Daug skysčių. Tinka vanduo, sultys, motinos pienas, jo pakaitalas ir kiti gėrimai, suskystinantys gleives ir padedantys lengviau atsikosėti.

Šilti gėrimai. Gerklės spazmus padės atpalaiduoti šilta arbata su medumi arba vištienos sultinys.

Drėgnas oras. Gerklę raminamai veikia drėgmė, todėl reikėtų naudotis oro drėkintuvu - geriausia tokiu, kuris gamina vėsų rūką.

Galvos pakėlimas. Patartina pagalvėmis pakelti vaiko galvą aukščiau, kad palengvėtų išskyrų nutekėjimas.

Ledinukai. Cukrus padengia gerklės gleivinę ir numalšina jos kutenimą.

Druskos tirpalo lašai ir guminiai siurbliukai. Padeda tiems vaikams, kurie dar nemoka išsipūsti nosies. Druskos tirpalas išskyras atpalaiduoja, ir jas galima išsiurbti gumine kriauše.

Vaikams netinkami vaistai

Jei vaikui dar nėra 2 metų, nepasitarus su gydytoju vaistų iš viso geriau neduoti. Daugelio vaistų medikai nerekomenduoja ir vyresniems vaikams. Kai kurie vaistai nuo kosulio vaikams ne tik nepadeda, bet net gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją ir antrinę infekciją.

Kvėpavimą lengvinantys vaistai sutraukia nosies audinius ir gerina laidumą orui, tačiau gali sukelti nemigą ir jaudulį.

Antihistaminai lengvina alergijos simptomus, bet nuo kosulio padeda tik tuo atveju, kai jis susijęs su alergija.

Organizmo stiprinimas

Viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią peršalimo ligoms yra daržovių sultys.

Rekomenduojama vaiką girdyti morkų (stiklinė) ir špinatų (2/3 stiklinės) sulčių mišiniu; morkų (stiklinė), burokėlių (2/3 stiklinės) ir agurkų (1/3 stiklinės) sulčių mišiniu; morkų (stiklinė), salierų (1/2 stiklinės) ir ridikėlių (1/3 stiklinės) sulčių mišiniu.

Pastebėjus pirmuosius peršalimo ligos simptomus, reikia nedelsiant pradėti ją gydyti. Tokiu atveju labai naudinga vaiko kojas pamirkyti karštoje vonelėje, kuri tonizuoja visą organizmą ir pagerina nosiaryklės kraujotaką. Procedūros trukmė - 15 minučių. Po to kojos sausai nušluostomos ir apmaunamos vilnonėmis kojinėmis.

Peršalusiam vaikui labai naudingos karštos arbatos. Pavyzdžiui, 2 šaukštai ramunėlių žiedų bei erškėtuogių lygių dalių mišinio užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens, 15 minučių palaukiama, perkošiama ir duodama po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Šaltinis: Sveikatos sodas

Gana dažna gerklės uždegimo priežastis- sloga. Kai ja suserga kūdikis, dėl kai kurių fiziologinių ypatumų iš nosytės infekcija ypač greitai patenka į gerklę, ir išsivysto nazofaringitas - itin dažna kūdikių bei pirmųjų kelerių metų mažylių liga. Gerklės uždegimas gali kilti peršalus. Todėl reikia, kad naujagimis ir vyresnis vaikas būdamas lauke nesušaltų kojyčių. Gana dažnai gerklės uždegimu vaikas serga pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą. Mat išsiskyręs su tėvais patiria stresą. Be to, jam sunku prisitaikyti prie neįprastų sąlygų. O stresas ypač ryškiai veikia imunitetą.

Kita priežastis, kad mūsų darželiuose ir mokyklose yra daug ligotų vaikų, kurie ir platina infekciją. Jeigu atsiranda pirmųjų negalavimo požymių( vaikas vaikščioja nesmagus, gulinėja, sako, kad skauda gerklytę), reikia patikrinti jo kūno temperatūrą. Jei ji neaukšta, vaiko neleiskite į lauką, bet ir neliepkite gulėti lovoje. Tačiau jei temperatūra pakilo per 38ºC, geriau pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru. Neretai 3-4 parą nuo ligos pradžios vaiką ima kamuoti kosulys. Iš pradžių jokių vaistų ligoniukui nereikia, pakanka tik čiobrelių arbatos.

Mat kai kurie ne visai pagal paskirtį vartojami vaistai gali paskatinti skysčius kauptis ausyse, ir tada vaikas susirgs jų uždegimu. Tačiau jei kosulys nepraeina, jis "nuslenka"gilyn į gerklas, bronchus ar net atsiranda plaučiuose karkalų, vaistukai, malšinantys uždegiminį procesą kvėpavimo takuose, būtini. Be jų neišsiversite, bet išrašyti turi gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir nustatęs kosulio priežastį.

Autorius: Irena Brogaitė, gydytoja

Antroje rudens pusėje atvėsus orams, negailestingai ima plisti peršalimo ligos, kurios pirmiausia nusitaiko į silpniausius žmogučius — mūsų mažuosius. Kaip užkirsti kelią peršalimui, o jei tai nepavyksta — kaip kuo greičiau atpažinti dažniausius vaikų organizmų priešus ir su jais teisingai kovoti pataria Pašilaičių šeimos medicinos centro direktorė, šeimos gydytoja Eglė Galgauskienė.

Kaip atpažinti ligą?

Įpusėjus rudeniui ir artėjant žiemai į šeimos gydytojų kabinetus ima belstis vis daugiau tėvelių su vaikais, sergančiais peršalimo ligomis, kurias dažniausiai sukelia virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Dažniausiai pas gydytojus susirūpinusius tėvus atveja mažylio sloga, gerklės skausmas, kosulys. Šiomis infekcijomis, pasak gydytojos E. Galgauskienės, dažniausiai užsikrečiama nuo vyresniųjų oro lašeliniu būdu, per rankų kontaktą arba stipriai peršalus.

Sloga — ne tokia jau nekalta

Susirgusį vaikutį kiekvienai rūpestingai mamai nesunku atpažinti: jis tampa irzlus, neramus, kartais mieguistas, pradeda mažiau ir nenoriai valgyti, gali pakilti kūno temperatūra.

„Sloguojantis mažylis sunkiai prakvėpuoja pro nosį, jei maitinamas krūtimi - gali jos atsisakyti, nes užsikimšus nosytei negali visavertiškai žįsti, - aiškina gydytoja. — Todėl nosytę būtina valyti, pašalinti susirinkusį sekretą. Vaistinėse galima įsigyti įvairiausių medicininių priemonių, kurios palengvins vaikučio būklę. Tik prieš tai būtina pasitarti su jūsų vaikutį prižiūrinčiu gydytoju, nes tik jis geriausiai žinos, ką konkrečiu atveju daryti, ypač jei sloga užklupo pirmą kartą.»

Gydytoja įspėja, kad net iš pirmo žvilgsnio „nekalta» sloga gali tapti rimtų ligų priežastimi: „Jei sloguojama ilgiau nei 10 dienų, pakyla kūno temperatūra, tada reiktų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.»

Mamas labiausiai neramina kosulys

Jei mažyliui pradeda skaudėti gerklę, vaikutis mažiau valgo ir geria, nes ryjimo refleksas sukelia skausmą. Kadangi ligos priežastimi dažniausiai būna virusinė infekcija, anot gydytojos, reikia sekti kūno temperatūrą, o jai pakilus duoti temperatūrą mažinančių vaistų. Taip pat negalima pamiršti ligoniukui dažnai girdyti pakankamai šiltų skysčių (vaistažolių arbatėlių). Jei temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas, mažylį būtinai turi apžiūrėti gydytojas.

Iš savo darbo praktikos E. Galgauskienė pastebi, kad kosulys — mamoms didžiausią nerimą keliantis peršalimo simptomas.

„Jis taip pat dažnai būna virusinės kilmės ir jokiu būdu be gydytojo apžiūros negalima vaikučiui duoti antibiotikų, — įspėja šeimos gydytoja. - Antibiotikai tinkami tik bakterinėms infekcijoms gydyti, o viruso, kuris sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, apimantį nosį, gerklas, ryklę, trachėją ar net bronchus, jie neveikia.»

Kosintį mažylį turėtų apžiūrėti gydytojas, todėl E. Galgauskienė pataria iš anksto pasiruošti atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus:

* kada vaikutis pradėjo kosėti?
* koks kosulio pobūdis (sausas ar drėgnas)?
* koks kosulio intensyvumas ir kada labiau kosti (miegodamas, pabudęs, visą dieną vienodai intensyviai; priepuolinis)?
* ar karščiuoja ir kada pradėjo karščiuoti?

Tėvai, atsakydami į šiuos klausimus, padės medikui lengviau nustatyti kosulio atsiradimo priežastį ir efektyvesnį tolimesnį jo gydymą.

Žinoma, kiekviena mama ir tėtis labiausiai norėtų, kad jų mažyliams iš viso nereikėtų kentėti varginančios slogos, kosulio ar kankinančio gerklės skausmo - kad jiems pavyktų atsispirti ligos gniaužtams ir jie liktų sveiki.

Geriausia visų peršalimo ligų profilaktika — stipri imuninė sistema. Todėl jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų mažylį reikia pradėti grūdinti (maudymas, grynas oras, masažas, mankšta).

„Ypač vertingas yra maitinimas krūtimi, nes su mamos pienu mažylis gauna imunoglobulinų - organizmo gynybinių baltymų, apsaugančių jį nuo įvairių infekcijų. Su jomis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pačiam būtų sunku susidoroti, nes imuninė sistema dar nėra pasirengusi kovoti su aplinkos infekcijomis, — jaunų mamų dėmesį atkreipia šeimos gydytoja. — Vyresniems vaikams svarbi visavertė mityba, darbo ir poilsio režimas.»

Skiepai saugo ne tik nuo gripo

Jei mažylis dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir ypač vėlyvą rudenį, žiemą, pavasarį, lanko vaikų darželį ar šeimoje yra vyresnių vaikų, galinčių „parnešti» ligą į namus, E. Galgauskienė siūlo jį paskiepyti nuo gripo.

„Ši vakcina apsaugo ne tik nuo paties gripo, bet dėl jos žymiai rečiau sergama kitų virusų sukeliamomis infekcijomis, — akcentuoja medikė. — Yra ir dar keletas rekomenduotinų vakcinų dažnai sergantiems mažyliams, tačiau apie jų reikalingumą ir tinkamumą turi spręsti gydantis gydytojas.»

Sveika mityba padeda stiprinti imunitetą

Saugant vaikutį nuo peršalimo ir ligų sukėlėjų, dėrėtų nepamiršti ir svarbių mikroelementų, kurių turi netrūkti mažo žmogučio organizme.

„Sezono pokyčiai ir šalčiai turės mažiau įtakos vaiko sveikatai, jei organizme pakaks cinko, seleno, kalcio ir kitų mikroelementų, — tikina šeimos gydytoja E. Galgauskienė. Cinko yra mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, kiaušiniuose, vištienoje. Teigiamai imuninę sistemą veikia fermentuoti pieno produktai: kefyras, jogurtas, papildytas gerosiomis bakterijomis — probiotikais.»

Jei mažylis yra alergiškas ir visavertė mityba neįmanoma, yra tikslinga vartoti polivitaminus. Juos rekomenduos gydytojas, įvertinęs mažylio sveikatos būklę.

Tinkamai prižiūrėdami mažųjų imuninę sistemą, galėsite be baimės ištverti vėsius ir permainingus orus bei džiaugtis savo sveiko vaikučio šypsena.

http://www.mitela.lt/upload....2_1.pdf

Mes rūpinamės ir pergyvename dėl savo mažųjų, kai jie ima čiaudėti, kosėti, sluoguoti, jiems pakyla temperatūra. Prisimename praėjusius rudens – žiemos mėnesius su siaubu ir tikimės, kad šiemet vaikas nesusirgs...

Bet kaip bebūtų gaila visai išvengti ligų neįmanoma. Tačiau galima sumažinti susirgimo stiprumo lygį. Bendraudami su kitomis mamomis ir močiutėmis, aptardami savo vaikus, pastebime, kad vienas vaikas serga dažnai, o kitas beveik niekada. Kažkodėl vieni vaikai lengvai pakelia bet kokį peršalimą ir greit sustiprėja, o kiti visą laiką serga: nespėja pasveikti po vieno peršalimo, kaip po kelių dienų pasičiumpa naują užkratą. Kodėl tai vyksta, ir ką gi mums daryti, kad vaikai neperšaltų?

Aptariant su tėvais priežastis, dažniausiai vyrauja nuomonė: jei vaikas labai sušalo, ar suprakaitavo iškyloje, tai jis būtinai peršals ir susirgs. Bet ar tai vienintelė priežastis?

Peršalimo ligų gydyme ir profilaktikoje lemiamą vaidmenį vaidina imunitetas

Medikai tvirtina, kad teiginys, jog vaikas dėl minėtų priežasčių būtinai susirgs, yra mitas – iš tiesų, tokių vaikų nusilpęs imunitetas.Vien tik organizmo sušalimas negali iššaukti peršalimo susirgimų, jis tik padidina vaiko organizmo jautrumą virusinėms infekcijoms.

Imunitetas (lot. immunitas – išsilaisvinimas, atsikratymas nuo ko nors) – daugialygė apsauginė organizmo reakcija į svetimų mikroorganizmų ir ląstelių poveikį (bakterijų ir jų toksinų, virusų, parazitų ir t.t.). Imunitetas gali sumažėti dėl eilės organizmui nepalankių faktorių. Apdegus, stipriai atšalus, netekus kraujo, nepilnavertiškai maitinantis, įvykus traumai kenčia odos dangalų vientisumas, cirkuliuojančių antikūnių apimtis, toksinų pašalinimo mechanizmas ir kiti nukenksminantys faktoriai. Tuomet organizmas pasidaro jautresnis infekcijai, regeneracijos (užgijimo) procesai nusitęsia.

Dabartiniu metu pastebimas chroniškų infekcinių uždegiminių susirgimų, pasireiškiančių vangia atkrentančia ligos eiga, nepasiduodančia reikiamai terapijai, skaičiaus augimas. Dažniausiai tai susiję su imunimės sistemos sutrikimais. Šiuolaikiniams medikams tapo aišku, kad kovoti su tokiu sergamumo augimu tik antibiotikų, priešvirusinių ar priešgrybelinių preparatų pagalba, praktiškai neįmanoma. Todėl farmacijos rinkoje atsirado eilė preparatų, kurių tikslas stimuliuoti imunitetą, didinant pasipriešinimą virusams. Norint padėti augančiam organizmui susitvarkyti su virusais ir infekcijomis, būtina sustiprinti imunitetą.

Yra daug natūralių priemonių, padedančių išvengti ligos, tai ir imunitetą stiprinantys augalai:Rausvažiedė ežiuolė. Po išsamių tyrimų buvo pastebėta, kad, pradėjus vartoti ežiuolės preparatus po kelių dienų pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams ir vartojant 8–10 dienų, susilpnėjo peršalimo simptomų arba sutrumpėjo virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos simptomų trukmė.Rausvažiedė ežiuolė. Po išsamių tyrimų buvo pastebėta, kad, pradėjus vartoti ežiuolės preparatus po kelių dienų pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams ir vartojant 8–10 dienų, susilpnėjo peršalimo simptomų arba sutrumpėjo virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos simptomų trukmė.

* Natūralus antibiotikas – ežiuolė. Jos preparatų rekomenduojama duoti 7-10 dienas, vos tik pastebėjus peršalimo ligos simptomus ar profilaktiškai. Jei simptomų išlieka, po 5-6 dienų pertraukos rekomenduojama vartoti ežiuolę dar 7-10 dienų.
* Antimikrobiniu, antivirusiniu poveikiu ir poveikiu grybeliams pasižymi česnakas. Tai stiprus gamtinis antiseptikas ir antibiotikas. Imunitetui stiprinti rekomenduojama kasdien suvalgyti po 1-2 česnako skilteles.
* Kivi vaisiuose vitamino C yra daugiau nei apelsinuose. Vaikai juos tikrai mėgsta, o suvalgę 1-2 kivius per dieną, jų organizmas gaus reikiamą vitamino C kiekį ir atsparumas virusinėms bei bakterinėms infekcijoms sustiprės.
* Alijošius – augalas, turintis daug aminorūgščių, vitaminų, mineralų, antioksidatorių.
* Ženšenis ir cinamonas papildo vienas kito imunitetą stiprinantį poveikį. Į verdantį vandenį įmesti 4 griežinėlius ženšenio ir žiupsnelį cinamono. Palaikyti uždengtą apie 15 minučių ir duoti išgerti.
* Saldymedžio šaknų ekstraktas labai veiksmingai stiprina imunitetą grybelinėms bei bakterinėms ligoms.

Jei vaikas serga daugiau kaip dvi savaites ar serga labai dažnai, tai tokiais atvejais mažyliui būtinas organizmo palaikymas imuniniais preparatais. Reikia kuo greičiau pakelti imunitetą ir neleisti ligai vystytis, kad nesulauktumėm komplikacijų. Imuniteto suaktyvinimas padeda sėkmingai nukenksminti infekciją, pašalinti toksinus ir kitus pavojingus elementus. Uždegiminis proecesas baigiasi per trumpiausią laiką ir pakenkia organizmui tik minimaliai.

Homeopatija – mokslo kryptis medicinoje
Kas yra homeopatija? Homeopatija kilusi nuo žodžių “homios” – panašus ir “pathos” – liga, t.y. “gydymas panašiu“, tuomet kai, alopatija (“allos” – kitas) – “gydymas priešingu”.
Pažvelkime laiku atgal iš kur gi atsirado homeopatija. Homeopatijos tėvu laikomas vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas, gimęs 1755 metais balandžio 10 dieną Meisene. 1790 metais S.Hanemanas rado informacijos apie maliarijos gydymą chininu. Ir išbandė šį preparatą sau. Jis pastebėjo, kad vartojant dideles chinino dozes atsiranda maliarijos simptomai: karščiavimas, baimės jausmas, širdies permušimai, mieguistumas ir pan. Tada jam ir kilo idėja, kad ligas galima išgydyti medžiagomis, kurių didelės dozės sukelia panašius į tų ligų simptomus. S.Hanemanas sukūrė teoriją, kurią paskelbė 1796 metais, kad mažos vaistinių medžiagų dozės gydo ligas, kurių simptomus sukelia didelės tų medžiagų dozės.

Homeopatijos principai
Homeopatijos pagrindą sudaro trys principai
1. “Panašaus gydymas panašiu“, t.y. gydant bet kokį organizmo susirgimą reikia parinkti medžiagą, kuri sukelia tokio susirgimo simptomus.
2. Individualūs susirgimo požymiai, t.y. detalios anamnezės nustatymas, atsižvelgiant į fizinius ir psichologinius simptomus. Šis principas tinka tik konkrečiam ligoniui.
3.Homeopatinių vaistų tyrimus galima atlikti tik su sveikais žmonėmis. Ligą galima gydyti tik labai mažomis dozėmis tos medžiagos, kurios didelės dozės sukelia gydomos ligos simptomus. Pavyzdžiui bitės įkandimas sukelia patinimą, deginimą, staigų skausmą, perštėjimą o homeopatinė priemonė, pagaminta iš bitės, naudojama gydant šiuos simptomus.
Kuo skiriasi homeopatija nuo tradicinės medicinos
Homeopatija gydo ne ligą, bet ligonį, t.y. vaistas, parinktas konkrečiam žmogui veikia vidinę ligos priežastį. Vaistas atitinka konkretaus žmogaus konstituciją, todėl vyksta korekcija ir susisteminimas visos organizmo sistemos.
Šiandien yra nemažai žmonių, kurie gydosi homeopatija. Homeopatija tinka ir mažiems ir dideliems.

Kaip gaminami homeopatiniai vaistai?
Kai S.Hanemanas atrado homeopatinį gydymo metodą ir suprato, kad gausybė medžiagų gali gydyti – iškilo dozavimo klausimas. Reikėjo sukurti ypatingus dėsnius, pagal kuriuos galėtų būti gaminami homeopatiniai vaistai. Juos sukūręs jis sugebėjo nuodus paversti vaistai, įprastus vaistus – homeopatiniais, o maistą – gydančiu.
Hanemanas sugalvojo palaipsniui daug kartų atskiesti ir suplakti vandens arba spiritinius tirpalus.
Jis priėjo išvadą, kad šitaip darant homeopatinis vaistų poveikis išlieka, o pirminis medžiagos poveikis žmogaus organizmui pamažu nusilpsta. Taip jis sugebėjo pasiekti, kad homeopatinis gydymas būti saugus.
Pirminių žaliavų rinkimo, jų išankstinio apdorojimo, stabilizavimo metodų, cheminės ir fizinės analizės taisyklių aprašymas sudaro homeopatinę farmakopėją. Tikslus farmakopėjos taisyklių laikymasis yra būtina homeopatinių vaistų gaminimo sąlyga. Pavyzdžiui augalo dalys turi būti renkamos tam tikru jų augimo periodu, metų laiku ir netgi konkrečioje vietoje.
Homeopatijoje yra išbandyta ir vartojama apie 1600 vaistų. Tačiau daug simptomų apimančių ir dažnai praktikoje vartojamų vaistų yra apie tris - keturis šimtus.
Homeopatijoje naudojama apie 70 proc. augalinės kilmės medžiagų, apie 25 proc. mineralinės arba cheminės kilmės medžiagų, apie 5 proc. - gyvulinės kilmės.

Rudenį ypač paaštrėja sinusitai, rinitai. Ką šiuo atveju gali pasiūlyti homeopatija?
Tai preparatą Cinnabsin, kurio sudėtyje yra tokios gyduolės:

Cinnabaris

greitai šalina nosiaryklės bei veido daubų gleivinės uždegimo simptomus: paburkimą, spaudimo jausmą, paraudimą, skausmą, perštėjimą, grąžina kvėpavimą per nosį. vartojant pastebimai greitai mažina uždegimo simptomus: sunkumą galvoje.

Hydrastis
skystina tirštas, klampias, tąsias išskyras, palengvina jų pasišalinimą, veiksmingas esant poūmiams bei lėtiniams viršutinių kvėpavimo takų uždegimams bei adenoidams.

Kalium bichromicum
šalina pūlingas išskyras ir kamščius, susidarančius sergant lėtine sloga ar sinusitu, gydo nosies gleivinės išopėjimą, šalina sinusitams būdingą galvos skausmą, atsato prarastą uoslę.

Echinacea

sustiprina imuninę sistemą, saugo nuo ligos paūmėjimo ar pasikartojimo.

Luffa operculata

mažina padidėjusį nosies gleivinės jautrumą, todėl mažėja čiaudulys, perštėjimas bei nosies gleivinės sekrecija.

Galphimia glauca

mažina kvėpavimo takų gleivinės uždegimą: mažėja paburkimas ir lengvėja kvėpavimas per nosį.

Cardiospermum

greitai pašalina nosies gleivinės paburkimą ir sekreciją

Aconitum

normalizuoja kūno temperatūrą, gydo ūminius kvėpavimo takų gleivinės uždegimus.

Gelsemium

mažina galvos skausmą, mieguistumą, bendrą silpnumą, sąnarių ir raumenų maudimą, gydo slogą, lengvina kvėpavimą.

Phosphorus
stiprina apsaugines organizmo funkcijas, didina atsparumą
virusinėms infekcijoms.

Ipecacuanha

skystina gleives, greitina sveikimą sergant kvėpavimo takų ligomis.

Bryonia

mažina silpnumą, gydo sausą, dirginantį kosulį.

Eupatorium perfoliatum
šalina šaltkrėtį, sąnarių maudimą, kaulų, raumenų skausmus, suteikia jėgų ir žvalumo.

Atropinum sufuricum

greitai mažina tonzilių ir ryklės uždegimą: skausmą, patinimą.

Hepar sulfuris
veiksmingai gydo lėtinius, vangios eigos tonzilitus, šalina skausmą. Gydo kaklo limfmazgių uždegimą.

Kalium bichromicum
šalina pūlingas išskyras bei „kamščius“ ūmaus ir lėtinio tonzilito atveju.

Silicea
stimuliuoja imuninę sistemą, skatina audinių gijimą, atkuria normalią tonzilių struktūrą.

Mercurius bijodatus
šalina tonzilių apnašas bei „kamščius“, mažina tonzilių bei adenoidų hipertrofiją.