Užgauliojimai vaikų žaidimo aikštelėje, suaugęs nepažįstamasis, netgi pažįstamas suaugęs asmuo gali kelti grėsmę Jūsų vaikui – fizinę ar seksualinę. Dauguma vaikų dabar mokomi, kaip apsisaugoti. Jiems yra specialios pamokos mokykloje. Štai kaip mokyti savo vaikus tėvams pataria vaikų apsaugos organizacijos:

Būti saugiam.
Pasakykite savo vaikui, kad saugumas – jo teisė ir niekas negali jos atimti.

Ginti savo kūną.
Vaikai privalo žinoti, jog jų kūnas priklauso tik jiems, ypatingai tos asmeninės kūnelio vietos, kurias dengia maudymosi kostiumėliai.

Pasakyti „Ne”.
Pasakykite savo vaikams, jog galima ir būtina pasakyti „ne” kažkam, kas nori juos įskaudinti. Dauguma vaikų mokomi paklusti vyresniųjų paliepimams.

Būti apgintam nuo besikabinėjančių.
Dažniausiai kabinėjamasi prie jaunesnių, lengvai pažeidžiamų vaikų. Patarkite vaikams tokiu atveju kreiptis pagalbos į draugus ir atsispirti provokacijoms išvengiant muštynių. Padrąsinkite vaikus apie tai papasakoti suaugusiems. Jeigu vaikas gali būti sužalotas, lai jis atiduoda tai, ko besikabinėjantieji reikalauja (dviratį ar pan.). Pasakykite vaikui, kad Jūs tikrai nepyksite, jei jis grįš namo be to daikto.

Pasakyti.
Pasakykite savo vaikams, kad jie turi papasakoti Jums, kas atsitiko, ir patikinkite, kad Jūs tikrai už tai ant jų nepyksite.

Žinoti, kad jais patikės.
Jeigu vaikui reikalinga Jūsų pagalba, visų pirma, jis turi žinoti, kad Jūs juo patikėsite ir paremsite. Tai ypatingai svarbu seksualinės prievartos atvejais. Vaikai paprastai tokiais atvejais niekada nemeluoja, todėl privalote patikėti.

Neturėti paslapčiųVaikų tvirkintojai dažnai sako vaikams, kad pabučiavimas ar prisilietimas bus „jųdviejų paslaptis”. Pasakykite vaikams, kad kai kurių dalykų negalima laikyti paslaptyje, net jeigu vaikas yra kažkam prisižadėjęs apie tai nekalbėti.

Atstumti prisilietimus.
Pasakykite savo vaikams, kad jie gali pasakyti „ne”, jei juos kas bučiuoja ir liečia, kai jie to nenori. Jeigu kažkas juos liečia ir liepia apie tai nesakyti, vaikai turi apie tai pranešti Jums. Niekada neverskite savo vaiko ko nors apsikabinti ar bučiuoti.

Nekalbėti su nepažįstamaisiais.
Dauguma geranoriškų suaugusiųjų paprastai niekuomet neprisiartins prie vienišo vaiko be reikalo, nebent pastebėtų, kad jis pasimetė ar atsitiko kokia nelaimė. Įspėkite savo vaiką nekalbėti su nepažįstamaisiais ir mandagiai išvengti bet kokio kontakto su jais. Jeigu nepažįstamasis bando kalbėti su Jūsų vaiku, lai vaikas Jums apie tai pasako.

Laužyti taisykles.
Pasakykite savo vaikui, kad pavojaus atveju jie gali laužyti bet kokias taisykles. Jie gali pabėgti, šaukti, meluoti ar spardytis, kad išvengtų pavojaus.

Informacijos šaltinis:
Keeping your children safe / Crime prevention initiatives // Manchester metropolitan university http://www.mmu.ac.uk/academic/security/prchil2.htm (July 25, 2002).

Jeigu Jūs dirbate nepilną darbo dieną arba kažkur ne namuose vakarais, laikykitės šių pagrindinių saugumo taisyklių:

Visuomet informuokite tėvus, kur esate ir kaip Jus surasti.

Iš namų išeikite su draugais, kartu ir sugrįžkite. Jei išeinate vieni, iš anksto numatykite, kokiu transportu grįšite. Lai Jus kas nors parveža arba išsikvieskite taksi.

Jeigu Jūs ne namie ir norite grįžti, tačiau niekas Jūsų nepasiima ar neatvažiuoja taksi, paprašykite šeimininkų pasinaudoti jų telefonu ir sužinokite, kas atsitiko. Paprašykite leisti pasilikti, kol Jus pasiims. Kviesdami taksi paklauskite vairuotojo vardo ir paskui sutikrinkite su atvažiavusiu vairuotoju.

Nevažiuokite kartu su kažkuo, su kuo ką tik susipažinote.

Jeigu ieškote atsitiktinio darbo, kaip vaikų auklė, darykite tai per šeimos narius ar draugus. Būkite atsargūs atsiliepdami į skelbimus.

Jeigu atsiliepiate į skelbimą, į pirmąjį susitikimą eikite su kuo nors iš šeimos ar draugų.

Jeigu dirbate vaikų aukle, paprašykite telefono, kuriuo galėtumėte paskambinti vaiko tėvams. Jeigu kas nors ateina į namus, neįsileiskite. Nesakykite skambinantiems telefonu, kad esate vienas (-a). Paprašykite perskambinti vėliau. Naudinga turėti telefonų sąrašą įvairiems ekstra atvejams.

Jeigu pasitaikytų proga, niekuomet neikite į nepažįstamųjų namus ir nesutikite pavežami.

Jeigu vis dėl to sutikote su nepažįstamojo pasiūlymu, užsitikrinkite, kad pavojaus atveju turėsit galimybę išsikviesti pagalbą ar kuo greičiau pabėgti.

Vaikų auklės beieškant

Gali būti sunku susirasti gerą auklę. Tėvai turi labai atidžiai ir atsakingai išsirinkti auklę, kuri prižiūrės jų vaiką, nes neretai vaikų tvirkintojai ieško būtent tokio darbo. Ieškodami auklės, venkite skelbimų laikraščiuose, geriau nusisamdykite kažką iš pažįstamų:

Nusisamdykite ką nors iš patikimų draugų ar šeimos narių, kad Jūs ir Jūsų vaikas jaustumėtės patenkinti ir laimingi.

Paprašykite draugų, kad ką nors rekomenduotų.

Susitarkite su draugais, kad pažiūrėsite vieni kitų vaikus.

Jeigu visgi tenka naudotis nepažįstamosios paslaugomis, paprašykite, kad duotų koordinates žmogaus, pas kurį ji anksčiau dirbo. Geriau rinkitės vyresnes nei 16 m. amžiaus merginas.

Informacijos šaltinis:
Keeping your children safe / Crime prevention initiatives // Manchester metropolitan university http://www.mmu.ac.uk/academic/security/prchil3.htm (July 25, 2002).

Atkreipkite dėmesį tuo atveju, jeigu vaikas sunerimsta, kai Jūs pasakote, kad ateis auklė, kurią jis žino.

Jeigu nerimaujate, paskambinkite į namus ir pakvieskite prie telefono savo vaiką. Atkreipkite dėmesį tuo atveju, jeigu auklė visaip išsisukinėja ir neduoda Jums pasikalbėti su vaiku.

Nieko blogo jeigu aukle dirbs jaunuolis. Tačiau sukluskite tuo atveju, jeigu šis jaunuolis nuolat savanoriškai siūlosi pabūti su vaiku ir noriau bendrauja su juo nei su Jumis. Tai gali būti blogas ženklas.

Palikite auklei visus pagalbos telefonus ekstra atvejams. Jeigu namuose neturite telefono, pasirūpinkite, kur pavojaus atveju auklė galėtų kreiptis.

Informacijos šaltinis:
Keeping your children safe / Crime prevention initiatives // Manchester metropolitan university http://www.mmu.ac.uk/academic/security/prchil4.htm (July 25, 2002).

Labai svarbu išmokyti vaikus apsiginti, kai jie yra ne namuose ir vieni. Statistiškai yra labai maža tikimybė, kad vaiką sąmoningai sužalos ar jam kitaip pakenks nepažįstamasis. Daug daugiau šansų vaikui pakliūti į auto avariją ar nelaimingą atsitikimą (nukristi nuo laiptų ir pan.). Tačiau visgi naudinga išmokyti vaiką tam tikrų savisaugos taisyklių tam, kad jis žinotų, kaip apsiginti, tačiau jo per daug neįbauginant.

Žemiau pateikiami patarimai, kuriuos duoda Vaiko apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų organizacija:

Atminkite, kad vaiko saugumas yra kiekvieno reikalas. Nebūkite abejingi, kai matote vienišą pasimetusį ar išsigandusį vaiką, pasistenkite jam kaip nors padėti. Turėkite galvoje, kad vaikas gali būti įbaugintas ir jam prisakyta nekalbėti su nepažįstamaisiais.

Liepkite savo vaikui nekalbėti su žmonėmis, kurių jie gerai nežino, kai jie yra vieni ir ne namuose.

Jie neturėtų niekur ir su niekuo išeiti iš namų prieš tai nepasakę Jums ar kam nors iš suaugusiųjų, su kuo išeina.

Jie turi visuomet Jums pasakyti, jeigu kas nors artinosi ar bandė kalbėti su jais. Jūs turite paaiškinti, kad nieko blogo, jeigu jie Jums tai papasakos.

Paaiškinkite vaikui, ką daryti, jeigu jis pasimestų. Liepkite jam kreiptis į policininką, parduotuvės pardavėją ar kokį suaugusįjį, turintį mažų vaikų. Liepkite vaikui nenueiti toli nuo tos vietos, kur paskutinį kartą Jus matė.

Laikykite vaiką arti savęs. Nepalikite jo vežimėlyje kur nors aikštelėje, kol apsiperkate. Žiūrėti į vaiką pro langą – to nepakanka.

Jeigu į parduotuvę neįleidžiama su vežimėliais, eikite į kitą parduotuvę arba išimkite vaiką iš vežimėlio.

Nepalikite vaiko kito vaiko priežiūroje. Jūsų vaiką turėtų pagloboti suaugęs žmogus.

Jeigu bibliotekoje, poliklinikoje ar kitoje viešoje vietoje Jums neleidžia įvažiuoti su vežimėliu, galite pasiskųsti, bet vis dėl to išsiimkite vaiką iš vežimėlio ir neškitės su savimi.

Visai saugu vaiką nešiotis įtaise ant nugaros, jeigu jis nėra per sunkus.

Naudokite specialias prilaikančias petnešas Jūsų dar netvirtai vaikštančiam vaikeliui. Jeigu jas pradėsite naudoti dar prieš tai, kai vaikas sustiprės, apsaugosite jį nuo bereikalingų griuvinėjimų ir vaikas pripras prie tų petnešų. Nemanykite, kad pakanka laikyti vaiką už rankos. Maža vaiko rankytė gali išslysti Jums iš pirštų, kai jis bandys išsigelbėti!

Informacijos šaltinis:
Keeping your children safe / Crime prevention initiatives // Manchester metropolitan university http://www.mmu.ac.uk/academic/security/prchil5.htm (July 25, 2002).

Rūpinimasis vaiku – ne tik malonumas, bet ir atsakingas darbas. Dažnai su vyru pagalvojame apie vaikų saugumą mūsų namuose. Nuo ko ir kaip reikia saugoti ir reikės ne tik mūsų mažąjį sūnų, bet ir didžiąją dukrą.

Vieną sykį bėgiodama dukra po kambarius paslydo ir visa laimė – laimingai, be mėlynių ir didelių nubrozdinimų. O kiek dar visokių nutikimų būna žaidžiant. Galima užsigauti net žaidžiant su žaislais.

Namuose pilna baldų su aštriais kampais ir net su daug stiklo. Baiminamės, kaip reiks apsaugoti greit pradėsiantį šliaužioti ar ropoti sūnelį, kad nesusižeistų.

Pradėjusi domėtis apsaugos priemonėmis, sužinojau, kad net visą sąrašą galima sudaryti.

Miegamajame: mobili auklė, pritvirtinamas lovos šonas, elektros lizdų apsaugos, naktinė lemputė, durų blokatorius, kampukų apsaugos, stalčių blokatoriai.

Koridoriuose:naudojami apsauginiai varteliai.

Virtuvėje:ši vieta pavojingiausia mūsų mažiesiems: šaldytuvo durelių blokatorius, viryklės jungiklių apsauga, orkaitės blokatorius, maitinimo kėdutė, pasodinus į šią kėdutę būtina prisegti saugos diržus.

Automobilyje: apsaugos nuo saulės, veidrodėlis kūdikiui stebėti, ženklas „Kūdikis automobilyje“, saugos diržai ir apsauginė apykaklė.

Apsaugosime savo vaikučius, jei paaiškinsime jiems apie saugų elgesį namuose ir gatvėje. Vaikai turi žinoti, kaip elgtis su daiktais ir žaisti taip, kad nesusižeistų.

KAI ESI BE MAMOS, TĖČIO AR KITO TAU GERAI PAŽĮSTAMO SUAUGUSIOJO, NEKALBĖK SU TAU NEPAŽĮSTAMAIS ŽMONĖMIS, KAD IR KĄ TAU JIE BESAKYTŲ.

NIEKADA NIEKUR NEIK SU TAU NEPAŽĮSTAMAIS ŽMONĖMIS, KAD IR KĄ TAU JIE BESAKYTŲ.

IŠ TAU NEPAŽĮSTAMO ŽMOGAUS NEIMK NIEKO, NESVARBU, KĄ JIS TAU DUOTŲ.

JEI TAU NEPAŽĮSTAMAS ŽMOGUS IMTŲ TAVE UŽ RANKOS, RĖK „GAISRAS“. JEI ESI ŠALIA DARŽELIO, BĖK ATGAL Į DARŽELĮ. JEI ESI ŠALIA MOKYKLOS, BĖK ATGAL Į MOKYKLĄ.

SUSISIEK TELEFONU SU MAMA AR TĖČIU IR LAUK, KOL TAVĘS ATEISIM PASIIMTI.

SAVARANKIŠKĖJANTIS IKIMOKYKLINUKAS IR PRADINUKAS TURI MINTINAI ŽINOTI SAVO NAMŲ ADRESĄ. TAČIAU NEPAMIRŠKITEVAIKAMS AKCENTUOTI, KAD JO NEGALIMA SAKYTI JOKIEMS NEPAŽĮSTAMIEMS ŽMONĖMS: NEI VAIKAMS, NEI SUAUGUSIEMS.

Žinokite namuose naudojamų cheminių priemonių keliamus pavojus.

- Laikykite valymo priemones ir kitas namuose naudojamas chemines medžiagas vaikams nematomoje ir neprieinamoje vietoje.

- Skystas, seniai nenaudojamas ar pasibaigusio galiojimo chemines priemones atsargiai išpilkite į tualetą, tuščius buteliukus išmeskite į šiukšlinę.

- Namuose naudojamų cheminių priemonių atsargas laikykite taip, kaip nurodyta ant gaminio etiketės. Ne maisto produktus laikykite jiems skirtose talpose ar įpakavime ir kiekvieną kartą prieš naudodami įsitikinkite, kad naudojate būtent tą produktą ir pagal taisykles. Jeigu perpilate produktą į kitą tarą, būtinai uždėkite etiketę (geriausia iš originalios pakuotės) ir įsitikinkite, ar parinkote tinkamos rūšies tarą.

- Venkite maišyti skirtingas namuose naudojamas chemines priemones. Kartais sumaišius skirtingas medžiagas gali įvykti nepageidaujama reakcija.

- Visada prieš pradėdami naudoti naują produktą perskaitykite instrukciją, atkreipkite dėmesį į įspėjimus.

- Kad apsisaugotumėte nuo pavojingų garų, niekada neuostykite neatpažintų priemonių tiesiog iš įpakavimo, apsiribokite tuo, ką jaučiate per atstumą. Kai kuriuos produktus galima naudoti tik mūvint gumines pirštines ar būnant su akių apsaugos priemonėmis.

- Niekada nerūkykite naudodami namuose chemines medžiagas. Venkite naudoti plaukų laką, valymui naudojamus tirpiklius, dažymo priemones ir pesticidus netoli atviros liepsnos, įjungtų dujų degiklių, degančių žvakių, židinių, pečių ir kt. Net jeigu jūs nematote ar neužuodžiate garų, jie gali sukelti gaisrą ir net sprogimą.

- Pirkite tik tiek cheminių priemonių, kiek tikrai sunaudosite. Didelis kiekis cheminių medžiagų, laikomų namuose, gali tapti nelaimės šaltiniu.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

- Jeigu vaikas suvalgė ar išgėrė nemaistinių medžiagų, skubiai suraskite to produkto pakuotę ir skambinkite į apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą. Jeigu chemikalai išsiliejo, skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą, kvieskite gelbėtojus, prašykite rekomendacijų kaip elgtis.
- Kol atvyks operatyvi pagalba, galite ir patys atlikti būtinus veiksmus. Jeigu pavojingos medžiagos pateko į akis, plaukite akis švariu, drungnu vandeniu mažiausiai 15 minučių. Nuplaukite rankas, veidą, kitas kūno dalis, kad cheminės medžiagos nepažeistų atvirų kūno vietų. Pasikeiskite drabužius – taip išvengsite sąlyčio su chemikalų likučiais ant drabužių. Nusivilktus drabužius sudėkite į sandarius plastikinius maišus.

- Skubi pagalba esant cheminiam nudegimui: kvieskitės pagalbos telefonu 112 ; nuimkite drabužius ir papuošalus aplink pažeistą kūno vietą; pilkite ant žaizdos švarų, šaltą vandenį 15-30 minučių; laisvai pridenkite nudegimo vietą sterilia ar švaria medžiaga; būkite atidūs, kad medžiaga nepriliptų prie žaizdos; perduokite nukentėjusįjį medikams tolesniam gydymui.

- Įsigiję naują elektros prietaisą ar įrenginį, griežtai laikykitės gamintojo instrukcijos reikalavimų.
Jeigu nurodyta, kad skalbimo mašina turi būti įžeminta arba elektrinis grąžtas įjungtas į specialų kištukinį lizdą su įnulinimo kontaktu, reikia vykdyti šiuos reikalavimus. Nors skalbimo mašina veiks, jeigu jos korpusas ir nebus įžemintas, tačiau pažeidus laidų izoliaciją mašinos korpusas įgaus įtampą žemės (grindų, drėgnų sienų, vandentiekio ar radiatorių) atžvilgiu. Jeigu įžeminimas patikimas, srovė tekės įžeminimo laidu ir apsaugos nuo traumos žmogų, palietusį skalbimo mašinos korpusą.
Įjungkite ir išjungkite skalbimo mašiną atsistoję ant sausų grindų, sauso medinio pastovo arba guminio kilimėlio.
Baigę skalbti, mašiną išjungkite iš tinklo.
- Ypač atsargiai naudokite elektrinius šildymo prietaisus. Jokiu būdu nenaudokite savos gamybos elektra kaitinamų įtaisų. Termoakumuliacinius ir kitus elektrinius vandens šildytuvus reikia prijungti ir eksploatuoti tik griežtai laikantis instrukcijų.
- Laidynę, elektros krosnelę ar kitus elektra kaitinamus prietaisus statykite tik ant atsparaus karščiui padėklo. Jų negalima statyti ant metalinių padėklų, taip pat arti užsidegančių daiktų. Nepalikite be priežiūros įjungtų elektros prietaisų, būkite ypač atsargūs jeigu namuose yra mažamečių vaikų.
- Negalima įpilti ar išpilti vandens, kai įjungtas elektrinis arbatinukas arba kitas elektra kaitinamas indas.
- Nesukite didesnio galingumo elektros lempučių, nei nurodyta šviestuvo instrukcijoje. Lemputės skleidžia šilumą, todėl gali išsilydyti arba užsidegti šviestuvo medžiaga.
- Nestatykite elektrinių šviestuvų arti lengvai užsidegančių daiktų (užuolaidų, sienų apmušalų), taip pat nedangstykite jų popieriumi ar medžiaga. Keičiant perdegusią lemputę, šviestuvą išjunkite, stenkitės neliesti metalinės lemputės dalies, o imkite tik už stiklinės kolbos.

- Naudojant dujinius prietaisus sumažėja ore deguonies kiekis, susikaupia nuodingų medžiagų, todėl lengva apsinuodyti. Ypač didelis pavojus kyla mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šildydami būstus dujomis, būkite atsargūs, vėdinkite patalpas. Stenkitės nebūti arti suvirinimo aparatų, venkite gaisro, atitraukite šildymo prietaisus nuo užuolaidų ir kitų greit užsidegančių medžiagų.
- Apsinuodijus anglies monoksidu, būtina kuo greičiau išnešti apsinuodijusį į gryną orą. Trinkant kvėpavimui ar jam sustojus, skirti kvėpavimo centrą dirginančius preparatus, atlikti dirbtinį kvėpavimą. Jei per 2-3 val. šios priemonės neduoda laukiamų rezultatų, taikytinas dalinis ar pilnas kraujo perpylimas.
- Apsinuodijimui anglies monoksidu išvengti svarbu tinkamas įrengimų ir aparatūros, dujų vamzdynų hermetizavimas, dujų mišinių su anglies monoksidu odoravimas, efektyvi vietinė ventiliacijos sistema. Garažuose, mechaninėse dirbtuvėse dirbančių variklių išmetamų dujų pašalinimui būtina naudoti specialias žarnas, kurių vienas galas užmaunamas ant išmetimo vamzdžio, o antrasis - išvedamas į atvirą orą. Svarbu kontroliuoti anglies monoksido koncentraciją darbo patalpų ore.