaučių uždegimas, pūlinga angina, vidurinės ausies uždegimas ar sinusitas (sumažėjus organizmo atsparumui bakterinėms infekcijoms).

Gydymas

„Laikas gydo...“ Nors tai ne visuomet tiesa, tačiau panašiai yra peršalimo ligų atveju. Vaistais peršalimas neišgydomas, tik sumažinami kai kurie simptomai: karščiavimas, kosulys, sloga ar galvos skausmas.

Vaikams labai svarbu atidi slauga: būtina, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, gertų daug skysčių, skalautų gerklę šiltu pasūdytu vandeniu ar specialiomis skalavimo priemonėmis.

Galima vartoti karščiavimą mažinančių vaistų – acetaminofeno grupės vaistų.

Taip pat patariama vartoti dekongestantų – tetrizolino, ksilometazolino. Jie mažina gleivinės paburkimą, siaurina nosies gleivinės kraujagysles ir taip lengvina kvėpavimą pro nosį. Tačiau šie vaistai nelabai tinka jaunesnio amžiaus vaikams, kadangi gali sukelti jaudulį ir nemigą.

Kokių vaistų nuo galvos skausmo skirti vaikams, vieningos nuomonės nėra. Dalis pediatrų mano, kad vaistų, kuriuose yra paracetamolio ir salicilatų, vaikams, jaunesniems kaip 12 metų, reikėtų neskirti. Kitų nuomone, šių medikamentų vartoti galima, bet būtina parinkti tokią dozę, kuri mažina ligos simptomus ir nesukelia nepageidaujamo poveikio. Manoma, kad toksinis bei kitoks nepageidaujamas poveikis dažniau pasireiškia karščiuojantiems ir tokiems vaikams, kurių organizme trūksta skysčių. Atlikti tyrimai parodė, kad acetilsalicilo rūgšties vartojimas gripu ir vėjaraupiais sergantiems vaikams ir paaugliams gali sukelti Rejė sindromą.

Esant drėgnam kosuliui, patariama vartoti vaistų, lengvinančių atsikosėjimą – mukolizinių preparatų acetilcisteino, ambroksolio, bromheksino ir kt. Pavyzdžiui, natūralios aminorūgšties cisteino darinio, išgryninto nuo priemaišų N-acetilcisteino Mucofluid 200® tabletės veikia mukolitiškai, mažina skreplių klampumą, lengvina atsikosėjimą ir kvėpavimą, ramina kosulį. Vaikams jų paros dozė – 300 mg. Tą pačią tabletę galima vartoti trimis būdais: gerti ištirpinus vandenyje arba karštoje arbatoje, sučiulpti arba nuryti užgeriant vandeniu.

Svarbu žinoti, kad gydant bendrąjį peršalimą antibiotikai nėra veiksmingi. Jų skiriama tik prasidėjus mikrobinės kilmės komplikacijoms (kadangi antibiotikai – tai medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi). Antibiotikai virusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimo ligas, deja, neveikia. Pirmąsias 3–4 ligos dienas, kai vaikas karščiuoja, kosti, sloguoja, skauda gerklę, duoti antibiotikų dar nereikėtų, nes organizmas dažniausiai pats susidoroja su virusine infekcija. Skirti antibiotikų, saugantis bakterinių komplikacijų, kurių kartais atsiranda sergant gripo ar kito viruso sukelta liga, taip pat negalima. Šie vaistai komplikacijų nesustabdo. Jais galima gydyti tik tada, kai iš tiesų yra bakterinė infekcija. Dažniausiai gydoma geriamaisiais penicilinų ar cefalosporinų grupės antibiotikais.

Norint sumažinti tikimybę vaikui užsikrėsti peršalimo ligomis, veiksminga stiprinti jo imuninę sistemą: dažnai infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams galima duoti augalinių imunostimuliatorių – preparatų su rausvažiede ežiuole (Echinacea purpurea). Rudens–žiemos laikotarpiu ji naudinga norint išvengti gripo ar peršalimo ligų, o susirgus sutrumpina karščiavimo laiką, sumažina silpnumo jausmą, pagreitina audinių regeneraciją ir sveikimą.

Ežiuolės nauda pastebėta ne tik praktiškai, bet atlikti ir jos poveikio organizmui tyrimai. Nustatyta, kad šis augalas smarkiai padidina baltųjų kraujo ląstelių, kurios atsakingos už organizmo atsparumą, kiekį. Pagrindinė ežiuolės sudedamoji dalis inulinas stiprina organizmo gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių savybių. Ežiuolės sudėtyje yra ir natūralaus antibiotiko echinakozido, kurio veikimo spektras labai platus: jis slopina daugelį virusų, bakterijų ir grybelių rūšių. Ežiuolė turi ir daugiau imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų: alkamidų, polisacharidų, glikoproteinų, flavonoidų, eterinių aliejų.

Taip pat patariama vartoti vitamino C, kuris, nors ir neįrodyta, kad padeda išvengti peršalimo ligų, tačiau gali padėti palengvinti peršalimo simptomus bei jų trukmę.

Veiksminga medikamentinės prevencijos priemonė – imunostimuliatoriai.

Vaikams nuo mažų dienų reikia skiepyti elementarios higienos įpročius. Itin svarbu dažnai plauti rankas, kad virusas nepatektų kontakto būdu – tai pats paprasčiausias ir vienas veiksmingiausių būdų išvengti peršalimo ligų. Taip pat reikėtų nebūti arti sergančiųjų.

Kaip jau minėta, idealiausios sąlygos plisti peršalimo ligų virusams yra darželiuose bei mokyklose, todėl labai svarbu, kad profilaktikos priemonių būtų imtasi ir ten: pavyzdžiui, dažnai dezinfekuojami daiktų paviršiai, vietoje bendrai naudojamų medžiaginių naudojami popieriniai rankšluosčiai ir pan.
Parengė Ieva MARTINKUTĖ

"Sveikas žmogus" 2005 m. Nr. 10

Vaikai iki 3 metų kvėpavimo takų ligomis serga vidutiniškai 6-8 kartus per metus, didmiesčių vaikai - iki 10 kartų. Vaikų lopšelius ar darželius pradėję lankyti mažyliai užsikrečia nuo bendraamžių.

Dažniau serga neužgrūdinti vaikai: veikiant šalčiui sumažėja jų kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą.

Jei padidėję vaiko adenoidai ir migdolai, jis kvėpuoja pro burną;oras nepakankamai sušyla, bronchų gleivinė išdžiūsta.

Jeigu suaugusieji rūko kambaryje, jų vaikai 3-6 kartus dažniau serga ūmiomis virusinėmis kvėpavimo infekcijomis.

Alergiško vaiko imuninė sistema savitai reaguoja į virusus. Sergant peršalimo liga gaminasi mažiau teigiamų antikūnų, nesusiformuoja patvarus imunitetas, galintis apsaugoti nuo tos pačios ligos. Be to, sergant gaminasi alerginiai antikūnai, kurie sukelia alergines reakcijas.

Jeigu vos vaikui sunegalavus tėvai duoda jam paracetamolio, tai ilgainiui gali susilpnėti jo imunitetas.

Sveikam vaikui peršalimo ligos nepalieka jokių žymių. Komplikacijas gali sukelti tik gripas, bet nuo jo galima paskiepyti. Lėtinėmis ligomis sergantiems mažyliams peršalimo liga gali paūmėti.

Nesunkios peršalimo ligos gali būti net naudingos: į organizmą patekę virusai moko imuninę sistemą reaguoti į infekciją. Tad pernelyg nerimauti, jei vaikas kartais serga peršalimo ligomis, nereikėtų.

Pagalba ligonėliui

Pirmiausia reikia pasirūpinti jo kambario švara: plauti, šluostyti dulkes, vėdinti.

Vaiką reikia aprengti šiltai, bet negalima leisti suprakaituoti, o suprakaitavusį perrengti.

Kūdikį reikia dažnai nešioti, nes būnant vertikalioje padėtyje jam lengviau kvėpuoti. Gydyti tik gydytojo skirtais vaistais.

Į nosytę lašinamą skystį reikia pašildyti iki 30-35 laipsnių. Įlašinus į dešiniąją šnervę, galvytę reikia pasukti į dešinę ir atvirkščiai. Panaudotą pipetę reikia pavirinti.

Vaiko viršutinę lūpytę reikia tepti vazelinu, kad jos nedirgintų iš nosies besiskiriančios gleivės.

Prieš maitinant sergantį mažylį jo nosytę reikia išvalyti švaria vatos grįžtele ir įlašinti gydytojo paskirtų lašų.

Gripu sergančiam kūdikiui galima duoti nuovirų ir antpilų.

Šaukštas susmulkintų bruknių lapų ir šakelių užpilamas stikline verdančio vandens, 30 minučių palaukiama, perkošiama ir duodama po 2 šaukštus 4-5 kartus per dieną.

Šaukštas bruknių ir žemuogių lapų lygių dalių mišinio užpilamas stikline vandens, užvirinama, šiek tiek atvėsinama, perkošiama, pasaldinama medumi ir duodama po stiklinę 3-4 kartus per dieną.

Šaukštas džiovintų aviečių uogų užpilamas stikline verdančio vandens, 20 minučių palaukiama ir perkošiama. Duodama 2 kartus per dieną po stiklinę (antpilas turi būti karštokas).

Šaukštas aviečių uogų ir liepų žiedų lygių dalių mišinio užpilamas stikline verdančio vandens, 20 minučių palaukiama, perkošiama ir duodama prieš naktį.

Sumaišoma po 2 dalis aviečių uogų bei šalpusnio lapų ir 1 dalis raudonėlio žolės. Šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens, 20 min. palaukiama, perkošiama ir duodama po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Šaukštas aviečių uogų, liepų žiedų, šalpusnio lapų, anyžių vaisių ir ievos žievės lygių dalių mišinio užpilamas stikline verdančio vandens, 20 minučių palaukiama, perkošiama ir duodama prieš naktį.

Sumaišoma po 2 dalis aviečių lapų, šalpusnio lapų bei raudonėlio žolės ir 1 dalis aviečių uogų. Šaukštas mišinio užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens, 5-10 minučių pakaitinama ant silpnos ugnies, šiek tiek atvėsinama, perkošiama ir duodama po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Sausas kosulys su slogos simptomais. Sergant sloga, sausą kosulį gali sukelti nosies ir sinusų išskyros, kurios nuteka į gerklę ir ją erzina. Kad vaiko nekamuotų sausas kosulys, patalpos turi būti pakankamai drėgnos. Duokite jam daug gerti, į nosį lašinkite kvėpavimą lengvinančius vaistus.

Kosulys, primenantis šuns lojimą. Labiausiai tikėtina priežastis - krupo virusinė infekcija, dėl kurios paburksta trachėja ir gerklos. Krupas prasideda panašiai kaip sloga, bet ligai plečiantis pakyla temperatūra, užkimsta balsas, prasideda sausas, šuns lojimą primenantis kosulys, kuris labiau kamuoja naktį. Serga dažniausiai vaikai iki 3 metų. Uždegimą dažnai padeda sumažinti vėsus lauko oras, todėl jo nereikėtų vengti. Leiskite vaikui pakvėpuoti pro drėgną marlę arba netoli pastatykite oro drėkintuvą. Dar vienas būdas - pabūti su vaiku vonios kambaryje, prisodrintame dušo garų.

Dusinantis, švokščiantis kosulys. Tokie simptomai būdingi bronchiolitui - bronchiolių uždegimui, kurį dažniausiai sukelia sincitinė virusinė infekcija. Kiti simptomai - pakilusi temperatūra, gerklės skausmas, išskyros iš nosies. Gydymui naudojami bronchus plečiantys vaistai. Vaikui reikia duoti gerti daug skysčių.

Drėgnas kosulys iš gerklės. Jį tikriausiai sukelia sinusų uždegimas ir į gerklę nutekančios išskyros. Kartais su tuo susijęs veido skausmas ir pakilusi temperatūra. Sinusų uždegimą turi diagnozuoti gydytojas. Kadangi jį dažniausiai sukelia bakterinė infekcija, gali būti skirta antibiotikų.

Drėgnas kosulys iš krūtinės. Labiausiai tikėtinos priežastys - bronchitas (stambiųjų bronchų uždegimas), bronchiolitas (smulkiųjų bronchų uždegimas) arba plaučių uždegimas. Virusinė arba bakterinė infekcija sukelia gilų, garsų kosulį ir aukštą temperatūrą. Kartais kvėpavimo takuose susikaupusios gleivės apsunkina kvėpavimą - vaikas ima gaudyti orą, dusti. Gydyti antibiotikais tinka tik tuo atveju, kai infekcija bakterinė. Esant sunkiam kvėpavimui ir dusuliui, gali būti skiriamia bronchų plečiamųjų vaistų. Kvėpavimo takams atpalaiduoti reikėtų drėkinti kambario orą, o kad gleivės suskystėtų ir būtų lengviau atsikosėti, duoti daug gerti.

Stiprus, nepaliaujamas, dusinantis kosulys sunkiai gaudant orą. Labiausiai tikėtina priežastis - kokliušo bakterinė infekcija, kuria gali užsikrėsti neskiepyti ikimokyklinio amžiaus vaikai. Gydoma antibiotikais. Jei įtariate ką nors panašaus, kvieskite gydytoją.

Nuolatinis sausas kosulys. Jis dažniausiai atsiranda dėl dažno gerklės erzinimo: gal patalpoje yra dūmų, alergenų (dulkių erkučių išskyrų, pelėsių, gyvūnų pleiskanų). Patalpas reikėtų dažnai valyti dulkių siurbliu, drėkinti orą, riboti vaiko kontaktavimą su gyvūnais. Jei šios priemonės nepadeda, reikia kreiptis į medikus.

Nuolatinis sausas švokščiantis kosulys. Priežastis gali būti astma.