...
 Čekija - Forumas
[ New messages · Members · Forum rules · Search · RSS ]
  • Page 1 of 1
  • 1
Čekija
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:44 AM | Žinutė # 1
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Į šią kelionę važaivom prieš porą metų . Įdedu įspūdžius, gal kam pravers, patiems važiuojant.
Jau pavasario pradžioj susidėliojam maršrutą: pietų Čekija, per Salzburgą į Bavariją, paskui Bodeno ežeras užsukant į Šveicariją bei Lichtenšteiną. Susidaro 8 žmonių grupė -aš su vyru, dukra su drauge, mano draugė su sūnum ir dar viena draugų pora. Sąžiningai atliekame namų darbus, užsakome nakvynės vietas, nes Bavarijoje ekspromtu surasti tokiam kiekiui žmonių nebrangią nakvynę sudėtinga. Galų gale ir laiko paskui gaila leisti nakvynės paieškoms. Užsisakom 9 vietų autobusiuką ir jau beveik pasiruošę.Paskutinės dienos prieš atostogas darbe praeina kaip kosmose ir liepos 3 labai ankstų rytą pajudam. Komanda pasipildo naujuoju kalbančiu nariu Vytautu (toliau Viciokas). Lenkiją šturmuojam visą dieną, aišku pakeliui sočiai ir skaniai pavalgydami, bei nusipirkdami trešnių dozę. Pakeliui užsukame į Čenstochovą - Jasną Gurą vienuolyną.



Įsikūręs pačiame miesto centre, garsus saugoma stebuklingąja Čenstochovos Dievo Motinos ikona. Per Žolinę čia suplūsta tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio.Parkuojamės šalia, kur išvažiuojant galima paaukoti įmetant pinigėlį į nešiojamas aukų dėžutes. Didelis, jaukus vienuolynas, su atsiveriančiu gražiu vaizdu į apylinkes nuo varpinės bokšto, palieka gerą įspūdį.



Dar truputis kelio ir atvykstame į Čekiją nakvynei, netoli sienos, miestelyje Koprivniče. Viešbutis „Stadion“ dvelkia geru sovietiniu stiliumi (gaila nenufotkinau dušinių- įdomūs mechanizmai sugalvoti), tačiau pusryčius gauname atsakančius. Čekijoje visas nakvynes užsakiau su pusryčiais. Restorane stalai padengti tik mūsų kompanijai. Už pusryčius barmenas bando nulupti dvigubai, nei buvo derėta, tačiau parodytas iš viešbučio valdytojo gautas el.laiškas viską sustato į savo vietas. Koprivniče niekuo labai neypatingas (turi technikos muziejų), tad neužsibūname ir traukiame į už poros kilometrų pūpsantį Štramberk miestelį. Parkuojamės šalia miesto parko (2 val.-30 kronų), kur kažkodėl esame apšaukiami vietinio dėdulės- sargo. Na ir tegul sau rėkauja, gal žmogus neišsimiegojo. O mums atostogos! Karšta, tad su malonumu traukiame į parko pavėsį ir lipame į kalną ieškoti Jeskyne Šipka. Tai dar neandartaliečių laikus menantys urvai.



Atliekant archeologinius tyrimus, nuosėdose buvo rasta daug įvairių gyvūnų liekanų (kaulų, dantų). Pasigrožime Štramberko panorama



Palandžioję urvais, siauromis ir stačiomis gatvelėmis kylame link miestelio centro. Centrinė miestelio aikštė puikuojasi fontanu. Pakeliui nusiperkame paskanauti vietinio imbierinio skanėsto - štramberske uški.



Iš tolo, ant kito miestelio kalno matosi pilis su cilindriniui bokštu – Trúba. Pakylame laipteliais prie bokšto, kur atsiveria puiki apylinkių panorama. Leidžiamės kita puse, kur kas kelis žingsnius akį traukia jaukūs kiemeliai bei puikiai sutvarkyti kampeliai.

[/


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:46 AM | Žinutė # 2
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Jauku, be galo tvarkinga, ramybė neišpasakyta, turistų visai nedaug. Leidžiantis nuo kalniuko sutinkame motociklistus belipančius į kalną. Kaip mes jiems nepavydėjome tos gerulės aprangos karštą dieną.

Traukiame toliau link Kromerižo. Vyciokas nuveda mus kažkokiais kaimų keliais, bet skųstis negalime, nes keliai puikūs, o ir transporto nedaug. Pakeliui pilna visokių nakvynės vietelių, bei motorestų.

Kromerižas garsus renesansine XIII a. vyskupu pilimi – arkivyskupo Karlo Lichtenšteino rezidencija ir didžiuliu parku. Saugoma UNESCO, kaip ir beveik kiekvieni rūmai ar žymesnis pastatas Čekijoje.


Parkuojamės senamiestyje prie pat TIC. Šeštadienį nuo 14 val. nemokamai, tačiau pavėsiuko nė lašo.



Į pilį neiname, bet pasigrožime parku (lankymas nemokamas). Puikiai sutvarkytas parkas teikia malonų pavėsį. Stebime prie tvenkinio vykstančią vestuvių ceremoniją. Gražu ir labai gaila, kad pas mus dar šitaip negalima.



Gėlynai, mini zoosodas, pavėsinės, tvenkinėliai- matosi, kad ir vietiniai čia puikiai leidžia laisvalaikį. Gėlynai, mini zoosodas,

pavėsinės, tvenkinėliai- matosi, kad ir vietiniai čia puikiai leidžia laisvalaikį.

Truputį laiko skirame senamiesčio apžiūrai ir traukiame link Brno, kur nakvosime 3 naktis. Apsistojame pensione „U Evi“ miesto pakraštyje. Pensionas įkurtas nuosavame name. Gauname visą aukštą paskutiniame namo aukšte, su nedidele virtuvėle, bei iš didelio balkono, kaip ant delno plytinčia Brno panorama. Maloni šeimininkė viską paaiškina, net išspausdina miesto transporto tvarkaraštį. Tačiau užklausta apie Lietuvą, nežino tiksliai kur ji randasi, tik pamini, kad ruošiasi aplankyti Peterburgą. Jai tai beveik tas pats. Jau kelintą kartą įsitikiname, kad nežino tos mūsų Lietuvos ant svieto

Kadangi alkis rodo savo nagus, tiesiu taikymu traukiame vakarieniauti į šeimininkės netoliese nurodytą kavinukę. Vos spėjus atsisėsti, padavėja užklausia apie užsakomus gėrimus. Aišku, alus. Juk būti Čekijoje ir neragauti alaus- tiesiog nusikaltimas. Nors nesu alaus gerbėja, mano draugė, dar mažesnė, tačiau draugiškai nutarėme- čekiškas alus fantastinis. Svarbiausia, kad nemuša į galvą kaip pas mus ir nekerta per kelius. Mūsiškiam dar toli gražu iki tokio alaus gamybos. Ragavom nemažai rūšių ir viena geresnė už kitą. Valgymus užsisakom pačius įvairiausius, tame tarpe ir firminio čekų valgio - kepto sūrio (smažony syr).



Porcijos didelės, tad prisikertame atsakančiai.
[/


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:47 AM | Žinutė # 3
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Kadangi miegoti tiek prisivalgius eiti nesveika, o kažką pažiūrėti šalia nelabai yra ką, patraukiame link šalia esančios vietinės įžymybės TESCO. Nusiperkame vakarojimui alaus bei sūrio ir balkone leidžiame likusią vakaro dalį žiburiais besidengiančio miesto fone
Papildyta:
Ryte traukiame į pietus nuo Brno link Valtice rūmų.


Muziejai Čekijoje vasarą dirba iki 17 val. ir lankomi tik su gidu. Perkami bilietai (60 Kč moksleiviams ir studentams, 90 Kč suaugusiems) ir einama su grupe nustatytu laiku. Gidė kalba čekiškai, tačiau į rankas išdalinami teksto vertimai, kuriuos gali pasirinkti iš kelių kalbų. Fotografuoti negalima, bet kelis kadrus padarome. [IMG]http://keep4u.ru/imgs/b/2009/07/26/e1
/e122ceb215e31b05acb498fe001df687.jpg[/IMG]

Ekskursija slenka labai lėtai, todėl pabandome nusiplauti. Tačiau pastangos išjudinti duris bevaisės – jos užrakintos. Paįvairinimui pasiklausome trumpą gyvos muzikos koncertėlį vienoje iš salių, atliekamą senoviniais instrumentais, bei iš balkono stebime dviejų vyrukų su špagomis, inscenizuotą dvikovą

Apžiūrime vyno rūsį, kur galima padegustuoti (už pinigus) bei nusipirkti patikusio vietinio vyno.



Prekybos centruose šio vyno galima nusipirkti keliaisi litais pigiau..

Grįžtant mūsų laukia labai mielas miestelis Mikulov. Čia, beje, 1866 m. sudaryta Nikolštadto taika tarp Austrijos ir Prūsijos.

Tikras malonumas paklaidžioti šio miestelio pilies takeliais ir paieškoti jaukių kampelių bei pasivaikštinėti nediduku, ramybe alsuojančiu senamiesčiu. Šis miestelis – vyno apylinkių centras, kuris yra didžiausias Čekijoje. Gausybė vyno rūsių, restoranų bei vynotekų, net centrinėje aikšteje galima padegustuoti vietinio vyno. Čia taip pat rasite žydų geto liekanas bei labai dideles žydų kapines.
Šis ženklas skirtas pasivaikščioti tėčiam su vaikais - čia kelio pabaiga :D

Sukrentame centrinės aikštės kavinės pavėsyje paskanauti šaltos kavos (ypatingai skani riešutinė). Iš čia puikiai matosi pagrindinis miestelio akcentas- Šventasis kalnelis ant kurio stovi Šv. Sebastijono bažnyčia, varpinė bei kiti sakraliniai pastatai.



Netoliese aikštėje malasi dviratininkų pulkeliai, vaikštinėja diedukai su šunimis, šalta kava maloniai atvėsina gomurį. Sėdėtum iki nakties...


Čekija negali pasigirti vandens telkinių , ypač ežerų gausa, tačiau netoli Mikulov telkšo didelis vandens telkinys. Mūsų planus nusimaudyti sugriauna staiga prapliupęs trumpas, bet smarkus lietus. Numoję ranka važiuojame atgal į Brno – reikia pagaliau pasivaikščioti po miestą, kuriame apsigyvenome....


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:48 AM | Žinutė # 4
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Brno -Moravijos sostinė nuo 1641 m. Didelis gamybinis ir komercinis Čekijos centras. Mieste yra net 6 universitetai.
Link centro bandome nuvažiuoti vietiniu transportu. Sustojime nei jokio kiosko, nei automato bilietams nesimato. Nutariame, kad bilietus paprasčiausiai nusipirksime iš vairuotojo. Tačiau dėdulė varuotojas nusiteikęs piktai. Į kišamus pinigus nekreipia dėmesio, čekiškai mus aprėkia ir užtrenkia langelį.Iš visos tirados suprantame, kad reikia duoti smulkiais. Bandome laimę vėl su smulkiais, bet nesėkmingai. Apsidairę pamatome plakatėlį, kuriame parašyta, kad mokėti vairuotojui reika nustatytą sumą už nuvažiuotą laiką. O iš kur tu, žmogus, žinosi, už kokį laiką mokėti, jei pirmą kartą šiuo maršrutu važiuoji. Nusprendžiame, kad niekas čia mūsų visų 8 nepuls bausti ir zuikiu nusibaladojam iki centro. Išlipę randame bilietų automatą, kur pagaliau išsiaiškiname bilietų pirkimo vingrybes.
Brno miestas didelio įspūdžio nepaliko, liko paskutinėse reitingų lentelės vietose. Laisvės aikštė, Parnaso fontanas, Kapucinų vienuolynas, bažnyčios –nuobodu ir monotoniška. Šiek tiek žavesnė gotikinė miesto katedra.
Laisvės aikštė

Parnaso fontanas



katedra


Žmonių – kaip pašluota, atrodo niekas negyvena tame dideliame mieste. Pavakarieniaujame vienoje iš tuščių kavinukių, pasivaikštome ir nutariame traukti nakvynės vieton. Kompanija išsibarsto. Liekame keturiese. Jausdamiesi žinovais, apsirūpiname troleibuso bilietais iš automato, tačiau iš sustojimo pamatome nemažai lauko stalelių ir iškabą „Starobrno“ (gatvių Pivovarska ir Hlinsky sankirtoje). Tai vietinis miesto bravoras. Lauke po skėčiais dideliausia krūva stalų su suolais. Juokas, alasas, žmonių minia - net nerandame iš pradžių, kur atsisėsti. Miestas beveik tuščias, o čia nėra kur nutūpt. Viduje kelių aukštų milžiniška aludė, bet kadangi vakaras šiltas, žmonių visai nedaug. Pagaliau nutupiame ir visai smagiai praleidžiame vakarą. Tik kitą dieną paaiškėja, kad sekmadienio vakarą daug vakarojančių bravore todėl, kadangi liepos 6 buvo išeiginė.[/


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:50 AM | Žinutė # 5
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Ryte mūsų laukia Macochos urvai. Pasirenkame Punkvos urvą, nes čia galima ne tik vaikščioti, bet ir plaukti laiveliu požemine upe (160 Kč suaugusiam, moksleiviams ir studentams 80 Kč). Atvykstame po dešimtos, o numatytai ekskursijai bilietus gauname 12 val. Turėdami porą valandų, nusiperkame bilietukus į traukinuką iki urvų bei keltuvą, pasikelti į kalną (kompleksinis bilietas pirmyn- atgal suaugusiems 120 Kč, su nuolaida 100 Kč).

Nuo kalno atsiveria gilios bedugnės grožis.

Vaizdingu kalnu takeliu nusileidžiame link urvo. Urvuose vėsoka apie 10 laipsnių. Iš tamsos išsiplėšia stalaktitai bei stalagmitai, sutyvuliuoja požeminio ežero akis.




Kažkur skliautuose paskęsta gidės balsas. Lėtai einame gūždamiesi nuo šalčio, kol išneriame į dienos šviesą. Pasakų slėnis atkragina galvas, atnarina žiaunas. Žalia žalia žaluma, kad net skauda, samanomis ropščiasi į kalną, tarsi lengvu kilimu dengdama plikas uolas. Aukštai nuo uolos palinkę medžiai žiūri žemyn. O nuo vos matomo iš apačios tiltelio, bando mus įžiūrėti lauko lankytojų akys. Akmenukais nuklotu dugnu vietomis nučiurlena upeliukas, šalia jo murkšlinai žalia miniatiūrinio ežeriuko akis, už nugaros gulasi uolų luitai. Žalia drėgmė lenda po rūbais, o samaninis šlapias kvapas kutena nosis. Fantastiškai gražu.
Nuotraukoje nė šimto gramų nesimato šio slėnio grožio


Tolyn į tamsią olą ir neužilgo į valties šonus pliuškena požeminio ežero vanduo. Prietema, uolos, drėgmė ir ramybė, vis trikdoma vairininko pasakojimų.
Dienos šviesa sugražina į realybę. Vėl kelias link Brno ir dabar jau pažįstamu maršrutu, troleibusu traukiame iki centro. Išlipę, pamanome nusėsti alaus bare, aptarnaujame ne padavėjų, o traukinukų, tačiau beprapliumpantis lietus vėl sugena mus į „Starobrno“ aludę. Žmonių gerokai mažiau- vis tik kita diena, darbo. Mes taip pat ilgai neužsisėdime, rytoj laukia kelias iki Česke Budejovice.


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:53 AM | Žinutė # 6
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Pakeliui užvažiuojame į Trebič miestelį. Vaisių ir daržovių turgus vidury miestelio aikštės bei nemažas žydų kvartalas. Jei ne smagios žydukų figūrėlės su užrašu „ Židovskie mesto“, net nesuprastum, kad įėjus pro namo vartus, per siaurą kiemą, gali patekti į kvartalą už upės.
Žydų kvartalas




Sekantis miestelis Telčai, įkurtas 13 a. Parkuojamės mokamoje aištelėje, su dėdule sargu, kuris paslaugiai moja, kur yra laisva vieta automobiliui. Žiauriai skaniai pavalgome šalia parkavimo vietos mažytėje kavinukėje. Pro vartus patenkame į senamiestį. Pasteliniai karameliniai namukai supa didelę aikštę.


Telčuose filmuojama nemažai filmų. Prie vagonėlio-baro stypso baltas arklys ir kažkuo vaišinasi.



Reiškia filmas sukamas. Aikštė atsiremia į didikų Rožemberkų renesansinę viduramžių pilį,



PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:54 AM | Žinutė # 7
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Visas senamestis apjuostas vandens. Grįžtant arklį randame šalia ant laiptelių gulinėjančio kaubojaus.Kitame aikštės gale pavėsyje sėdi keistai apsirengę žmonės, pilna senovinio inventoriaus- vyksta filmavimas. Pasigirsta keistokas garsas – kriuksėjimas. Iš šešėlio į aikštę išlenda šauni porelė, vedina milžiniška paršavede. Moteriškės skrybėlaitę puošia vyšnių medelis. Prasilenkdami pasisveikina su kita tokia pat įdomia porele.



Scena baigta, kriuksinti paršavedė vedama į pavėsį. „Aktorei“ už darbą pasiūloma kibiras vandens, tačiau ji reikalauja dušo. Kibiras supilamas ant nugaros, o kiaulytė, suklupusi ant priekinių kojelių, iš malonumo net užsimerkia.



Telčų senamiestis


Landžiojame tarp senovinių automobilių, sutartas laikas prabėga labai greitai. Parkavimo aikštelėje bandome atsispausdinti bilietėlį. Dėdulė sargas paslaugiai aiškina ką kur mesti, ir ką spausti. Automatas nesuveikia, todėl dėdulytis pasiūlo sumokėti jam tiesiai delniukan, o šlagbaumą jis ir pats pakels. Tai štai iš kur tas paslaugumas visiems įvažiuojantiems. Gerą bizniuką dėdulis įsitaisė, bet negi gaila, vis tiek mokėtume.
Keliaujame į Česke Budejovice (ten nakvosime 2 naktis). Vyciokas įkyriai perša mintį važiuoti kažkokiais miškų takais, kur pastatyti eismą ribojantys ženklai. Už tai gauna bart, ir važiuojame pagal žemėlapį. Netoli Budejovicų, kažkelintam kaimely užmatome pakeliui pagyvenusį čeką su pintinėle. Rūpi gi baisiai pažiūrėt ką ten nešasi. Stabtelim- o ten grybai. Pintinėlės šeimininkas išdidžiai pademonstruoja- vieni baravykai. Aplink miškai, tad stabtelim gamtos reikalais. Tik staiga girdisi mano vyro balsas: „- Neškit fotiką greičiau!!“ O jergutėliau,- po pušaitėm baravykai. Dideliausi, po kelis, kirmėlių nepagraužti.. 5 minutės ir pusė „Rimi“ maišo prigrybauta. Ir nesvarbu, kad dar nežinom ką su jais darysim. Turbūt ir tas vietinis, po pietų nusnūdęs posmelį, nuėjo po miškelį pasivaikščiot. Tubūt kaip nujausdamas, Vyciokas vis ginė mus į miškus.
Česke Budejovicuose apsistojame pensione „Oliver“. Senovinis pastatas, kambariai dideliausi, nors šokius renk, aukštom, aukštom lubom, tik neseniai po remontų. Patį jaukiausią kambarį palėpėje gauna mūsų merginos- tikras palėpės kambarys studentėms. Baravykus atiduodame pensiono šeimininkui. Apsidžiaugia žmogus, pasirodo grybavimas, vienas mėgstamiausių jo laisvalaikio užsiėmimų. Česke Budejovicai garsūs KOH - I-NOOR pieštukų gamykla bei gausia „second hand“ parduotuvių gausa. Pastarųjų randi kas keliolika žingsnių. Pasivaikštome po vakarinį miestą, bet lietus vėl pargena mus atgal į pensioną.
Pensionas iš išorės:



Pensiono kambariai

[/


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Antradienis, 2011-06-28, 10:56 AM | Žinutė # 8
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Turbūt gražiausia Čekijos pilis Hluboka nad Vltavou lankoma kitą dieną.



Parkavimas centre nuo 50 iki 70 Kč porai valandų, bet nemokamą vietą surandame tolėliau nuo centro. Kylame į kalną, pilis iškilusi ant 83 m uolos. Nosį kutena šviežiai iškeptų skanėstų kvapas- kioskelyje kepami staročeske trdl. Link pilies žengia pasipuošusių, su gėlėmis rankose grupelės žmonių. Nusprendžiame, kad tai greičiausiai mokyklos išleistuvių dalyviai.
Pilis pritrenkiančio balto grožio.


Lauko sienos padabintos ragų trofėjais. Vaikus paleidžiame į bokštą (studentams 30 Kč) pasigrožėti apylinkėmis. Švytinčios saulėje baltos sienos, kaltiniai sukti laiptai į terasą, puikai sutvarkytas sodas- galėtum iš karto čia apsigyventi.



Bet ir vėl įsijausti nevalia, dar turim aplankyti Českij Krumlov.

Kad būčiau žinojusi, tai nakvynei vietas iškart būčiau užsakiusi Českij Krumlove. Po miestą galėtum landžioti dienų dienom jaukiomis gatvelėmis, lankant mažytes suvenyrų parduotuvytes, atrandant vis ką gražaus ir netikėto. Miestelis tūno ant Vltavos upės kranto, todėl vandens sporto mėgėjai gali sėkmingai paplaukioti plaustais, kanojomis ir baidarėmis.

Pats miestas beveik nekeitė savo veido nuo 18 a. Tačiau iki 1989 m. buvo ganėtinai apleistas. Dabar, po renovacijos, tai vienas jaukiausių miestelių, kur nepastebi kaip prabėga laikas.


"]
Viena didžiausių Čekijos pilių pastatyta Vltavos upės linkyje, o senamiestis įsikūręs kairiajame upės krante. Pilyje siūlomi net keli maršrutai turistams, vyksta vaidinimai.

Pakrantės nusėtos mielomis kavinukėmis, kur čiurlenant vandeniui gali mėgautis kavos puodeliu, alaus bokalu ar sukirsti gerą gabalą mėsos.

Pro KOH-I-NOOR parduotuvėle negalime ramiai praeiti. Nuo pieštukų pasiūlos mirga akyse- perkame lauktuvių. Likus geram pusvalandžiui iki sutarto susitikimo laiko, netikėtai užsukam į kavinukę kavos, kur siūlomi paskanauti tiesiog milžiniški gabalai nuostabių grynai naminių tortų ir pyragų.
Grižus į Budejovicus, paprašau šeimininko pasinaudoti internetu. Jis atneša kompiuterį tiesiai į kambarį, tad pasinaudoję proga, tuo pačiu ir smagiai pasišnekame. Pensionus anksčiau įkurti ir laikyti Čekijoje nebuvo jokių problemų, bet po įstojimo į ES, kap ir visur, atsirado kalnai popierizmo ir kitų nesąmonių. Naujai įkurti pensioną būtų gerokai sudėtinga, kaip ir pas mus. Šeimininkas puikiai žino Lietuvą, pats yra lankęsis Estijoje - Taline. Klausiam apie krizę- ar jaučia. Sako, kad jų versle sunkmecio nėra. Savo pensione vos spėja suktis. Gal kiek sudėtingiau žmonėms, kurie dirbo dideliuose pramoniniuose objektuose, bet iš esmės nėra blogai. Nors kalbame iš pradžių angliškai, įsišnekėjus, pasakoja, kad mokėsi ir rusų. Pasikalbam ir rusų kalba........
O toliau mūsų kelias drieksis link Bavarijos ir pasakojima tesiu Vokietijos temoje


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Pirmadienis, 2011-07-25, 9:16 PM | Žinutė # 9
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Pagaliau...... išlaukta, išsvajota kelionė,,, šį kartą po senąją Europą ..... Kas serga kelionių liga, tas puikiai supras, kaip sunku praleisti daugiau nei metus be ilgesnio pasižvalgymo po pasaulį, be naujų potyrių ir atradimų.

Šį kartą vėlgi suplanuota, padėliota su atsarginiais variantais, jeigu nelepintų oras. Mūsų šešiaviečio ( tiksliau septynviečio, bet tokį kelią važiuoti septyniems nėra patogu) komanda šį kartą formavosi ilgokai ir sunkiai, tačiau jau jai susirinkus staiga atsirado dar norinčių, bet, deja- automobilio talpos galimybės ribotos, vietos užsakytos, tad, gal kitą kartą ...... Taigi komanda- penkios moterytės ir tik vienas vyrukas. Smagumėlis.

Pirmasis užsibrėžtas tikslas - Čekijos šiaurė, vėliau Bavarija, Austrija ir .... planuose Italija. Deja, ten nenuvykome dėl labai konkrečių aplinkybių, bet apie viską vėliau.
Išlėkėme iš Vilniaus sekmadienį 4 ryte ( nemėgstam varinėti per Lenkiją nakties metu). Lietuva, tarsi nenorėdama paleisti, palydi tokiu tirštu rūku, kad nieko nesimato už poros metrų. Vairuoju ir baruosi su rūku, kad jis greičiau pakiltų. Galvojau, kad Varšuvą dėl to rūko pasieksime vėliau, bet viskas vyko pagal planą.

Dėl intensyvių kelių remono darbų rinkomės ilgesnį, bet teisingą kelio variantą, kuris leido važiuoti be sustojimų ir nereikalingų kamščių. Nuo Varšuvos sukame link Poznanės, toliau link Konino, o nuo jo žemyn link Vroclavo. Stojame pietauti pakeliui prie kavinukės su lėktuvu.



Porcijos tooookios, kad tenka maisto dalį pasiimti su savim.









PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Pirmadienis, 2011-07-25, 9:18 PM | Žinutė # 10
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Pirmosios trys nakvynės su pusryčiais Čekijoje Teplice nad Metuji pensione „ Na Vysluni“. Tenka trumpai pasiblaškyti ieškant nakvynės vietos, nes šį kartą važiuojam be GPS, tačiau privalumas tas, kad galva dirba atsakančiai, o ne automatiškai pagal komandas sukioji baronką ir paskui negali pakartoti savarankiškai nuvažiuoto kelio.Pasiklausti kelio sudėtinga, nes angliškai sutikti vietiniai nekalba nė bū, nė me - pagelbėja sutiktas elegantiškas senukas.



Pensioną vertinčiau trejetui su pliusu. Pusryčiai skurdoki- kažkaip pripratę prie gausesnių pusryčių Čekijoje, kavos tik pavadinimas- tiesiog kažkoks kavos miltelių marmalas, gausiai praskiestas pienu ir jeigu neateini vienas pirmųjų, dar ir pravėsęs. Tad kavą nešdavomės savo ir prašydavom karšto vandens. Nešildomas gyvatukas irgi ne kokia naujiena, nes šiame regione pakankamai drėgna ir grįžus vis norisi ką nors pasidžiovinti. O ir surauktas senosios šeimininkės veidas ne kaip nuteikdavo. Vėliau paaiškėjo - pasirodo, mes nepersiaudavom koridoriuje atžlegėję iš lauko batų į šlepetes.Tad vieną rytą ramioji mūsų komandos siela išsiaiškinusi nepasitenkinimo priežastį- atsiprašė už visą Lietuvą. Strategiškai vieta gera, nes lankomi objektai vos už kelių kilometrų, pasiekiami pėsčiomis ar traukinuku.

Ryte žemais debesimis apsitraukęs dangus nežada nieko gero, todėl atidedame pasivaikščiojimus po greta esančius kalnus ir mauname į Čekijos rojų. Ten nors ir apsiniaukę, bet nelyja. Tik pajudėjus pradeda lynoti, tad skubame dingti iš šio lietingo regiono. Šimtą km važiuojame vos ne dvi valandas regioniniais keliais- nepalėksi nė už ką, o ir išlindę visokie vietiniai žemės ūkio transportai tikrai nepaspartina važiavimo. Ir tie mikroskopiniai kelių ženklai nedidelėse gyvenvietėse verčia stabtelėti, nes važiuojant gana sunku įžiūrėti miestelių pavadinimus.

Trumpam pailsėti stabtelim Trutnov miestelio centrinėje aikštėje,



pakeliui iš tolo pasigrožim Trosky pilies griuvėsiais ( čekų rojaus simboliu)



ir šauname toliau iki Turnov. Miestas įkurtas 13a., garsėjantis stiklo ir keramikos gaminiais.



Čia kiek pasižvalgome, nusiperkam vietinių dešrelių vakariniam griliui, Gruškos ir sukame link Mala Skala. Daugybė maršrutų ir pėstiesiems , ir dviratininkams. Planuose buvo ir Mala, ir Hruba skaly, kelios pilys ir t.t., tačiau realybėje supranti, kad per vieną kartą daugiau dviejų objektų pažiūrėti praktiškai neįmanoma. Reiktų pasilikti kelioms dienoms ir po truputį viską ramiai aplankyti.


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Pirmadienis, 2011-07-25, 9:20 PM | Žinutė # 11
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Pervažiuojame tiltą ir automobilį pasistatome nemokamai netoli vietinio TIC, kuris taip ir neatidaro durų, nors pietūs jau seniai pasibaigę.
Už upės ant kalno matosi pilaitė ir aukštai ant kalno apžvalgos tiltelis.





Patraukiame per tiltą jų pusėn. Upė drumzlinai ruda , vanduo pakilęs -juk ką tik prašniokštė gausios liūtys. Rodyklės šalia picerijos rodo Panteoną . Mišku kylame aukštyn iki Vranov pilies griuvėsių ( bilietas 35 Kč, duodami aprašymai).

Vranov pilis dabar geriau žinoma kaip Panteonas, įsikūrusi ant stačios uolos. Tai viena sudėtingiausių akmeninių pilių Čekijoje, įkurtą 15 a. gotų. 19 a. ji buvo renovuota į Panteoną , atminti to laiko žmones ir įvykius
Smagu karstytis pilies griuvėsiais, kur reikia ir gerokai palaipioti laipteliais, ir pratapnoti uolos pakraščiu, paspėlioti kaip čia kas buvo įrengta, pasižvalgyti pro sargybinių langelius ir maisto rūsius. Viską apžiūrėję, leidžiamės žemyn, sukame takeliu tolyn pro uolas, kur norintys gali užsikabaroti ant apžvalgos tiltelio nuo kurio atsiveria nuostabi panorama. Laikas lekia nepastebimai.













Nusileidus dar neskubame link namų . Maniškis „Štirlicas“ beplanuojant kelionę rado netoliese esančią „Svijany“ alaus gamyklą. Leidžiamės link Turnov, sukame į 10 kelią ir už kelių km nusukame į Svijany miestelį. Prie gamyklos nemažas restoranėlis, kur puikiai papietaujame ir paragaujame vietinio alaus. Puikus alus, ypač tamsusis, tokio skanaus dar neteko kitur ragauti. Pirmi pietūs Čekijoje, tad man šventas reikalas, užsisakyti smažony syr ( keptas sūris). Vairuotojas irgi nelieka nuskriaustas- čia alus įpilamas ir išsinešimui. Smagu žiūrėt kaip du pilvoti dėdulės šnekasi tarp savęs tik vienas čekiškai, o kitas lietuviškai apie alų.









Atgal važiuojant renkamės kiek ilgesnį kelią per Jičin, bet nulekiam su vėjeliu. Grįžtame jau sutemus, tačiau pagrilinti dešrelių užgeriant Svijanyj alumi arba Gruška ,tiesiog privaloma.



PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Pirmadienis, 2011-07-25, 9:23 PM | Žinutė # 12
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs

Sekanti diena išaušta saulėta ir šilta. Kraunamos kuprinaitės ant pečių ir traukiame link Teplicke skaly. Kelias nevarginantis, pora kilometrų iki vietos pasigrožint vietinių visiškai šalia namų surinktais raudonikiais.



Su bilietu įsigytu lankyti Teplicke skaly ( 60 Kč), galima aplankyti ir Ardšpadus.

Vienas malonumas maknoti per šį uolų parką, besigrožint supančiomis uolomis. Keliukas nėra visai lengvas, tenka ir palaipioti, ir stebėti, kad už šaknų neužkliūtum, tačiau iš esmės nesudėtingas. Smagu žvalgytis į visokių formų olas ir ieškoti pagal pavadinimus įvariausių gyvūnų ir daiktų. Juk tai milžino Krokonošo gyvenamoji vieta, tad ir daiktai atitinkamo dydžio. Netingintiems galima užsikabaroti geležiniais laipteliais iki buvusios tvirtovės griuvėsių – ką viena mūsų komandos draugė ir padaro.









Visus sužavi uolų kanjonas - Sibiras, dvelkiantis šalčiu. Kaip gera paskui išlįsti į saulutės nutviekstą mišką.



Neskubėdami nueiname iki galo ir grįžtame tuo pačiu taku beveik iki įėjimo. Tenka pastebėti keistą dalyką tiek čia, tiek anksčiau lankytoje vietoje- niekur nėra nė žymės kokios nors vietelės gamtiniams reikalams atlikti. Kelias tikrai nėra trumpas, ypač lankant abu parkus, aplink uolos, pilna tokių pat žiūrinėtojų, tad su tais dalykais problematiška. Netoli įėjimo įrengtoje pavėsinėje pasistipriname, sukame į kitą takelį ir traukiame į Ardšpadus. Čia ir prasideda linksmoji kelionės dalis. Keliukas ne iš lengvųjų –šakos, didelės šaknys, laipteliai aukštyn ir žemyn. Atrodo, jau jau pakilai ir viskas, o paėjus paaiškėja, kad reikės dar tiek pat vėl leistis žemyn medinėmis kopėtėlėmis. Perėja per pelkę, prasidėjusi mediniais rąstiniais takeliais pasibaigia iš poros lentų suklotais takeliais. Jeigu kas nors eitų priešais, neaišku kaip reikėtų prasilenkti. Prieš mane einanti draugės mama šįkart apsiavė, nors ir patogius, bet įspiriamus batus, tad einant rąstiniais tilteliais arba leidžiantis laipteliais kas porą minučių vis girdžiu gražų lietuvišką išsireiškimą.







PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
ArūnaData: Pirmadienis, 2011-07-25, 9:24 PM | Žinutė # 13
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
Laipiojam aukštyn žemyn, kol pasiekiam nedidelį ežeriuką. Vanduo ledinis, bet taip gera pabraidžioti ir atsigaivinti.

Smagu žiūrėt kaip kartu su tėvais šitais takais keliauja ir maži vaikučiai. Kūdikėliai nešami nešyklėse, o mažieji kelių metų piliečiai, kaip viščiukai tvarkingai traukia kojon kojon kartu su tėvais visą kelią. Dar pora pakilimų bei nusileidimų ir patenkama į Ardšpadus. Čia keliukai jau vienas malonumas- platūs, lygūs, jokių šaknų po kojomis- tiesiog vaikščiok po kalnų parką, ieškok uolų pagal pavadinimus ir gėrėkis. Džiaugiamės, kad pradėjome nuo sudėtingesnės trasos ir baigėme lengvąja.







Tik išėjus sukrentame šalia esančioje kavinaitėje atsigaivinti. Kojos net skamba nuo vaikščiojimo – juk sukarta apie 10 km, todėl į miestelį grįžtame traukiniu (bilieto kaina 20 Kč). Smagumėlis, bilietų patikrinti į vagoną ateina tikrų tikriausia konduktorė.





Lipame miestelio centre ir traukiame užkąsti į vietinį restoranėlį netoli mūsų pensiono. Kas česnakinės sriubos, kas kitokių valgymų. Tačiau iš visų geriausias- Teplicke skaly kepsniukas- ir išvaizda, ir skoniu.
Mėsytė paslėpta po sūriniu užpilu- tai kalnas, garnyrui bulviniai blynukai – uolos ir akmenys, nemažai padažo- ežeriukas - viena atrakcija, o ne patiekalas.





Jaunutė padavėja laksto po restoranėlį basomis.
Aptingę šliaužiame link pensiono ilsėtis. Ryt laukia netrumpas kelias į Bavariją ......

Bus daugiau ...... :)


PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
 
lauralukosevicData: Trečiadienis, 2017-05-31, 2:55 PM | Žinutė # 14
naujokė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 5
Apdovanojimai: 0
Reputacija: 0
Statusas: Atsijungęs
Oho kokia šauni kelionė, Aš visada svarsčiau Skristi į Prahą ar ne. Bet pamačius tokius vaizdus tavo nuotraukose teks keliauti, nes labai mėgstu kalnus ir gamtą.
 
  • Page 1 of 1
  • 1
Search:


Copyright MyCorp © 2024