|
Įvairių ligų sąrašas
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 5:56 PM | Žinutė # 1 |
 forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Kad lengviau būtų surasti sudariau sąrašėlį su ligomis
Plokščiapėdystė
Utėlės
rotavirusinė infekcija
Norovirusinė infekcija
Otitas - infekcinis ausies uždegimas
Pykinimas ir vėmimas
Vėjaraupiai
Plaučių uždegimas (pneumonija)
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 5:58 PM | Žinutė # 2 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Plokščiapėdystė (pes planovalgus) – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nuleistas išilginis, skersinis arba abu skliautai, pakeltas pėdos išorinis kraštas, iškrypę pirštai. Lietuvoje įvairaus laipsnio plokščiapėdystė būdinga maždaug 70 proc. žmonių. Ypač dažnai šis sveikatos sutrikimas pasitaiko ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Jei Jūsų vaikui dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar visiškai priglunda prie grindų, eisena nerangi ir neelastinga, pirštai iškrypę ar plaktuko formos, vaikas dažnai skundžiasi kojų nuovargiu, galite įtarti plokščiapėdystę.
Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko labai retai. Įgyta plokščiapėdystė gali būti statinė (susidaro dėl silpnų blauzdos ir pėdos raumenų, kaulų suminkštėjimo, organizmo nusilpimo; ją dažniausiai įgyja stovimo darbo žmonės – kirpėjai, pardavėjai), trauminė (po kulkšnių lūžio, jei jos pakankamai ilgai būna imobilizuotos), rachitinė (po rachito), paralitinė (po poliomielito). Plokščiapėdystė vystosi lėtai. Kojos greit pavargsta; vaikštant, ypač ilgai stovint, skauda pėdas. Laikui bėgant pėdos vis labiau deformuojasi.
Plokščiapėdystė gali būti gydoma gimnastika, masažu, kartais operacija; į batus dedamas specialus dėklas – supinatorius, nešiojama ortopedinė avalynė. Plokščiapėdystės profilaktikai svarbu tinkama avalynė, sistemingas kojų raumenų stiprinimas.
Ar vaikas plokščiapėdis, Jums padės nustatyti šis paprastas tyrimas (tinkamas ir suaugusiems).
Tiriamasis, sėdėdamas ant kėdės, sudrėkina padus vandeniu (dubenyje) ir, nupurtęs lašelius, iš karto pastato abi kojas ant iš anksto patiestų sugeriamojo popieriaus lapų. Atsistoja, pastovi keletą sekundžių, vėl atsisėda ir pakelia kojas nuo popieriaus lapo.
Įvairaus laipsnio plokščiapėdystės atspaudai (kairėje – mažo, dešinėje – didelio laipsnio plokščiapėdystė)
Plokščiapėdystės profilaktika
Rekomenduojame šiuos pėdos ir blauzdos raumenis stiprinančius pratimus:
vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (per žolę, spyglius, smėlį, akmenėlius, žvyrą);vaikščiojimas ant pirštų, ant kulnų, ėjimas kulnais suimant pirštais smulkius daiktus, ėjimas perkeliant kūno svorį nuo kulno ant pirštų, kamuoliukų ridenimas pirštais;
bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, futbolas ir kita.
Patariama avėti tik geros kokybės avalynę
Norint sužinoti tikslią diagnozę ir pasitarti dėl gydymo, reikia kreiptis į gydytoją ortopedą – traumatologą.
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 6:19 PM | Žinutė # 3 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Utėlės
Galvinė utėlė. Ji yra maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Galvinė utėlė maitinasi žmogaus krauju, deda nuo 7 iki 10 kiaušinių per dieną suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Galvinė utėlė išskirtinai yra žmogaus parazitas. Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėmis apsikrėtusiais žmonėmis metu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais ir kt. Dažnai klaidingai manoma, kad utėlėmis apsikrečiama dėl higienos stokos. Tačiau dažniausiai utėlėtumas paplitęs tarp sveikų 3-10 metų amžiaus vaikų.
Kaip užsikrečiama utėlėmis?
Galvos utėlės plinta tiesioginio kontakto (ypač galva su galva) metu su užsikrėtusiuoju. Utėlėmis dažniausiai užsikrečia 3 – 13 m. amžiaus vaikai ir jų šeimos. Mergaitės užsikrečia 2 – 4 kartus dažniau negu berniukai.
Teoriškai utėlėmis galima užsikrėsti daug kur:
• Bendraujant su sergančiu pedikulioze (sportuojant, žaidžiant, linksminantis ir t.t.).
• Dėvint užkrėstus rūbus (kepures, skareles, plaukų juosteles ir kaspinus, paltus, sportinius kostiumus ir kt.).
• Naudojantis užsikrėtusio žmogaus rankšluosčiais, šukomis, šepečiais.
• Artimo sąlyčio metu utėlės gali perropoti nuo vieno žmogaus ant kito.
• Gulint užsikrėtusio žmogaus lovoje, ant čiužinio, ant kilimo ir t.t.
Kaip utėles išnaikinti?
Galvos utėles, jei jų nedaug, galima iššukuoti tankiomis šukomis. Kad būtų lengviau pašalinti glindas, plaukus reikia sudrėkinti šiltu stalo acto tirpalu, o į tankių šukų tarpdančius įdėti siūlą ar susuktos vatos, suvilgytos 5–10 proc. acto tirpalu. Kai utėlių daug – galima nukirpti plaukus arba naudoti vaistus nuo utėlių. Vaistinėse galima įsigyti vaistų ir natūralių preparatų utėlėms ir glindoms naikinti. Plaukus reikia apdoroti pagal vaistų vartojimo instrukcijos rekomendacijas.
šaltinis
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 6:26 PM | Žinutė # 4 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Rotavirusinė infekcija (roto virusas, rota virusas) – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.
SIMPTOMAI
- Pykinimas
- Viduriavimas
- Karščiavimas
- Pilvo skausmas
- Vėmimas
- Išmatų pakitimai
Priežastys
Rotavirusinė infekcija (RVI) paplitusi visame pasaulyje. Didesnis sergamumas ir mirštamumas registruojamas besivystančiose šalyse. Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėnesių amžiaus kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių.
Lietuvoje didžiausi sergamumo RVI rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau.
Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
Ligos sukėlėjas
Infekciją sukelia rato formos virusai – rotavirusai. Jie santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4 – 20 laipsnių temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant.
Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.
Kaip užsikrečiama?
Rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.
Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis RVI rizikos veiksnys – užterštos rankos. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.
Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena.
Ligos eiga
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 – 72 valandų po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 procentai ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Todėl būdingi simptomai gali nepasireikšti, tačiau jie su išmatomis į aplinką išskiria didelius viruso kiekius.
Tyrimas
Virusinė viduriavimo kilmė įtariama pagal klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis. Atlikus bendrą kraujo tyrimą stebima normalus ar nedaug padidėjęs leukocitų kiekis. Uždegiminiai kraujo rodikliai dažniausiai būna nepadidėję. Ligos diagnozei patvirtinti atliekami šie laboratoriniai tyrimai: virusų antigeno nustatymas ligonio išmatose, virusų nukleino rūgšties nustatymas tiriamojoje medžiagoje PGR metodu, specifinių virusų antikūnų IgM nustatymas ligonio kraujo serume.
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 6:27 PM | Žinutė # 5 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Medicininis gydymas
Svarbiausias virusinių diarėjų gydymas yra greitas netektų skysčių ir elektrolitų papildymas (rehidracija) ir apsaugojimas nuodehidratacijos pasikartojimo (hidracija).
Lengvo ir vidutinio laipsnio dehidratacija gydoma specialiais geriamaisias rehidracijos tirpalais. Išnykus dehidratacijos požymiams ir simptomams, pereinama prie antrosios gydymo fazės – hidracijos. Ligonis turi gauti fiziologinę skysčių normą, atitinkančią jo amžių ir papildomų skysčių, patologiniams jų nuostoliams kompensuoti. Sunki dehidratacija, hipovoleminis šokas gydomi intravenine rehidracija.
Virusinių diarėjų metu svarbi tinkama mityba. Žindomam kūdikiui netaikoma jokių maitinimo apribojimų. Dirbtinai maitinamas kūdikis rehidracijos metu nemaitinimas, o po jos tuoj pat pradedamas maitinti įprastu pagal amžių maistu. Tinka adaptuoti pieno mišiniai, košės (ryžių, kviečių), liesa mėsa, jogurtas, bananai. Reikia vengti riebais maisto, saldžios arbatos, limonado. Teigiamos naudos gali duoti probiotikų vartojimas.
Svarbu paminėti, kad virusinėms diarėjoms gydyti niekuomet nevartojami antibiotikai. Taip pat atminkite neduoti viduriavimą stabdančių vaistų mažam vaikui.
Patarimai ir profilaktika
Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina.
Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose:
Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.
Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas.
Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių.
Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne. √ Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.
Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.
šaltinis
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 6:39 PM | Žinutė # 6 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Norovirusinė infekcija - tai virusinė žarnyno infekcija, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu bei viduriavimu. Šia infekcija dažniausiai sergama žiemą. Dėl savo simptomų ji vadinama „žiemos vėmimų liga“. Norovirusas savo simptomais panašus į rotavirusą, tačiau norovirusine liga persergama žymiai lengviau. Norovirusine infekcioja galima sirgti pakartotinai.
SIMPTOMAI
- Galvos skausmas
- Pykinimas
- Bendras silpnumas
- Karščiavimas
- Pilvo skausmas
- Vėmimas
Priežastys
Sukėlėjas – norovirusas. Nustatyta, kad daugiausiai užsikrečiama nuo noro virusu užkrėsto maisto, o po to virusas gali plisti žmogui nuo žmogaus. Virusas plinta labai greitai, todėl ligos protrūkiai būna darželiuose, mokyklose. Daugiau nei pusei asmenų, užsikrėtusių noro virusu, jokių ligos simptomų nebūna. Tokie žmonės pavojingi aplinkiniams, nes gali perduoti ligą.
Norovirusai itin atsparūs temperatūrai bei dezinfektantams.
Ligos eiga
Pirmieji simptomai pradeda reikštis nuo 12 iki 48 val. prieš susergant šia liga ir tęsiasi nuo 12 iki 60 valandų. Tiek roto, tiek ir noroviruso sukeltos ligos simptomai iš pradžių panašūs į gripo. Norovirusui būdinga nelabai didelė 37,1 - 37,8 laipsnio temperatūra, vėmimas ir viduriavimas, daugeliui skauda pilvą, kai kuriems – galvą. Paprastai šią ligą žmonės įveikia namuose ir ligoninės pagalbos prireikia labai retai. Dažniausiai noroviruso sukelti negalavimai užtrunka 1-3 paras, retais atvejais – iki 10 parų. Persirgus norovirusine infekcija įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl šia liga galima sirgti ir vėl.
Daugiau nei pusei asmenų, užsikrėtusių norovirusu, jokių ligos simptomų nebūna. Nepaisant to, toks žmogus lieka pavojingas aplinkiniams ir gali perduoti ligą. Inkubacinis periodas – laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo yra 1-2 paros.
Tyrimas
Virusinė viduriavimo kilmė įtariama pagal klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis. Atlikus bendrą kraujo tyrimą stebima normalus ar nedaug padidėjęs leukocitų kiekis. Uždegiminiai kraujo rodikliai dažniausiai būna nepadidėję. Ligos diagnozei patvirtinti atliekami šie laboratoriniai tyrimai: virusų antigeno nustatymas ligonio išmatose, virusų nukleino rūgšties nustatymas tiriamojoje medžiagoje PGR metodu, specifinių virusų antikūnų IgM nustatymas ligonio kraujo serume.
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 6:40 PM | Žinutė # 7 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Ligos tipai ir etapai
Norovirusinė infekcija pasireiškia pykinimu, vėmimu bei viduriavimu. Šia infekcija dažniausiai sergama žiemą. Dėl savo simptomų ji vadinama „žiemos vėmimų liga“. Norovirusas savo simptomais panašus Į rotavirusą, tačiau norovirusine liga persergama žymiai lengviau. Jei rotovirusu dažniau serga vaikai iki 2 metų, tai norovirusas paguldo ir vyresnius vaikus bei suaugusius.
Medicininis gydymas
Svarbiausias virusinių diarėjų gydymas yra greitas netektų skysčių ir elektrolitų papildymas (rehidracija) ir apsaugojimas nuodehidratacijos pasikartojimo (hidracija).
Lengvo ir vidutinio laipsnio dehidratacija gydoma specialiais geriamaisias rehidracijos tirpalais. Išnykus dehidratacijos požymiams ir simptomams, pereinama prie antrosios gydymo fazės – hidracijos. Ligonis turi gauti fiziologinę skysčių normą, atitinkančią jo amžių ir papildomų skysčių, patologiniams jų nuostoliams kompensuoti. Sunki dehidratacija, hipovoleminis šokas gydomi intravenine rehidracija.
Virusinių diarėjų metu svarbi tinkama mityba. Žindomam kūdikiui netaikoma jokių maitinimo apribojimų. Dirbtinai maitinamas kūdikis rehidracijos metu nemaitinimas, o po jos tuoj pat pradedamas maitinti įprastu pagal amžių maistu. Tinka adaptuoti pieno mišiniai, košės (ryžių, kviečių), liesa mėsa, jogurtas, bananai. Reikia vengti riebais maisto, saldžios arbatos, limonado. Teigiamos naudos gali duoti probiotikų vartojimas.
Svarbu paminėti, kad virusinėms diarėjoms gydyti niekuomet nevartojami antibiotikai. Taip pat atminkite neduoti viduriavimą stabdančių vaistų mažam vaikui.
Komplikacijos
Norovirusinės infekcijos metu vaikas gali netekti daug skyčių ir elektrolitų, dėl to gali išsivystyti ir gyvybei grėsmingos būklės – dehidratacija ir hipovoleminis šokas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, encefalopatija, traukuliai, hipoglikemija.
Dehidratacija gali būti lengva (jai būdinga didėjantis troškulys, nedidelis šlapimo kiekio sumažėjimas, sausokos lūpos, tirštos seilės), vidutinio laipsnio (jai būdinga troškulys, oligurija, sausos lūpos ir gleivinės, sumažėję ašarų, sumažėjęs odos elastingumas, paodžio turgoras, apatiškumas ar sujaudinimas, pailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas) bei sunkaus laipsnio dehidratacija, kuriai būdinga tie patys požymiai kaip ir vidutinio laipsnio bei vienas ar daugiau iš šių požymių: cianozė, šaltos galūnės, dejavimas, dažnas kvėpavimas, mieguistumas, dažnas pulsas.
Patarimai ir profilaktika
Norint išvengti virusių žarnyno susirgimų (tame tarpe ir norovirusinės infekcijos), rekomenduojama kruopščiai plauti rankas po pasinaudojimo tualetu, dezinfekuoti virusais užkrėstas vietas chloro turinčiais preparatais (kur galima, rekomenduojama 10 minučių palikti dezinfektantą ant paviršiaus), sirgdami neikite į darbą, mokyklą, taip neužkrėsite savo kolegų. Jūs galite platinti ligos sukėlėją 3 dienas po paskutiniųjų ligos simptomų.
Skirtingai nei rotovirusinės infekcijos atveju, vakcinos nuo norovirusų dar nėra sukurta.
šaltinis
|
| |
| |
| katcia | Data: Šeštadienis, 2013-11-30, 6:48 PM | Žinutė # 8 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Otitas - infekcinis ausies uždegimas, dažnai diagnozuojamas kartu su peršalimo ligomis. Otitas neretai įvardijamas kaip kvėpavimo takų infekcijų komplikacija. Ausų uždegimas dažniau diagnozuojamas vaikams, tačiau pakankamai dažni atvejai kai šia liga serga ir suaugusieji. Dažniausiai pasitaiko atvejai kai ausų uždegimą (otitą) sukelia stafilokokai, streptokokai, pseudomonos ir kitos bakterijos. Rečiau sukėlėjais būna grybeliai ar virusai.
Ausų uždegimas (otitas) gali būti išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Ausų uždegimas (otitas) nustatomas, atliekant otoskopiją, videootoskopiją, pneumootoskopiją, mikroskopiją, papildomai tiriant klausą, ausies būgnelio judrumą, atliekant laboratorinius tyrimus.
Išorinės ausies uždegimas - tai ausies kaušelio ir išorinės klausomosios angos uždegimas, sukeltas bet kokių dirginančių veiksnių (mikrobų, alergijos, traumos). Išoriniu ausies uždegimu serga ir vaikai, ir suaugusieji. Dažnai išorinės ausies uždegimą išprovokuoja vandens patekimas į ausį, todėl ši liga dar vadinama "plaukiko ausimi". Išorinės ausies uždegimu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės sergantys diabetu, galvos odos seborėjiniu dermatitu ar psoriaze. Išorinį ausies uždegimą gali sukelti ir netaisyklingas ausų valymas.
Išorinės ausies uždegimo simptomai:
ausies niežėjimas, paraudimas;
ausies skausmas;
diskomforto pojūtis ausyje.
Sergantiems, išorinės ausies uždegimu, ausies kaušelio judinimas ar spaudimas sukelia labai stiprų skausmą, ausies kanalas dažnai būna patinęs ir skausmingas. Diagnozuojant išorinį ausies uždegimą matomas ausies kanalo paraudimas, patinimas, ausies sekreto susikaupimas kanale.
Vidurinės ausies uždegimas
Dažniausiai pasitaiko vidurinės ausies uždegimas. Vidurinės ausies uždegimu (otitu) vaikai serga dažniau nei suaugusieji. Dažniausiai šis uždegimas prasideda, kai peršalimą, gerklės skausmą ar kitas kvėpavimo takų ligas sukeliančios virusinės arba bakterinės kilmės infekcijos patenka į vidurinę ausį. Dėl padidėjusio sergamumo virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, dažniau šia liga sergama rudenį, žiemą ir pavasarį. Vidurinės ausies uždegimui įtakos gali turėti ir netaisyklinga nosies pertvara, nemokėjimas teisingai išpūsti nosį ir kitos priežastys.
Vidurinės ausies uždegimas dažniausiai yra ūminis, tačiau susilpnėjus imunitetui, kuomet organizmas nesugeba pasipriešinti įvairioms bakterijoms ir virusams, gali prasidėti lėtinis uždegimas.
Vidurinės ausies uždegimo simptomai:
pablogėjusi klausa;
ausies skausmas;
pulsuojantis ausies skausmas;
ausies skausmas, plintantis į skruostą ar kaklą;
karščiavimas;
pūlingos išskyros ausyje.
Esant vidurinės ausies uždegimui gali varginti galvos svaigimas, ūžimas ausyse.
Vidinės ausies uždegimas
Vidinės ausies uždegimas - tai toks uždegimas, kai pažeidžiamas klausos nervas. Jis gali atsirasti, kai nepavyksta laiku išsigydyti vidurinės ausies uždegimo.
Vidinės ausies uždegimo simptomai:
nusilpusi klausa;
girdimas, švilpimas, aukštų tonų šnypštimas ausyse;
svaigulys.
Gali būti netoleruojami aukštų tonų, cypiantys garsai.
Ausies uždegimo (otito) gydymas ir profilaktika.
Ausies uždegimo (otito) gydymui naudojami antibiotikai, kartu skiriami nuskausminamieji, mažinantys sekreciją vaistai, taikoma fizioterapija, įvairūs kompresai.Stengiantis išvengti otito geriausia profilaktika - organizmo grūdinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Reikia vengti tiesioginio vėjo, skersvėjų, šaltuoju metų laiku dėvėti kepurę, stengtis neperšalti. Svarbu išmokti taisyklingai valyti ausis (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas). Rekomenduojama vengti aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams), stengtis vengti ausies traumavimo.
Ausų uždegimą (otitą) būtina gydyti, nes negydant gali kilti rimtų komplikacijų. Plintant infekcijai gali išsivystyti veidinio nervo pakenkimas (neuritas, kurio metu paralyžiuojami tos veido pusės raumenys), intrakranijinės komplikacijos (pūlingas meningitas, smegenų ar smegenėlių pūlinys) arba net otogeninis (ausies infekcijos sukeltas) sepsis.
Atsiradus ligos požymiams visada reikėtų kreiptis pas gydytoją.
šaltinis
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2013-12-05, 8:24 PM | Žinutė # 9 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, dažniausiai lydintis nesunkius, neilgai trunkančius virusinius susirgimus. Dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau svarbu žinoti kuomet reikia kreiptis pas gydytoją.
SIMPTOMAI
- Seilėtekis
- Apetito stoka
- Bendras silpnumas
- Kūno masės mažėjimas
- Vėmimas
- Sutrikęs miegas
- Nemalonus kvapas iš burnos
Priežastys
Vaikų vėmimo priežastys
Vėmimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Įvairioms vaikų amžiaus grupėms būdingos skirtingos vėmimo priežastys. Aptarkime dažniausiai pasitaikančias vėmimo priežastis:
Naujagimiai ir kūdikiai. Kartais gali būti sunku atskirti ar Jūsų mažylis vemia ar atpylinėja. Tokiu atveju kreipkitės į gydytoją – jis nustatys ar tai yra vėmimas ir paskirs gydymą jeigu jis yra reikalingas. Naujagimių ir kūdikių vėmimas – gali būti grėsmingų būklių simptomas ir visuomet vemiantį mažylį būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos. Kūdikiai taip pat gali vemti dėl žarnyno bei kitų infekcijų. Jeigu Jūsų mažylis pradėjo karščiuoti iki 38°C ir daugiau, bei kartu atsirado vėmimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Vaikai dažniausiai vemia dėl infekcinių žarnyno susirgimų, dažniausiai sukeliamų virusų. Dažniausia vėmimo priežastis – infekcinis gastroenteritas. Vėmimas sergant gastroenteritu dažniausiai prasideda staiga ir praeina per 24 valandas. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai – pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas. Rečiau pasitaikančios vaikų vėmimo priežastys – tai maisto intoksikacija, žarnyno obstrukcija.
Paaugliams dažniausiai vėmimą sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas, ūmus kasos uždegimas (pankreatitas). Paauglystėje gana dažnai pasitaikanti vėmimo priežastis yra bulimija. Vemti taip pat gali nėščios paauglės.
Yra ciklinis (periodinis) acetoneminis vėmimas.
Ligos eiga
Vėmimo pobūdis pagal jį sukėlusias priežastis gali būti labai įvairus. Sergant skrandžio ligomis, vėmimas būna susijęs su maistu, po vėmimo pagerėja savijauta. Jei vemiama dėl smegenų pažeidimo (infekcinio, trauminio ar navikinio), būklė išsivėmus negerėja. Vemiant dėl nervinės įtampos, palengvėja pasikeitus aplinkybėms (išnykus stresui). Periodinis acetoneminis vėmimas būna labilios nervų sistemos ikimokyklinio amžiaus (dažniausiai 2-4 metų) vaikams. Šis vėmimas pasireiškia periodiškai, jį gali išprovokuoti bet kuri nespecifinė priežastis (stiprios emocijos, infekcijos). Vaikas gali vemti vieną dieną, kartais net kelias dienas ir vėmimas pasibaigia taip pat staiga, kaip ir prasidėjo. Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo. Tinkamai nustačius priežastį ir paskyrus gydymą, vėmimas išnyksta. Kai yra acetoneminis vėmimas ir neprisideda komplikacijos, vaikas gali nustoti vemti savaime. Jei gydymas laiku nepaskiriamas, vėmimas gali užsitęsti, atsiranda įvairių komplikacijų.
Kuomet kreiptis į gydytoją?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją jei Jūsų vaikas pradėjo vemti ir atsirado vienas iš žemiau išvardintų požymių:
Vėmalai žalios (tulžies priemaiša vėmaluose) ar raudonos/rudos (kraujo priemaiša) spalvos
Jeigu vemti pradėjo naujagimis, ar ilgiau nei 24 val. užtruko vėmimas kūdikiui ar vaikui
Jei Jūsų vaikas atistako gerti ir valgyti
Atsirado vidutinio sunkumo ar sunkios dehidratacijos požymių (sausa burna, nėra ašarų, vaikas nesišlapina).
Sukarščiavo iki 38.5°C ir daugiau
Tapo vangus, mieguistas.
Tyrimas
Norint nustatyti vėmimo priežastį, reikia sužinoti vėmimo pobūdį, dažnumą, ryšį su aplinkybėmis, įvertinti išvemtų masių turinį, apžiūrėti vaiką, siekiant nustatyti gretutinę patologiją. Ištiriamas kraujas, šlapime nustatomas acetono (ketoninių kūnų) kiekis. Įtariant įvairias ligas, atliekami papildomi tyrimai.
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2013-12-05, 8:24 PM | Žinutė # 10 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Medicininis gydymas
Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos peroralinę rehidraciją. Tai specialūs tirpalai, vartojami vandens ir elektrolitų netektam kiekiui kompensuoti. Jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro), kurie vemiant prarandami. Arbatos, vaisių sultys bei kiti gėrimai dehidratuotam vaikui yra nerekomenduojami. Nebandykite rehidracijos tirpalų gamintis patys.
Vėmimą slopinantys medikamentai (metoklopramidas ir kt.) vadinami antiemetikais. Šie vaistai gali būti vartojami tik esant tam tikroms situacijoms. Jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju.
Kai kuriais atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo, jei vėmimas kyla dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar žarnyno obstrukcijos.
Natūralus gydymas
Reikia tinkamai subalansuoti vaiko mitybą (vengti didelio saldumynų, riebaus maisto kiekio).
Visiems vaikams labai svarbus dienos ir maitinimo režimas, o ypač tai svarbu jautrios nervų sistemos vaikams.
Komplikacijos
Ilgesnį laiką vemiant, vaikams sutrinka vandens ir elektrolitų (natrio, kalio, chloridų ir kt.) pusiausvyra organizme, dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pradeda gamintis ketoninių medžiagų, tai skatina tolimesnį vėmimą, susidaro užburtas ratas. Ypač jautrūs tokiems procesams maži vaikai. Dėl vandens ir elektrolitų (natrio, kalio, chloridų) kiekio sumažėjimo organizme sutrinka smegenų veikla (vaikas gali prarasti sąmonę), krenta arterinis kraujo spaudimas, pakyla temperatūra, vaiko būklė gali pasidaryti labai sunki, jam reikalinga neatidėliotina medikų pagalba.
Patarimai ir profilaktika
Laikytis režimo, higienos reikalavimų, kenksmingas medžiagas laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, vengti kontaktų su sergančiais vaikais. Jeigu Jūsų mažylis vemia, imkitės atsargumo priemonių, kad išvengumėte kitų šeimos narių susirgimo – reguliariai plaukite rankas, jeigu turite galite naudoti dezinfektantus rankoms.
šaltinis
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2013-12-05, 8:29 PM | Žinutė # 11 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslelinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga 5-9 metų vaikai, tačiau gali sirgti ir naujagimiai.
SIMPTOMAI
- Galvos skausmas
- Apetito stoka
- Karščiavimas
- Sutrikęs miegas
- Pūslelės ant odos
- Niežulys
- Šašai
- Bėrimas ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų
Priežastys
Vėjaraupius sukelia Varicella-Zoster virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais oro lašeliniu, retai – tiesioginio kontakto būdu. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po paskutiniojo bėrimo atsiradimo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą.
Dažniausiai vėjaraupiais serga 5-9 metų vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Būdami tokio amžiaus greičiau sunegaluoja neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą. Dažniausiai susergama žiemą ir rudenį.
Ligos eiga
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 12-21 dienos nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega; vyresniems vaikams gali skaudėti galvą. Pagrindinis simptomas – bėrimas būdingais šiai ligai spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.
Tyrimas
Vėjaraupiai, dėl būdingo bėrimo, dažniausiai diagnozuojami remiantis ligos klinika. Svarbu epidemiologiniai duomenys (kontaktas su sergančiuoju vėjaraupiais, anksčiau persirgti vėjaraupiai), rizikos veiksnių įvertinimas. Kai kuriais atvejais diagozei patvirtinti gali būti taikomi specialūs tyrimai.
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2013-12-05, 8:32 PM | Žinutė # 12 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Medicininis gydymas
Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Vėjaraupiais sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus ir nesunkiai pasveiksta. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju, laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Kol vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovytėje. Vėjaraupių gydymas – simptominis, taikomas pagal reikalą. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5 C, duoti vaistų nuo temperatūros. Sergantiesiems vėjaraupiais negalima skirti aspirino – tai gali sukelti Reye sindromą. Priešvirusinių vaistų efektyvumas gydant vėjaraupius abejotinas. Geriausias efektas gaunamas, kai vaistai skiriami anksti – 1-2 bėrimo dieną. Antivirusiniai vaistai skiriami tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, išsivystęs nervų sistemos pažeidimas.
Natūralus gydymas
Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti jam nagus, išvalyti panages, galima užmauti pirštines. Būtina švariai ir dažnai plauti rankas.
Maudyti, kai nukris temperatūra.
Išmaudžius šluostyti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluosčiu.
Dažnai keisti baltinius ir patalynę.
Maitinti šiltu, minkštu ar skystesniu maistu. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį. Nesiūlyti aštrių, sūrių produktų, citrusinių vaisių.
Ligonio kambarį gerai vėdinti, grindis šluostyti drėgnu skuduru, valyti dulkes.
Stengtis pralinksminti vaiką, atitraukti jo dėmesį nuo ligos, pasiūlyti jam naujų žaidimų. Taip ligonis užsimirš, rečiau kasysis, neliūdės ir greičiau sveiks.
Komplikacijos
Pasitaiko bakterinių odos ir paodžio infekcijų (abscesas, flegmona, celiulitas, rožė), nervų sistemos pažeidimų (encefalitas, cerebelitas, meningoencefalitas, mielitas), kvėpavimo organų infekcijos (obstrukcinis laringitas, pneumonija, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas).
Patarimai ir profilaktika
Pagrindinis profilaktikos būdas – skiepai nuo vėjaraupių. Vėjaraupių vakcina apsaugo nuo vėjaraupių, ypač nuo sunkių ir komplikuotų formų. Rekomenduojama skiepyti visus, vyresnius nei 9 metų amžiaus, suaugusiuosius, kurie niekuomet nesirgo vėjaraupiais. Vaikams rekomenduojama vakciną įskiepyti su MMR vakcina. Vaikams iki 12 metų skiepijama viena vakcinos dozė, o vyresniems bei 12 metų ir suaugusiems asmenims, nesirgusiems vėjaraupiais – dvi dozės 1 mėn. tarpu. Povakcininis efektyvus 95 %. Labai retai po skiepijimo gali atsirasti keletas vėjaraupiams būdingų pūslelių odoje. Aplinkiniams tokios pūslelės nepavojingos, nes vakcininis virusas į aplinką neišsiskiria. Negalima skiepyti nėščiųjų, alergiškų želatinai ar antibiotikui neomicinui, bei asmenų, kurių imuninė sistema nusilpusi.
šaltinis
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2014-03-06, 2:57 PM | Žinutė # 13 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių. Simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, skrepliavimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys.
Plaučių uždegimo simptomai
- Dusulys
- Bendras silpnumas
- Darbingumo sumažėjimas
- Karščiavimas
- Kosulys
- Skrepliavimas
- Fizinio pajėgumo sumažėjimas
- Atsikosėjimas krauju
- Skausmas krūtinėje
Priežastys
Plaučių uždegimą sukelia įvairūs infekcijos sukėlėjai (patogeniniai bakterijos ir virusai), patekę į plaučių alveoles. Dažniausiai ligą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus. Plaučių uždegimo priežastimi gali būti ir daugiau kaip vienas sukėlėjas. Tikimybė susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos. Palankias sąlygas ligai prasidėti sudaro ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (peršalimas ar gripas), lėtinės kvėpavimo takų ligos, rūkymas, alkoholizmas, žmogaus imuniteto nusilpimas (taip pat imunitetą slopinančių vaistų vartojimas), senyvas amžius, kitos ligos (širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas), stresas, badavimas. Yra atskira plaučių uždegimo rūšis – hospitalinė pneumonija, kuria susergama ligoninėje. Ji dažnesnė sunkiems ligoniams, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Ligos eiga
Sukėlėjai į plaučius gali patekti trimis būdais- aspiraciniu, inhaliaciniu ir hematogeniniu. Dažniausias būdas yra aspiracinis (įkvepiama). Plaučių uždegimui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, kosulys, skrepliavimas, kartais – atkosėjimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys. Kartais būna netipinė plaučių uždegimo forma, tuomet būdinga laipsniška ligos pradžia, nesunki eiga, sausas kosulys, galvos ir raumenų skausmas. Sunkaus plaučių uždegimo atveju gali būti kvėpavimo nepakankamumas, organizmo intoksikacijos požymiai (pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas), sutrikusi sąmonė. Tinkamai gydant ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta 2-4-ąją parą, po 4-9 dienų nustojama kosėti, normalizuojasi kraujo tyrimas.
Tyrimas
Klausydamas plaučius gydytojas girdi drėgnų karkalų. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimi būdingi plaučių uždegimui pakitimai (uždegimo apimtos vietos nuotraukoje atrodo „pritemusios”). Kraujo tyrime būdingas leukocitų skaičiaus padidėjimas, atsiranda jaunų leukocitų formų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas. Kai plaučių uždegimas sunkus, gali būti atliekamas kraujo pasėlis (kraujas pasėjamas į specialias terpes, kur auginamas ligos sukėlėjas). Taip pat svarbus skreplių tyrimas, jame ieškoma ligos sukėlėjų, nustatomas jų jautrumas antibiotikams ir tuomet parenkamas labiausiai tinkantis vaistas.
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2014-03-06, 2:59 PM | Žinutė # 14 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Plaučių uždegimo medicinis gydymas
Plaučių uždegimą turi gydyti gydytojas! Niekada nesigydykite patys. Gydytojas parinks tinkamą gydymą atsižvelgdamas į jūsų ligos eigą, simptomus, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas ir rizikos veiksnius. Svarbiausi pneumonijos gydymo komponentai- antibiotikų terapija, deguonies terapija ( kai yra kvėpavimo nepakankamumas), pakankami skysčių kiekiai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, esant aukštai temperatūrai ar krūtinės skausmui. Gydyti plaučių updegimą reikia pradėti kuo greičiau. Jei įmanoma prieš tai paimamas skreplių pasėlis , o esant sunkiai ligonio būklei ir kraujo pasėlis bei nustatomas jautrumas antibiotikams. Kai plaučių uždegimas nesunkus, gydytojas skirs geriamuosius vaistus, o jei sunkus ar gresia komplikacijos, iš pradžių gali tekti antibiotikus švirkšti į raumenis ar veną. Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau sunkiam plaučių uždegimui gydyti gali būti skiriami antibiotikų deriniai. Esant sunkiai ligonio būklei, abipusiam plaučių uždegimui, sunkioms kitoms ligoms, gresiant komplikacijoms reikalingas gydymas ligoninėje. Dažniausiai skiriami penicilino, cefalosporinų, makrolidų grupės ar kiti antibiotikai. Be antibiotikų gali būti skiriami atsikosėjimą gerinantys (acetilcisteinas, ambroksolis, bromheksinas), temperatūrą mažinantys (paracetamolis) vaistai, vaistai nuo skausmo ir uždegimo (ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir kiti). Gali būti reikalingas deguonis ar lašinės infuzijos ligoninėje gydomiems ligoniams. Labai svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Nenutraukite vaistų, net jei pasijutote žymiai geriau. Gydymo pabaigoje paprastai atliekama kontrolinė rentgeno nuotrauka ir kraujo tyrimas.
Plaučių uždegimo natūralus gydymas
Prakaitavimui:
Liepų žiedai 50,0 g
Aviečių uogos 50,0 g
Ši arbata paskatins prakaitavimą. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, palikite 40–45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.
Dar vienas prakaitavimą skatinantis receptas:
Paprastųjų raudonėlių žolė 30,0 g
Ankstyvųjų šalpusnių lapai 40,0 g
Aviečių uogos 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.
Kosuliui:
Šalpusnių lapai 40,0 g
Plačialapių gysločių lapai 30,0 g
Saldymedžio šaknys 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Susirgę užsitęsusiu kosuliu, bronchitu, plaučių uždegimu, paruoškite štai tokį mišinį: nuplautus ir šaldytuve palaikytus 3 vidutinio dydžio alavijo lapus smulkiai supjaustykite, įkrėskite 300 g pavasarinio medaus ir užpilkite 500 ml vandens. Išmaišę kaitinkite vandens vonelėje 1,5–2 val. Baigę kaitinti vėl išmaišykite ir pastatykite vėsioje vietoje. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Kosite, sergate bronchitu? Pamėginkite gydytis našlaičių lapų ištrauka su kiaulpienių medumi.
Sergant kosuliu, bronchitu gydykitės taip: didelėje juodoje ropėje išpjaukite skylę, pripildykite medaus ar cukraus, uždenkite nupjauta viršūnėle ir laikykite, kol pritrauks sulčių. Sultis nupilkite į stiklinę ir gerkite po arbatinį ar desertinį šaukštą kas 3 val. per dieną.
|
| |
| |
| katcia | Data: Ketvirtadienis, 2014-03-06, 3:00 PM | Žinutė # 15 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 3665
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Peršalus, kosint tinka gerti ir morkų sultis su pušų medumi įvairiais kiekiais.
Nuo kosulio padės ridikų ir morkų sultys (0,5:1). Suplakite, įdėkite medaus (geriau liepų) ir gerkite po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.
Kosuliui, užkimimui gydyti gerkite pasaldintas kopūstų sultis po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.
Bronchitui ir kosuliui gydyti ruoškite tokį mišinį: nuvalykite ir supjaustykite 900 g svogūnų, užpilkite stikline cukraus ir 2 stiklinėm vandens, 2 val. pakaitinkite maišydami ant silpnos ugnies. Ataušinkite, perkoškite, įdėkite 2 šaukštus liepų medaus, išmaišykite, keletą dienų palaikykite tamsoje ir gerkite po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.
Susirgę užsitęsusiu kosuliu, bronchitu, plaučių uždegimu, paruoškite štai tokį mišinį: nuplautus ir šaldytuve palaikytus 3 vidutinio dydžio alavijo lapus smulkiai supjaustykite, įkrėskite 300 g pavasarinio medaus ir užpilkite 500 ml vandens. Išmaišę kaitinkite vandens vonelėje 1,5–2 val. Baigę kaitinti vėl išmaišykite ir pastatykite vėsioje vietoje. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Susmulkintą svogūną ir pušų medų sumaišykite lygiomis dalimis, keletą dienų fermentuokite ir vartokite po arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną atsikosėjimui gerinti.
Vieno česnako skilteles nuvalykite, susmulkinkite ir sumaišykite su šviesiu liepų medumi. Palaikius 5–6 dienas tamsoje vartokite po arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną persišaldžius ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Jei vaikas kosti, jo kojytes galima pamirkyti garstyčių vonelėje. 80–100 g sausų garstyčių miltelių ištirpinkite 10 l vandens (38 laipsnių C temperatūroje). Procedūra trunka 15 min. Paskui nušluostykite, apaukite vilnonėmis kojinėmis ir paguldykite į lovą.
Komplikacijos
Kai nepradedama laiku ir tinkamai gydyti, plaučių uždegimas gali komplikuotis. Plaučių uždegimas gali komplikuotis ūminiu kvėpavimo nepakankamumu. Gali išsivystyti sepsis – ligos sukėlėjas patenka į kraują, o su krauju į kitus organus ir juos pažeidžia. Netinkamai gydant plaučių uždegimas gali pereiti į plaučių pūlinį. Dažna komplikacija yra pleuritas – tai pleuros (plautį dengiančio lapelio) uždegimas, jo metu pleuros ertmėje gali susikaupti skysčio. Rečiau plaučių uždegimas komplikuojasi meningitu, perikarditu, endokarditu.
Patarimai ir profilaktika
Norint išvengti plaučių uždegimo stenkitės neperšalti, venkite to, kas paskatina vystytis ligą (nerūkykite, tinkamai maitinkitės). Turintiems didesnę tikimybę susirgti reikėtų skiepytis nuo gripo. Dažnai sergantiems vaikams gali būti skiriami imuniteto stimuliatoriai (pvz.: Broncho-Munal, Ribomunyl). Jei jau susirgote plaučių uždegimu, vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykitės ir išvengsite komplikacijų.
Sergant plaučių uždegimu svarbu gerti daug skysčių, vartoti pakankamai vitaminų.
šaltinis
|
| |
| |
|
