|
Latvija
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:20 AM | Žinutė # 1 |
 forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| kadangi mačiau, kad yra susidomėjusių Latvija, keliu mūsų kelionės įspūdžius.
Čia buvom 2007 vasarą su savo draugais, bet pasikeitimų šiame krašte nėra kol kas jokių- na, nebent kainos padidėjo 
Pažadėję atvažiuoti į svečius porai savaičių draugai iš Austrijos, pakoregavo mūsų vasaros atostogų planus.
Nudžiugino, kad jie patys užsiminė, norintys aplankyti Rygą. Greitai sudarėme kelionės planelį po Lietuvą ir Latviją. Latvija – savotiška kontrastų šalis – nuo modernaus išpuoselėto uostamiesčio iki visiška senove dvelkiančių miestelių, ir tik keliasdešimt kilometrų skiria šias vietoves. Latviai turi daugiau jūros nei mes – 250 km tikros jūros nuo Papės Lietuvos pasienyje iki Kolkos rago į šiaurę nuo Ventspilio ir dar kokie 230 km seklios Rygos įlankos iki Ainažų Estijos pasienyje. Be to, nuo Livonijos laikų pas juos likę kelios dešimtys pilių ir griuvėsių beveik kiekviename rimtesniame miestelyje. Kadangi patys dar daug ko nematėme Latvijoje, pasirinkome Kurzemės kraštą ( Kurzeme). Kaip visada, susidarome planą maksimum, o paskui, kelionės metu, pasikoreguojam. Porą dienų pasižvalgę po Vilnių ir jo apylinkes, kraunamės daiktus ir 5 žmonių ekipažu, traukiame kelioms dienoms į Nidą. Beveik kiekvienais metais stengiuosi pabūti čia, nes tai mano gimtinė. Gal todėl, kai tik persikeli keltu, jauti, kaip širdis pradeda dainuoti, kai žvilgsnis slysta per žemaūges pušeles. Ir oras atrodo visai kitoks….
Iš Nidos važiuojame tiesiai į Latviją 6 dienom. Buvau iš anksto užsakiusi vietas Ventspilyje. Galiu tik pagirti Ventspilio TIC darbuotoją, kuriai telefonu paaiškinus, kad ieškau nakvynės 5 žmonėms, operatyviai atsiuntė visus naujausius apgyvendinimo pasiūlymus ir maloniai pasiūlė, kilus klausimams, iš karto kreiptis. Pasirinkome Ventspilį, nes jis prie jūros, nesunku pasiekti daugelį norimų pamatyti objektų, be to, pačiame mieste yra ką pažiūrėti. Ventspilyje gyvena apie 44 tūkst. gyventojų. Daugiausia jų dirba uoste. Čia greičiau susikalbėsite rusiškai nei angliškai, nes gyvena labai daug rusakalbių.
Kirtus simbolinę Lietuvos-Latvijos sieną, netrukus pastebim mums šypsenas keliantį akcentą – kelio ženklus su miestelių pavadinimais. Prasideda juokai apie latvių kalbą. Taigi, ežiukas – adats galva, smauglys – džiunglių šniūrs, drakonas-Pūkis baisuols. O vėliau prie rimto žodžių bagažo pridėjome ir naujai išmoktą: veidrodis – spogulis ir šušana, adišana –siuvimas, mezgimas.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:21 AM | Žinutė # 2 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Kurzemės krašto keliai gana prasti.Tik kirtus Latvijos sieną, kelias iki Liepojos neblogas, bet nuo Liepojos iki Pavilostos, visai prastas. Lopytas, perlopytas. Peizažas palei kelią toks nykus, kad tiesiog lenkia į miegą. Šiek tiek įdomesnė atkarpa nuo Pavilostos iki Užavos, nes matosi kairėje pusėje jūra. Didelė pieva, kurioje tik kur ne kur pastatytas koks nors gyvenamasis namas, (pagalvojome, fantastinėje vietoje) ir iš karto, už siauros smėlio juostos, jūra. Tačiau vis tiek gana nyku. Kavinių pakeliui nėra, degalinių taip pat. Jas galima rasti tik gyvenvietėse arba prieš didesnius miestus. Užtat kempingų tiek, kad pavargome skaičiuoti. Netoli Liepojos keliolika kilometrų tęsiasi Liepojos ežeras, kempingų pilnos pakrantės. Ir taip visoje Kurzemėje. Kur tik ežeras, ten surasi kempingą, ir ne vieną. Vėjo ir bangų gaudytojams taip pat sudarytos visos sąlygos – padaryti specialūs privažiavimai prie ežerų ir jūros. Lietuviams tik pasimokyti reikėtų, kaip organizuoti tokius dalykus. Automobilių keliuose labai nedaug. Kartais net atrodydavo, kad važiuojame tik mes vieni. Nieko keisto, nes Latvija – dvigubai rečiau apgyvendintas kraštas. Nors teritorija beveik prilygsta Lietuvai, tačiau čia gyvena tik 2,5 mln. žmonių ir beveik 40 proc. – Rygoje. Latviai turi mažiau automobilių, bet didelė dalis -nauji.
Pakeliui sustojame Jūrkalnėje pasigrožėti 20 m aukščio skardžiais pajūryje. Posūkis link stovėjimo aikštelės prie pat bažnyčios. Už stovėjimą imamas 1 lato mokestis. Nors šilta, traukiame iš automobilio striukes ir skubame į pajūrį. Neapsirinkame, kad pasiėmėme striukes. Vėjas toks, kad atrodo, plaukus nutrauks nuo galvos ir šaltokas. Užtat toks grožis atsiveria, kad joks vėjas nebaisus.
Neaukštos bangos, didžiuliai akmenys paplūdimy, vėjo išvartyti medžiai remiasi šakomis į skardžio kraštą. Nuostabu. Aplink miške daug takelių, kuriais galima pasivaikščioti ir išėjus vis kitoje vietoje, pasigrožėti skardžiu. Aš ir dukra, leidžiamės mediniais laipteliais žemyn fotosesijai, kiti lieka viršuje apžvalgos aikštelėje. Keletas žmonių pajūry, kažkoks drąsuolis bando maudytis, nes vanduo pakankamai šiltas, ir, apačioje, vėjas mažesnis.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:21 AM | Žinutė # 3 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| ukra iš to džiaugsmo įbrenda į vandenį ir užkliuvus už akmens, krenta su visais rūbais į vandenį. Juoko abiems pilnos kelnės, bet fotosesija baigta, ir iki mašinos teks eiti šlapiai.
Jau šlapiom kelnėm :lol:
Grįžtame į aikštelę, bet dėdulė sargas neturi grąžos iš 100 latų. Netoliese parduotuvė – motelis, tad per pievą patraukiame link jos. Pievoje, palei miškelį, vietos palapinėms. Didelė laužavietė ir šiaip kažkokie įrengimai, todėl nusprendžiame, kad čia vyksta kokios nors šventės. Parduotuvėje bandome pasmulkinti pinigus, tuo pačiu paragauti latviškų ledų. Bet ir ten nesėkmė. Neturi grąžos. Atsiskaitome kortele, bet už parkavimą kortele atsiskaityti negalime. Galiu tik patarti važiuojant į Latviją pasiimti smulkių pinigų, nes kartais, net iš 20 latų neturėdavo grąžos. Nusprendėme, kad veltui tie latviai įsivedė tokius stambius pinigus, nes paskui patiems iškyla problemos, ieškant grąžos. Gerasis dėdulė sargas numoja ranka, tad patraukiame tolyn link Ventspilio.
Ventspilyje apsigyvename Vasarnicu rajone. Patogu, nes šalia pliažas, visokie lankomi objektai, vandens parkas, prekybos centras, ramu. Ventspilis nėra didelis miestas, visur galima nueiti pėsčiomis. Kai įsigudrinome nukirsti kampus, į senamiestį, labai neskubant, nueidavome per 15 minučių. Išsinuomavome butą mediniame daugiabučiame (8 butų) name. Šiltas vanduo, dušas, sąlygos gyvenimui gana normalios, ir kaina visai patraukli -15 latų parai. Vasarnicu, kaip supratome, prestižinis rajonas, nes labai dideli žemės plotai prie nuosavų namų – paveldima nuosavybė. O ir daugelis namų labai prabangūs. Tik įvažiavus į miestą, pastebėjome, kad beveik visos gatvės ir šaligatviai iškloti spalvotomis trinkelėmis. Radome pajūrio link vedantį taką, išklotą lietuviškos vėliavos spalvų deriniu.
Greitai susinešame daiktus ir patraukiame ieškoti kavinės, nes esame gerokai išalkę. Nors kavinė „Juras brizas“ tiesiog už kampo, bet visi staliukai užimti, tad patraukiame senamiesčio link. Kadangi dar nežinome visų keliukų, patenkame į Ostgalės rajoną, kuris didelio pirminio susižavėjimo nesukėlė. Namai -apsilaupiusiais dažais. Kaip vėliau paaiškėja, šis rajonas savo laiku buvo pradėtas statyti 1836 metais, kada Rusijos valdžia kreipėsi į vietinius valstiečius, ragindama statyti namus netoli kopų, kad sulaikytų smėlio veržimąsi į miestą, į turtingųjų rajonus. Šiandien šis rajonas laikomas valstybinės reikšmės miesto statymo paminklu.
Patenkame į Rotušės aikštę, bet alkis taip kankina, kad nebegalime grožėtis tuo, ką matome. Puolame į pirmą kavinę „Buginš“ Lielas gatvėje (Lielas iela) ir nenusiviliame. Nors asortimentas nėra didelis, bet labai skanu, aplinka liaudiškame stiliuje (karšti patiekalai 2-4 latai, alus 1-1,20 lato). Pasisotinę traukiame link dabartinės gyvenamosios vietos, bet jau kitu keliu. Surandame sėdinčią supynėse karvutę rausva suknele – Besisupanti karvė. Na ir kaip nenusifotografuosi?
Labai miela, ta karvutė. Karvučių Ventspilyje 10, bet suradome ne visas, tiesiog pritrūko laiko. Dar paėjėję, prie vaikų miestelio, randame pačią nuotaikingiausią ir ryškiausią karvutę – Gyvenimas yra gražus.
2002 m. Ventspilyje, siekiant pritraukti turistus buvo surengtas karvių, kurias kūrė įvairių šalių menininkai, paradas. Vėliau jos buvo parduodamos aukcione. Kai kurios buvo nupirktos ir liko mieste.
Paplanuojame, kad vieną dieną keliausime po Kuržemę, sekančią dieną ilsėsimės nuo automobilio apžiūrinėdami Ventspilį, paskui vėl keliausime ir taip paeiliui.[/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:21 AM | Žinutė # 4 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Iš ryto patraukiame link Kuldygos – „Latviškosios Venecijos“. Kelias neblogas, tad nuvažiuojame gana greitai. Pakeliui nė vienos kavinės. Įvažiavę į miestą, automobilį laikinai pasistatome didelėje stovėjimo aikštelėje tarp Piltenes ir Liepajas gatvių. Netoliese, Liepajas gatvėje, randame miesto schemą, kurioje pirmiausia ieškome Kuldygos TIC, nes norime pasiimti žemėlapį su vietos įžymybėmis. Pasirodo, tai visai netoli, Bažnyčios gatvėje. Ir gerai padarome, nes daugelyje gatvių vienpusis eismas, o žemėlapyje pažymėtos kryptys, kuriomis vyksta eismas.
Manoma, kad miestelis buvo įkurtas 1242 m. Tai buvo senovės kuršių prekybos ir kultūros centras. Miestelis nedidukas, bet jaukus.
Tačiau namų fasadai jau seniai matę dažus ir galima tik įsivaizduoti, kaip gražu čia bus, kai namai bus atrestauruoti ir sušvytės tikromis spalvomis. Neveltui viduramžiais čia buvo Kurzemės hercogystės sostinė. Iš čia laivai plaukdavo link Švedijos, Vokietijos, Olandijos.
Pirmiausia važiuojame prie garsiojo Kuldygos krioklio. Važiuojant per senąjį tiltą, žvilgsnį prikausto atsivėrusi krioklio panorama. Už automobilio pastatymą sumokame 1 latą. Tai buvo paskutinis mokėjimas už automobilio statymą. Daugiau nė vienoje vietoje neteko mokėti.Gal ir gerai. Tegul važiuoja žmonės nesibaimindami mokesčių, žiūri įdomius dalykus ir leidžia pinigus kitiems tikslams.
Kaip ir prie kiekvieno lankomo objekto, randame stendą, kuriame aprašyta tos vietos istorija. Pagirtina. Legendos pasakoja, kad ant upės kranto gyveno burtininkas, o velnias, nešinas didžiuliu maišu akmenų, norėjo burtininko namus sugriauti. Bet burtininkas tai numatė ir leido anksti gaidžiui užgiedoti. Kai tik velnias gaidžio giesmę išgirdo, tai maišą su akmenimis tuoj pat ir paleidęs, neprinešęs burtininko namų. Taip Ventoje ir atsirado akmeninis slenkstis.
Tiltas per Ventą
Nusileidus laiptukais ir perėjus lieptelį, ant kurio turėklų prikabinta spynų su savininkų vardais, atsiveria visas krioklio grožis. Nepaprastai įspūdinga. Nors ir neaukštas, bet tai plačiausias krioklys Europoje (249 m). Negaliu atitraukti akių nuo vietinių vaikų, kurie šokinėja nuo akmens į krioklį –vanduo gana šaltas. Dešinėje – senasis plytų tiltas per Ventą. Tai vienas seniausių arkinių tiltų Europoje.
 [/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:22 AM | Žinutė # 5 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Krioklys
Pasigrožėję, iš stovėjimo aikštelės pasukame į kairę ir važiuojame link Riežupės smėlio uolų. Buvau nemažai apie jas prisiskaičiusi, tad norėjosi pamatyti savo akimis. Dardame žvyrkeliu kelis kilometrus, paskui mišku pėdiname apie 500 metrų iki bilietų ir suvenyrų namelio. Lįsti į urvus ryžtamės tik mudvi su dukra. Už bilietus sumokame 3 LVL (latus) suaugusiam ir 2 LVL moksleiviui. Latvijoje daugelyje mokamų objektų pigesni bilietai moksleiviams ir pensininkams.
Tai ilgiausias požeminis olų labirintas Latvijoje, iškastas žmonių rankomis. Prieš maždaug 150 metų čia žmonės rankomis kasdavo kvarcinį smėlį ir gabendavo jį į Rygą stiklui gaminti. Sovietiniais laikais smėlio urvai nenaudoti. Dabar ši žemė priklauso poniai Ritai, kuri ir nusprendė, kad šioje vietoje reikia užsiimti turizmu. Pasivejame grupę žmonių, su žvakėmis rankose, kurie irgi ryžosi lįsti į šiuos tamsius urvus. Grupė susideda iš poros šeimų latvių, estų, rusų ir mūsų – 2 lietuvių. Šiek tiek, mūsų akimis, pakvaišusi gidė liepia rėkauti visiems visokius padrąsinančius šūkius savo kalbomis, kelti aukštyn rankas ir pasakoti, ar jaučiame energiją, kurį pereina mūsų kūnais. Vienu metu užpučia visiems žvakes ir, stovint aklinoje tamsoje, klausinėja, kokias spalvas matome pakėlę akis į lubas. Pagal tai bando nuspėti mūsų ateitį. Bent jau mums, tas komiškas spektaklis atrodo juokingai. Paskui išskiria grupę į dvi dalis ir liepia eiti į atskiras puses, kuriose, kaip vėliau paaiškėja – akligatviai. Keistai jaučiamės, kai slenkame siauru koridoriumi, kuris kuo toliau, tuo labiau žemėja ir siaurėja, išplėšiant iš tamsos žvakių šviesai labirinto sienų kontūrus. Pagaliau, koridoriaus gale pamatome šviesą. Pirmyn į laisvę… Galiu tik patarti nesilankyti urvuose tiems, kurie nejaukiai jaučiasi mažose, siaurose erdvėse, kurie bijo tamsos. Ir apsivilkti reikėtų šilčiau, nes temperatūra laikosi apie + 8C.
 [/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:23 AM | Žinutė # 6 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Grįžtame į Kuldygos senamiestį. Pakeliui stabtelime prie aukščiausio Latvijoje Alekšupites krioklio (4,5 m).
Krioklys gražus, bet šalia baisus, išdaužytais langais namas, gadina visą vaizdą. Gaila, bet šioje Latvijos dalyje, dar mažai pastatų sutvarkyta. Paklaidžiojame gatvelėmis po senamiestį. Pasigrožime seniausiu mediniu namu Kurzemėje (1670m.). Didžiajai daliai senamiesčio namų – per 100, 200 ir net 300 metų. Užsukame į Šv. Trejybės katalikų bažnyčią . Graži. Kitoje senamiesčio pusėje – Šv. Katerinos liuteronų bažnyčia. Labai tvarkinga, kaip ir visos liuteronų bažnyčios asketiška, su gražia sakykla. Tačiau labiausiai pakeri, kad bažnyčioje tyliai skamba ‚Enigma‘ muzika. Prisėdame, ir atrodo sėdėtum taip ir klausytumeis amžinai… Dar šiek tiek pavaikštinėję, pasmalyžiavę vietiniais ledais ir bandelėmis, traukiame atgal link Ventspilio.
Grįžtant užsukame aplankyti Edolę. Vėl dardame žvyrkeliu nuo pagrindinio kelio apie 10 km. Edolės miestelis labai mažutis. Puiki, labai sena, aptrupėjusių raudonų plytų liuteronų bažnyčia. Iš jos kiemo mūsų ausis pasiekia saksofono garsai. Čia susirinkę vestuvininkai, nors pati bažnyčia uždaryta.
Šalia – didžiulis tvenkinys. Patraukiame link Edolės pilies, garsėjančios vaiduokliu ir parku su Nykštukų ąžuolų bei meilės alėja. Didelis rausvas bokštas iš tolo matosi per medžių viršūnes.
Gaila, bet į vidų nepatenkame, nes pilies kieme paruoštas staliukas, laukiama tų pačių vestuvininkų, kuriuos palikome prie bažnyčios.
Apeiname aplink pilį. 1264-1267 m. buvo pastatyta puslankio formos pilis Piltenės vyskupijai. Labai daug metų ši pilis priklausė baronams Berams ir buvo paaukštinta, perstatyta, kol virto neogotikos paminklu. 1905 m. pilį sudegino sukilėliai, bet iš naujo atstatant , buvo laikomasi gotikinių formų. Kieme pastatyti nauji ūkiniai pastatai. 1916-1917 m.m. buvo šiek tiek pakeistas pilies fasadas. Šalia didelis 7,5 ha peizažinis parkas, tvenkinys. Truputį pasivaikštome ir judame link Ventspilio.Apeiname aplink pilį. 1264-1267 m. buvo pastatyta puslankio formos pilis Piltenės vyskupijai. Labai daug metų ši pilis priklausė baronams Berams ir buvo paaukštinta, perstatyta, kol virto neogotikos paminklu. 1905 m. pilį sudegino sukilėliai, bet iš naujo atstatant , buvo laikomasi gotikinių formų. Kieme pastatyti nauji ūkiniai pastatai. 1916-1917 m.m. buvo šiek tiek pakeistas pilies fasadas. Šalia didelis 7,5 ha peizažinis parkas, tvenkinys. Truputį pasivaikštome ir judame link Ventspilio.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:24 AM | Žinutė # 7 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Vakare pasivaikštome po Ventspilį. Smagu, kad miesto valdžia rūpinasi žaliosiomis zonomis. Mieste daugybė parkų, skverų ir parkelių. Labiausiai nustebino nedideli parkeliai – apie 10 – 15 medžių, keli suoleliai, gėlynėlis. Ir tokių parkelių nesuskaičiuojama daugybė. Kuldyga, nors ir mažas miestelis, bet taip pat skęsta žalumoje.
Didesniuose parkuose pristatyta įvairių smagių dalykų vaikams karstytis arba skulptūrų pasigrožėti suaugusiems. Parkuose po atviru dangumi, sutelkta geriausių latvių meno meistrų kūryba. O jau gėlynų, gėlynėlių, gėlių bokštų ir gėlių skulptūrų, tai ant kiekvieno kampo. Negali atsigrožėti. Keisčiausių formų gėlių klombos, iš žiedų sudėliotos figūros, gėlių antytės, žuvytės ir svarbiausia – gėlių laikrodis miesto širdyje.
Ventspilis – tinkamas kurortas atostogauti visai šeimai. Įrengti ir specialūs nemokami parkai vaikams. Šalia vietos, kur gyvenome – didelis parkas “Bernu pilsetinas“ veikiantis vasaros laiku nuo 8 iki 22 val. vakaro, o žiemą nuo 8 iki 20 val. Vaikams įrengta apie 40 įvairių žaidimų įrenginių. Tik porą iš jų, mokami.
Parkas papuoštas gėlių skulptūromis. Veikia kavinukė „Pepija“, sekmadieniais, pastatytoje estradoje vyksta ypatingi renginiai. O kur dar vaikų parkas „Fantazija“, Džiunglių takas, Ventspilio vandens parkas ir kiti smagūs objektai.
Vėl nuklystame link Ostgalės, bet šį kartą patenkame į uosto pėsčiųjų zoną. Puikiai sutvarkyta promenada, akį traukia šalia stovintys didžiuliai laivai.
Iš čia galima paplaukioti ekskursiniu laiveliu „Hercogs Jekabs“. Kaina vaikams – 0,30LVL, suaugusiems – 0,80 LVL. Čia pat – Krišjano Valdemaro – Latvijos jūrininkystės įkūrėjo paminklas. Išradingas skulptorius pasodino didijį žmogų ant suolelio, todėl labai sunku atsispirti neatsisėdus šalia ir nepasidarius nuotraukos.
 [/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:25 AM | Žinutė # 8 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Šalia – Livonijos ordino pilis. Vėl randame porą karvučių. Osta gatvės pėsčiųjų take įsikūrusi Latvijos Juodoji. Pasižiūrėjus, mes įžvelgėme gilesnę prasmę, bet kaip pavadinta, taip pavadinta. Tolėliau, užlipusi ant kalvelės, sidabrine nugara atmušanti besileidžiančios saulės spindulius, kviečia prieiti Jūros karvė.
O promenados gale, pėsčiųjų taką apvainikuoja milžiniška Keliaujanti karvė, nusagstyta įvairių šalių lipdukais.
Negalima nepaminėti ir Ventspilio fontanų, kurių, palyginus su Vilniumi, veikiančių labai daug. Jie įspūdingi ir dieną, ir vakare. Promenadoje įsikūręs „Laivų stebėtojas“ savo veliamais vėjo vandens „plaukais“ prikaustys dėmesį.
O nuo „Saulės laivelių“ miesto centre, saulėtą dieną tiesiog neįmanoma atsitraukti. Vanduo išpurškiamas smulkiais lašeliais ir vienu metu galima matyti virš jų susidariusias net kelias vaivorykštes.
Kaip ir daugelyje kurortinių miestų Latvijoje, Ventspilyje visą vasarą vyksta renginiai. Šį kartą, mums besilankant, vyksta Baltijos valstybių motociklininkų sąskrydis. „Baikerių“ pilnos gatvės.
Apsistoję jie Ventspilio „Piejūras kempinge“, kurį nueiname apžiūrėti. Ką gi, neveltui šis kempingas laikomas vienu geriausiu Pabaltijyje. Šiuolaikiškai įrengtas kempingas, vietos treileriams, sportui, įvairiems renginiams, kavinė ir t.t. Daugelis namelių su visais patogumais.Vakaras apvainikuojmas įspūdingu fejerverku iš motociklininkų šventės, kurį puikiai matome per savo langą.[/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:27 AM | Žinutė # 9 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Laikantis plano, sekančią dieną liekame Ventspilyje ir patraukiame link netoliese esančio „Pajūrio muziejaus po atviru dangumi“ (Piejūras brivdabas muzejs) įkurto 1954 m., kurio tikslas papasakoti apie senovines žvejų kaimų tradicijas. Tai vienintelis 4 ha plote išsidėstęs Latvijoje muziejus – parkas po atviru dangumi, skirtas žvejybai. Kaina suaugusiems – 0,60 LVL, pensininkams,ir moksleiviams – 0,30 LVL.
Traukiame per mišką, kur apsaugoti nuo lietaus ir sniego stovi senoviniai laivai. Surandame po stiklu eksponuojamus banginio žandikaulius. Didelėje pievoje įsikūręs visas kaimelis su didžiuliu malūnu. Čia galima pašaudyti iš senovinio lanko, pasisupti arba pasikelti į malūną ir apžvelgti, kaip kokiam šeimininkui, visą pievelę aštriu žvilgsniu. Netoliese, pati didžiausia Baltijos šalyse inkarų kolekcija.
Išbandome ir muziejaus siūloma atrakciją – pasivažinėjimą senoviniu, siaurojo geležinkelio gariniu, dviejų vagonėlių lokomotyvu. Suaugusiems – 0,50 LVl, moksleiviams, 0,25 LVL.
Tačiau tikrai nieko įspūdingo. Langeliai mažyčiai, nieko įdomaus per juos nesimato, dūmai veržiasi į vagonėlį. O ir paties važiavimo – geros 7 minutės. Jau geriau pasivažinėti su velodrezina. Ir sportas, ir matosi daugiau.
Muziejuje galima pasisamdyti gidę, apsirengusią liaudiškais drabužiais, kuri papasakoja tikrai labai įdomių faktų apie žvejų gyvenimą.
Mes netyčia vienoje trobelėje susiduriame su nedidele turistų grupele, kur išgirstame dar negirdėtų dalykų apie senovės žvejų gyvenimą ir jų buitį. Surengiama ir nedidelė viktorina. Iš visos dėželės džiovintų augalėlių ir uogų, gražiai sudėtų į stiklinius buteliukus, turi atspėti devynis.[/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:28 AM | Žinutė # 10 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Kulniuojame link inkarų ekspozicijos, kurioje daugiau nei 100 eksponatų nuo 17 a. iki mūsų dienų. Prie įėjimo puikuojasi pats didžiausias inkaras, sveriantis 23 t ir siekiantis net 6 m aukščio. Šioje vietoje randame smagią atrakciją – persikelti keltu per tvenkinėlį, pačiam rankomis įsikibus grandinės. Žinoma, puolame išbandyti. Labai smagu ir kartu juokinga.
Parke galima susirengti pikniką, tam stovi mediniai stalai, tėvai kepa mėsą ar dešreles kepsninėje, o vaikai šalia žaidžia. Baltą staltiese užtiestas ir rožėmis papuoštas stalas laukia vestuvininkų. Tokių vaizdų Lietuvoje dar nepamatysi.
Kadangi oras nuostabus, nutariame priimti saulės ir jūros vonias. Pliažas tikrai neprilygsta mūsiškiams Baltijos jūros pliažams. Neveltui šis pliažas pirmasis visoje Latvijoje gavo Mėlynąją vėliavą. Smėlio juosta kokius penkis kartus platesnė negu Palangoje. Kopos neaukštos, bet irgi pakankami didelės. Mediniai takeliai veda vos ne iki vandens. Pliaže pilna visokių įrenginių suptis ir laipioti vaikams , ir ne tik vaikams. Įrengta čiuožykla jūroje. Ir viskas nemokamai. Persirengimo būdelės sugrupuotos po keturias, kad nebūtų didelių eilių. Dušai ir biotualetai įrengti čia pat paplūdimy. Latvijoje higienos problemos išspręstos labai sėkmingai, visur be vargo rasite tualetus. Net mažuose žvejų kaimeliuose ar pajūrio ruožuose.
Pajūryje labai švaru. Kadangi paplūdimys didelis, žmonių atrodo, ne tiek ir daug. Ne taip, kaip Palangoje, kur vėliau atėjęs, nežinai ar rasi vietos savo menkam rankšluostėliui ištiesti. Tarp kitko, didelėje dalyje paplūdimių nurodytos nerūkymo zonos. Gelbėjimo bokšteliai išdėstyti kas 100 metrų, o patys gelbėtojai patruliuoja ir paplūdimy, ir jūroje su vandens motociklais. Jau vėliau, grįžtant pro gelbėjimo stotį, pastebėjome, kad ant bokštelio pritvirtintos stebėjimo kameros, nukreiptos į visas pliažo puses, o gelbėjimo stoties viduje vaizdas perduodamas į monitorius.
Vakare nutariame palydėti saulę, tad patraukiame Pietinio molo link. Molo prieigose užsiropščiame ant apžvalgos bokšto, kur sėkmingai atsiveria dalis Ventspilio panoramos.
Į uostą atplaukiantys ar išplaukiantys laivai kaip ant delno.
Iš šito bokšto darėm nuotraukas
Šalia iškeltas į krantą laivas „Azova“.
Keberiojamės laipteliais į laivą, juk įdomu kaip ten viskas įrengta. Laivo pirmagalyje bandom vaidinti scenas iš „Titaniko“ ir atidarome fotosesiją.
Kadangi saulėlydis nenumaldomai artinasi, einame iki Pietinio molo galo – iki švyturio ir uosto vartų. Į jūros vartų molą atsiremiantis pliažas atskirtas aukšta betono siena, išpiešta labai nuotaikingais grafiti.
 [/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:29 AM | Žinutė # 11 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Ventspilio uostas kaip tranzitinis kelias buvo žinomas jau viduramžiais. Net XIII a. minimas šis uostas, buvo pastatytos pirmos prekybinės prieplaukos. XIX a. buvo nutiestas geležinkelis iš Maskvos į Ventspilį. Kadangi uostas neužšąla, jis buvo pasirinktas iš visų Baltijos jūros uostų Rusijos kroviniams transportuoti. Šiuo metu didžiausia dalis Rusijos krovinių išplaukia iš šio uosto. Dalis uosto rinkliavų tenka ir miesto vystymui, todėl miestas turi galimybę kloti kelius trinkelėmis, išlaikyti išpuoselėtus parkus, veikiančius fontanus ir kitaip gerinti savo įvaizdį.
Ant Pietinio molo pastatyti suoliukai. Naktį jis yra apšviestas, tad yra ventspiliečių mėgstama vieta. Tik štormo metu ženklai ir policininkai žmones įspėja, kad būti ant molo negalima. Šiaurinis molas – nėra žmonių lankomas.
Pakeliui surandame Karvę-Matrosą. Ji pirmoji pasitinka atplaukiančius laivus.
Beveik kilometro ilgio molas nuo jūros pusės apsaugotas bangolaužiais atrodo labai įspūdingai.
Galima tik įsivaizduoti, kaip čia viskas atrodo per audras, kai bangos lūžta virš galvos ir užlieja takelį baltais purslais. Pakeliui stebime uosto gyvenimą, kažkodėl visiškai nebaikščius jūros paukščius.
Saulė leidžiasi į debesis, bet tai mums nebaisu, nes kitą dieną ruošiamės šturmuoti Rygą.[/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:30 AM | Žinutė # 12 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Ženklai prie pliažo
Vakaras Ventspilyje
Rygos šturmui išsirinkome sėkmingą dieną – sekmadienį. Kadangi oras gražus, didelė dalis Rygos gyventojų traukia link Jūrmalos, Kemero nacionalinio parko bei vandens telkinių. Iš Rygos automobiliai traukia nenutrūkstamu srautu. Džiaugiamės, kad pakeliui nepasitaiko koks lėtai besivelkantis transportas. Aplenkti būtų tikrai sudėtinga. Nors žemėlapyje kelias pažymėtas E kategorija, beveik niekuo nesiskiria nuo kitų, mūsų pravažiuotų kelių. Gal tik danga geresnė. Nuo Ventspilio iki Usmos ežero (beveik 50 km) nėra jokios kavinės ar degalinės. Toliau bevažiuojant užtinkame vis daugiau civilizacijos pėdsakų. Pats Usmos ežeras labai didelis, todėl kempingų, tik viename krante, suskaičiavome šešis ir SPA hotelį. Ežere septynios salos. Čia įrengta vienintelė Latvijoje vidaus vandenų jachtų prieplauka.Visos sąlygos vandens sporto mėgėjams. Pakeliui pravažiuojame Talsu ir Tukumo rajonus. Šių vietų objektų lankymą atidedame sekančiam kartui.
Neprivažiavę Tukumo, iš tolo pamatome Jaunmuoku pilies kuorus. Penki šimtai metrų į šalį, ir mes jau prie pilies. Daili kaip saldainiukas raudonų plytų pilis kvieste kviečia užeiti.
XX. a, pradžioje 1901 m. pagal architekto V.L.N. Boksfalo projektą, Rygos miesto merui šioje vietoje buvo pastatyta neogotikos stiliaus medžioklės pilis. Greta arklidės, tarnų gyvenamasis namas, atokiau tvartas.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:31 AM | Žinutė # 13 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| 1904 -1910 m. dvaras perėjo Brinkemų šeimos nuosavybėn. Nuo 1918 m. dvaras priklausė vokiečių ūkininkui Vilhelmui Freimaniui. Tuo metu čia buvo auginami javai ir didelė (200) karvių banda. Vėliau pilis tapo valstybės nuosavybe ir pilyje buvo įrengti Ligonių kasos vaikų namai. Antrojo Pasaulinio karo metais pilimi naudojosi tiek rusų, tiek vokiečių armija. Karo pabaigoje čia buvo įkurta vokiečių ligoninė. Tik 1974 m. pusiau nugriauta pilis perėjo miškininkystės ir miško pramonės ministerijos žinion ir prasidėjo pilies atstatymo darbai. Pilies vestibiulyje yra krosnis, dekoruota 130 koklių, kuriuose išpiešti seni Rygos ir Jūrmalos vaizdai. Tai miesto darbininkų dovana merui. Pirmame aukšte buvę šeimininkų kambariai byloja apie tų laikų gyvenimą.
Antras aukštas skirtas medžioklei. Čia ir ekspozicija „Miškas“, su fone pasigirstančiais miško garsais, ir sidabrinė portsigarų kolekcija, ir medžioklės įnagių kolekcija.
Tačiau smagiausia, nepaisant stačių ir siaurų laiptų užkopti į patį pilies viršų ir pasižvalgyti po apylinkes.
Aplink puikus parkas su medinių skulptūrėlių ekspozicija ir didelis tvenkinys pilnas vandens lelijų.
Pilyje galima pernakvoti arba išsinuomoti patalpas įvairių švenčių šventimui. Rūsyje įrengta kavinukė kviečia puodeliui kavos.
Važiuodami link Rygos pamojuojame Jūrmalai, kurią ketinome aplankyti, bet suprantame, kad esant tokiam automobiliui srautui, tiesiog sugaišime laiką ir nieko nepamatysime.
Rygoje automobilį pasistatome prie pat senamiesčio. Kadangi sekmadienis, parkavimas nemokamas. Pasisekė, nes darbo dienomis automobilį pasistatyti šioje vietoje kainuoja 2 LVL valandai. Senokai bebuvome Rygoje, tad nustebino puikiai sutvarkytas senamiestis. Vietomis dar vyksta restauracijos darbai, bet nesutvarkytų pastatų likę labai nedaug. Vienas malonumas klaidžioti senomis gatvelėmis, kur už kiekvieno kampo atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai. Aplankome Ortodoksų katedrą, kurioje lankėsi ir princas Čarlzas.
Šita gatvele ėjom iki bažnyčios
Puikioji Duomo aikštė ir jos katedra. Čia dažnai vyksta įvairūs koncertai ir kiti renginiai.
Iš tolo kviečia Rotušės aikštė, saulėje žvilgančiais Juodagalvių riterių rūmais.
1941 m. šie rūmai buvo sugriauti per bombų atakas ir buvo nuspręsta jų nerestauruoti. Bet per 800-ąsias Rygos metines (2001 m.) atstatyti ir dabar belieka tik grožėtis šiais pastatais ir džiaugtis, kad toks grožis nedingo nuo žemės paviršiaus.[/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:32 AM | Žinutė # 14 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| 
Savotiškai dera senoji ir naujoji architektūra kai kuriose senamiesčio vietose. Pailsus , kas keliolika metrų senose gatvelėse, kiemeliuose ir akligatviuose įsikūrusios kavinukės kviečia prisėsti prie lauko stalelio. Jų daugybė, tačiau kainos didelės. Kava 1,5- 2 LVL, alaus bokalas 2-3 LVL.
Nueiname pasigrožėti Daugava ir jos įspūdingais tiltais. Kitoje pusėje iškilęs stiklinis Hansabanko pastatas.
Daugavoje, skirtingai nei pas mus, siūloma paplaukioti garlaiviu ir kitomis vandens transporto priemonėmis. Diena pralekia neįtikėtinai greitai, pilna kuo geriausių įspūdžių ir vaizdų.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Antradienis, 2011-06-28, 10:34 AM | Žinutė # 15 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Sekančios dienos apniukęs rytas nežada nieko gero, bet mums nė motais. Traukiame į Ventspilio Livonijos ordino pilį. Tai viena iš seniausių viduramžių pilių Latvijoje.
Rašytiniuose šaltiniuose ji minima jau 1290 m., kaip ir pats Ventspilis. Pilis kelis kartus buvo griaunama, ėjo iš vienų šeimininkų rankų į kitas. 1832 m. suremontuotoje pilyje buvo įrengtas kalėjimas, veikęs net iki 1959 m. Kalėjimo reikmėms XIX a. viduryje prie pilies buvo pastatyti du pastatai, kur įrengtos kameros, kalėjimo virtuvė. Paskutiniai restauracijos darbai vėl pradėti 1996 m., o 2001 m. – baigti. Dabar čia įkurtas šiuolaikiškas miesto muziejus, rengiamos parodos. Kaina -suaugusiems 1 LVL, moksleiviams 0,50 LVL. Ekspozicija pasakoja pilies, miesto ir uosto istoriją.
Ekspozicija ir interjeras modernūs, kiekviename aukšte kompiuteriai pasakoja miesto istoriją, o pakilus į bokštą – randame kameras, kurias galima nukreipti kur nori ir prisiartinti miesto vaizdą. 2006 m. buvusiame kalėjime atidaryta kalėjimo ekspozicija pasakoja apie kalinių dalią ir daugialypę Livonijos ordino pilies istoriją. Geru oru pilies kieme galima pašaudyti iš lanko arba, iš anksto susitarus, iš patrankos. Rūsyje įrengta jauki, viduramžių dvasia dvelkianti smuklė „Juodasis paršelis“ (Melnais sivens). Nors kainos nemažos, bet tikrai verta bent jau pasimėgauti puodeliu kavos tik žvakių šviesa apšviestoje smuklėje. Patiekalai ruošiami pagal viduramžių receptus ir patiekiami labai išmoningai.
Kiek pasitaisius orui, einame pasivaiščioti po dar vieną Ventspilio parką – Renka darzs, šalia Olimpinio Ventspilio centro. Renka sodas – centrinė mieto dalis, kur vyksta įvairūs renginiai vasaros sezono metu, reguliariai organizuojami koncertai ir baliai po atviru dangumi. Čia daug įdomių skulptūrų ir instaliacijų, po kurias gali pasikarstyti vaikai. Viduryje tvenkinys su plaukiojančiu fontanu.
Vėl pradeda lyti, tad traukiame ruoštis kelionei namo.[/
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
|
