Jei jau taip atsitiko, ir kūdikis maitinamas tik mišiniu, ar tikrai maitinimas niekuo nesiskiria nuo žindymo krūtimi? Ar tikrai galima mišinį „kaišioti“ kai tik kūdikis nori?
Maitinimas mišiniu turi kuo mažiau skirtis nuo žindymo. Pieno mišinio reikia duoti tuomet, kai kūdikis nori, ir tiek, kiek kūdikis ar mažas vaikas nori.

Ar mišinys patenkina visus maisto ir gėrimo poreikius? Ar nereikia duoti tarp maitinimų atsigerti?
Teisingai pagamintas (taip, kaip nurodo mišinio gamintojas ant pakuotės) mišinys patenkina kūdikio maisto ir vandens poreikius iki 4-6 mėn. Atsigėrimas yra vanduo. Jis neturi maistinės vertės. Jo gali būti duodama, kai kūdikis nori – jam galima pasiūlyti, jokiu būdu nereikia brukama.
Atsigerti reikia duoti tik tuomet, kai kūdikiui iki 6 mėn. pasiūlius virinto vandens, jis kažkiek jo atsigeria. Jei gerti nenori, suka galvytę, vandens nereikia kišti. Kai kūdikiui sukanka 6,5 mėn., jam reikėtų pasiūlyti šviežių vaisių ar daržovių sulčių.

Ar mišiniu maitinti ir naktį, kaip ir savo pienu?
Kūdikiui pieno mišinių reikia duoti tada, kai jis nori valgyti. Kada valgyti ir kiek valgyti, pasirenka pats kūdikis. Taigi, jei vaikutis naktį prabunda alkanas ir „prašo“ valgyti, reikia duoti mišinio – kiek jis nori ir kaip dažnai nori.

Ar buteliukas gali būti tokia pat raminimo priemonė kaip krūtis? O gal iš buteliuko maitinamam kūdikiui reikia ir čiulptuko - kad galėtų nusiraminti (juk žindomi kūdikiai kartais krūtį žinda ne norėdami valgyti, o tik norėdami nusiraminti)?
Čiulptukas ir žindukas nėra priemonės mažyliui užkimšti burną, kad jis verksmu nepraneštų apie save ir savo norus, nebūtinai apie alkį. Čiulpimas yra įgimtas refleksas, būtinas išgyventi. Todėl kai kūdikis čiulpia, jis tuo metu nebesidomi aplinka. Dažnas čiulpimas sparčiai augančiam kūdikiui ne visuomet naudingas. Būtina, kad vaikutis domėtųsi aplinka, o artimieji su juo kuo daugiau bendrautų, o ne būtų patenkinti įkišę mažyliui čiulptuką, vos tik jis kniurkteli. Prie čiulptuko labai lengva įpratinti, tačiau labai sunku atpratinti. Krūties žindimas, nesvarbu, ar dėl alkio, ar dėl nusiraminimo yra pieno susidarymo skatinimas ir todėl jis pateisinamas 200 proc. Pieno mišinio galima duoti per žinduką ir iš puoduko. Girdymas iš puoduko reikalauja daug kantrybės iš suaugusiųjų. Čiulptukas gali būti kūdikiui duodamas tik išimtiniais atvejais, pvz., kai mažylis vakare neužmiega.

Kaip išsirinkti geriausią mišinį – pirkti visus iš eilės ir bandyti stebint vaiko reakciją?
Visi pramoniniu būdu gaminami mišiniai yra gaminami pagal tarptautinį jiems taikomą standartą. Jame leidžiami nežymūs į mišinius įeinančių medžiagų svyravimai. Tačiau ir to užtenka, kad kiekvieno iš jų skonis, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi. Kiekvieno konkretaus kūdikio gydytojas, įvertinęs jo sveikatą, pataria, kokį mišinį pasirinkti. Pasitaiko, kad tenka pakeisti kelis mišinius, tačiau paprastai neprireikia „pirkti visų iš eilės ir bandyti stebint vaiko reakciją“.

Gal ieškoti žindyvės? Kaip vaiko organizmas reaguotų į svetimos moters pieną? Juk rašoma, kad kiekvienu gyvenimo etapu mamos pienas kinta, vadinasi, neseniai pagimdžiusios moters pienas netiks jau praaugusiam mažyliui?
Kiekvienam kūdikiui geriausias yra tik jo motinos pienas. Motinos pienas kinta:
priklausomai nuo kūdikio išnešiotumo (taip gamta kovoja už naujos gyvybės išsaugojimą);
to paties žindymo metu – pradžioje pienas vienoks, o baigiant žįsti - kitoks;
priklausomai nuo žindymo trukmės (laiko skaičiuojant mėnesiais).

Dabar žindyvių niekas neieško, mat kitos žindyvės pienas turi būti pasterizuojamas, o taip darant prarandamos jo naudingosios savybės (nepasterizavus padidėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis).

Ar „mišinukinius“ kūdikius reikia anksčiau pradėti primaitinti? Jei taip - kada?
Papildomų produktų davimo laikas yra toks pat, kaip ir žindomiems kūdikiams.

Ar mišinukais maitinamiems kūdikiams galioja tos pačios svorio priaugimo normos, kaip ir žindomiems?
Taip. Tačiau mamos pastebi, kad mišiniais maitinami kūdikiai priauga daugiau svorio nei žindomi krūtimi. Taip gali būti todėl kad mišiniais maitinami mažyliai dažnai yra permaitinami. Be to, kartais mamos gamina mišinukus „iš širdies“ – įberia per daug miltelių, kad būtų „sočiau“. Tai, kad kūdikis priauga per daug svorio - nėra gerai. Mažylio storumas nėra jo sveikatos rodiklis.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.5

Mėsa - pagrindinis maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nevalgo tiek daug ir įvairių maisto produktų, kaip kad suaugę žmonės, mėsa yra būtina. Liesa mėsa - labai svarbus lengvai pasisavinamų baltymų, vitamino B12 (kurio nėra kituose produktuose) šaltinis.

Nuo kada ir kiek. Svarbu, kad kūdikiai būtų pradedami maitinti mėsa ne per vėlai. Jeigu jūsų kūdikis jau išbandė vaisių tyreles, sultis, daržovių ir kruopų košes, išvirkite jam mėsos. Mėsos reikia pradėti duoti nuo 6-7 mėnesių. Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g mėsos per dieną.

Pirmoji mėsa. Jaunų gyvūnų mėsa lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Todėl ji ypač tinka mažiems vaikams. Virta mėsa irgi kur kas lengviau pasisavinama už keptą ar rūkytą mėsą. Rūkytos, keptos mėsos galima duoti vaikams tik nuo 3 metų ir nedažnai. Be to, rūkytoje mėsoje ir jos produktuose yra benzopirenų, dūmuose yra formaldehidų. Tai medžiagos, didinančios riziką susirgti virškinimo sistemos ligomis, net vėžiu. Labai naudinga garuose virta mėsa. Ruošiant mėsos patiekalus mikrobangų krosnelėje dalis baltymų pakinta taip, kad organizmas nebesugeba jų pasisavinti.

Mėsos rūšis. Kūdikių ir mažų vaikų mėsos patiekalai gali būti gaminami iš įvairios liesos mėsos (veršienos, jautienos, kiaulienos, triušienos, nutrijos mėsos), paukštienos (vištienos, putpelienos, kalakutienos, strutienos). Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Antiena, žąsiena, aviena dažniausiai būna riebi, dėl to mažiau tinka. Kūdikiams ir mažiems vaikams maitinti nederėtų vartoti smegenų, inkstų bei kepenų.

Mėsa alergiškiems vaikams. Kūdikiams, vaikams, alergiškiems karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena. Jei kūdikis, vaikas alergiškas kiaušiniui – labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alerginės reakcijos į mėsą gali atsirasti ir dėl įvairių medžiagų, esančių kombinuotuose pašaruose, kuriais buvo šertas gyvūnas.

Kaip virti mėsą. Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (,,kunkulai”) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Jeigu vandens, kuriame verdama mėsa, paviršiuje susidaro daug putų, vadinasi, mėsa verdama per daug intensyviai.

Kiek laiko virti. Verdama mėsa netenka daug svorio: verdant mažus (75-100 g) gabaliukus netenkama 40-50 proc. svorio. Veršieną virkite apie 60 min., jauną vištieną (viščiuką), triušieną - apie 45 min., jautieną ir seną paukštieną – 2,5-3 val. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi. Kūdikiams virkite nedidelį mėsos gabaliuką (100 g).
Išvirtos mėsos skonis pagerėja, kai į vandenį pridedama prieskoninių daržovių.

Atšildyta mėsa. Visada geriau naudoti šviežią mėsą, jos patiekalus ruošti prieš valgymą ir vienam kartui. Kai patiekalui ruošti vartojama šaldyta mėsa, ji išlieka kokybiška, jei atšildoma palengva. Pakartotinai jos užšaldyti nebegalima. Nedideli mėsos gabaliukai (apie 100 g) kambario temperatūroje atšyla per 2-3 val. Atšildomą mėsą laikykite verdančiu vandeniu perlietoje lėkštelėje. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje. Atšildytos mėsos nemirkykite vandenyje, tik nuplaukite tekančiu vandeniu, nuimkite plėves, riebalus, pašalinkite sausgysles. Tik tada virkite.

Su kuo valgyti. Mėsą geriausiai valgyti su daržovėmis – šviežiomis ir troškintomis. Netinka ją valgyti su riebia bulvių koše (labai sunkiai virškinama), pieniškomis košėmis.

Kur pirkti. Mėsą, ypač skirtą vaikams, geriausi pirkti parduotuvėse. Svarbu, kad perkama mėsa būtų patikrinta veterinarų, iki pardavimo tinkamai laikyta (šaldytuvuose). Perkant nepatikrintą mėsą didelė rizika užsikrėsti trichinelioze. Netinka pirkti mėsą ir tose prekybos vietose, kuriose nėra šaldytuvų, kur žalia mėsa laikoma kartu su jos pusfabrikačiais.

Reikės: 50 g virtos mėsos/paukštienos, vieno arbatinio šaukštelio nerafinuoto aliejaus arba sviesto be jokių priedų, ant peilio galo druskos su jodu.
Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Po to įdėkite sviesto ir kruopščiai sumaišykite.
Taip paruoštą tyrę duokite su daržovių koše. Iš pradžių į tik ką pagamintą daržovių tyrę įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius mėsos tyrės, po 2-3 dienų – 4 šaukštelius. Taip mėsos kiekį didinkite iki pilnos porcijos, t.y., 30-50 g vienam kartui (kartu mažinkite daržovių tyrės kiekį).

Ar dažnai duoti. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę duodama liesos mėsos, kelis kartus paukštienos.

Malta mėsa. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug nuo 8-9 mėnesių), maltos mėsos ar paukštienos per sietelį nebepertrinkite, tik smulkiau supjaustykite peiliu.
Sultiniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti gerti sultinio. Nedidelį jo kiekį, jeigu sultinys neriebus, galima įpilti į daržovių košę su mėsa – tik tiek, kiek reikia praskiesti, kad košė nebūtų per tiršta.
Pediatrė gastroenterologė Jovilė Vingraitė
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.4

Gastroenterologės Jovilės Vingraitės paprašėme sudaryti smulkų primaitinimo grafiką.

NUO GIMIMO IKI 6 MĖNESIŲ
Per pirmus 2 gyvenimo mėnesius kiekvienas kūdikis atranda tik jam tinkamą maitinimosi dažnį, nepriklausomai nuo paros laiko. Normalu, kad vieną parą valgys 12 kartų, kitą - 8 kartus.
Dauguma 3-6 mėn. kūdikių valgo per parą 6-7 kartus, nepriklausomai nuo paros laiko.
Kokį maistą duoti
Kūdikis žindomas tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Motinos pienas patenkina didžiosios daugumos kūdikių maisto ir skysčių poreikius.
Kai žindyti neįmanoma, duoti vieno iš pieno mišinių.
Kai motinos pieno akivaizdžiai trūksta (esant gerai žindymo technikai, kūdikis nepasisotina, dažnai prašo valgyti „ištuštinęs“ abi krūtis, nustoja augti jo svoris), reikia duoti vieno iš pieno mišinių tiek, kiek trūksta motinos pieno.

Išimtis: Kai 4 mėnesių kūdikio maisto poreikio nebepatenkina motinos pienas (kūdikis nepasisotina motinos pienu, esant gerai žindymo technikai), reikia pradėti maitintis papildomai.

Pastabos
Žindomam kūdikiui nereikia duoti jokių skysčių (vanduo, arbatos, sultys, tyrelės ir pan.). Žindomam kūdikiui neduokite čiulptuko, žinduko.
Pieno mišinius paruoškite tik taip, kaip nurodyta gamintojo. Juos ruoškite prieš kiekvieną maitinimą. Pieną nusitraukite tik tuomet, kai kūdikis negali jo čiulpti tiesiai iš krūties, jo per daug. Nusitrauktą pieną geriausia sugirdyti iš puoduko, jo nereikia pasterizuoti, virinti. Plastiko induose 18-20° C temperatūroje tamsioje kuo šaltesnėje vietoje pieną galima laikyti iki 24 val, 4-5° C – iki 72 val., šaldiklyje (-18° C) – (-20°C) – apie 4 mėnesius.

NUO 6 MĖNESIŲ
Dauguma 3-6 mėn. kūdikių valgo per parą 6-7 kartus, nepriklausomai nuo paros laiko.
Bet kurio amžiaus kūdikio prie naujo maisto nepratinkite, kai serga arba negaluoja, pvz., dygsta dantukai ar yra paskiepytas.

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Kai žindyti neįmanoma, duokite vieną iš pieno mišinių.
Daržovių košė. Ją gaminkite su motinos pienu arba pieno mišiniu, arba aliejumi (iki 5 ml), arba nesūdytu sviestu (iki 5 g).
Daržovių koše maitinkite po krūties žindimo arba ja pakeiskite vieną žindymą.
Kūdikiui pripratus prie patiekalo, porcijos dydžio neribokite.
Daržovių košės duokite kartą per parą.
Tiršto papildomo maisto, t.y. daržovių ir kitų košių, vaisių-daržovių tyrių duokite iš šaukštelio.
6 -7 mėn. kūdikiui duodamą tirštą maistą sutrinkite iki grietinės konsistencijos.

Pastabos
Jei gaminate kūdikiui pienišką košę, motinos pieną arba pieno mišinį įpilkite tik į pagamintą košę.
Kiekvieną naują patiekalas įveskite palaipsniui, t.y. pradėdami nuo 15-20 ml (g) t.y. 1 valgomojo šaukšto, kas 2-3 dienas jo kiekį didinkite po 15-20 ml (g).
Daržovės košei turi būti ekologiškai užaugintos, virtos ir šviežios (pvz., pomidorai).
Aliejai geriau tinka šaltu būdu spausti, t.y. nerafinuoti, jų duokite pakaitomis įvairių (pvz., alyvuogių, linų, kukurūzų, saulėgrąžų, sojos).
Aliejai geriau nei sviestas.
Į pramoniniu būdu pagamintas košes nei aliejaus, sviesto nereikia dėti.
Kiekvieną patiekalą gaminkite prieš maitinimą.
Antrą kartą anksčiau pagaminto patiekalo neduokite.
Jokių patiekalų kūdikiui nesaldinkite ir nesūdykite.

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Kai žindyti neįmanoma, duokite vieno iš pieno mišinių.
Daržovių košę gaminkite su motinos pienu arba pieno mišiniu, arba aliejumi (iki 5 ml), arba su nesūdytu sviestu (iki 5 g).
Vaisių, uogų (sulčių, tyrelių) duokite kaip deserto, jos nepakeičia žindymo arba daržovių patiekalo.
Šviežiai pagamintų sulčių 20-30 ml duokite tuojau po valgio. Jose esantis vitaminas C padeda iš maisto pasisavinti geležį.
Kai kūdikis, pavalgęs tiršto maisto, nori atsigerti motinos pieno ar pieno mišinio, patenkinkite jo norą, t.y. primygtinai nesiūlykite sulčių.
Morkų sulčių duokite ne daugiau kaip 50 ml per parą.
Jei neturite šviežių vaisių, uogų, duokite pramoniniu būdu pagamintų tyrelių, sulčių.

Pastabos
Kūdikiui duokite tik šviežių vaisių, uogų, geriau ekologiškai užaugintų Lietuvoje.
Iš pradžių duokite vienos rūšies sulčių ar tyrelių, po to - kitos rūšies, nes kai kurių uogų, vaisių kūdikis gali netoleruoti.
Patys vaisiai, uogos ir daržovės vertingesni už iš jų pagamintas sultis.
Pramoniniu būdu pagamintų tyrelių, sulčių atidarytą stiklainį laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 3 paras.
Iki 2 m. netinka suaugusiesiems skirtos sultys, tyrės, uogienė, džemai, marmeladai.
Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys geriau tinka kūdikiams, kurie nepastoviai tuštinasi skystesnėmis išmatomis.
Braškių, žemuogių, agrastų, citrusinių ir kitų atvežtinių vaisių sulčių duokite atsargiai, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja.
Nuo vynuogių sulčių gali pūsti pilvą, todėl geriau jų vengti.

NUO 7 MĖNESIŲ
Dauguma 7-10 mėnesių kūdikių valgo per parą 5-6 kartus, nepriklausomai nuo paros laiko.

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Kai žindyti neįmanoma, duokite vieno iš pieno mišinių.
Per parą duokite 30-40 g trintos galvijų mėsos kartu su daržovių koše.
Vaisių, uogų (sulčių, tyrelių) duokite kaip deserto, t.y. jomis nepakeiskite žindymo ir kitų patiekalų.
6-7 mėnesių kūdikiui tiršto maisto duokite kartą per dieną.
6-8 mėnesių kūdikio per kartą duodamo maisto kiekis neturėtų būti didesnis negu 250 ml (g).

Pastabos
Paukštienoje yra mažiau lengvai pasisavinamos geležies.
Patiekalai su galvijų mėsa ar paukštiena gali būti gaminami namuose arba duodami pagaminti pramoniniu būdu.
Jei kūdikiui duodate pramoniniu būdu pagamintų patiekalų, būtinai atkreipkite dėmesį į gamintojo nurodytą atitinkamą kūdikio amžių, pvz., 7 mėn. mažyliui duokite patiekalo, skirto tik šiam amžiui.
Neduokite virtų dešrelių, paštetų ir kitų negryni mėsos/paukštienos produktų.

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Kai žindyti neįmanoma, duokite vieno iš pieno mišinių.
Per parą duokite 30-40 g trintos galvijų mėsos kartu su daržovių koše.
Kruopų košes gaminkite su motinos pienu arba pieno mišiniu.
Kruopų košes mažiau sutrinkite, nes kūdikiai turi būti mokomi kramtyti, t.y. maistą trinti dantenomis.
Vaisių, uogų (sulčių, tyrelių) duokite kaip deserto, t.y. jomis nepakeiskite žindymo ir kitų patiekalų.
8-9 mėnesių kūdikiui tiršto maisto duokite 2 kartus per dieną.
Vandens, sulčių duokite kūdikiui tik tuomet, kai jis valgo tirštą maistą ir po valgio nori atsigerti. Kūdikiams, kurie po tiršto maisto nori atsigerti motinos pieno arba pieno mišinio, jiems jų duokite, t.y. nebrukite sulčių ar vandens.

Pastabos
Duokite ryžių, grikių, avižų košės.
Iš pradžių duokite vienos iš minėtų košių, po to - kitos. Taip išsiaiškinsite, kaip kūdikis toleruoja kiekvieną naują maistą.
Avižų košė tuštinimąsi lengvina, o ryžių košė vidurius kietina.
Išvirtas daržoves, kruopas užtenka pertrinti šaukštu, šakute.
Pagamintas kruopų košes galite pagardinti šviežių uogų, vaisių tyre.
Bet kokio amžiaus kūdikio, jei jis nesidomi maistu, prievarta nemaitinkite.
Jei kūdikis nemėgsta kokio nors patiekalo, vietoje jo duokite kito.
Vandens, sulčių neduokite vietoje motinos pieno arba pieno mišinio, nes pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini.

NUO 9 MĖNESIŲ

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Duokite tų pačių patiekalų kaip ir 8 mėnesių kūdikiui.
Košes gamindami jau galite įpilti 50-100 ml virinto karvės pieno.
Pasiūlykite tokių produktų, kuriuos galima graužti laikant rankoje ir įsidėti į burną, pvz., duonos, obuolio, sūrio, supjaustyto nedideliais gabaliukais.

Pastabos
Valgydindami kūdikį koše, mažyliui duokite šaukštelį, leiskite pačiam valgyti.
Labai svarbu skatinti savarankiškumą, nes tik tada mažylis išmoks pavalgyti ir kramtyti patys.
Negalima palikti vieno valgančio kūdikio, nes jis gali užspringti.

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Nežindomam kūdikiui duokite pieno mišinio.
Duokite tų pačių patiekalų kaip ir 8 mėnesių kūdikiui.
Košes gamindami jau galite įpilti 50-100 ml virinto karvės pieno.
Duokite tokių produktų, kuriuos galima graužti laikant rankoje ir įsidėti į burną, pvz., duonos, obuolio, sūrio, supjaustyto nedideliais gabaliukais.
Duokite jogurto, kefyro, varškės, varškės sūrio.
Jogurto be įvairių priedų, kefyro per dieną duokite 50-150 ml.
Varškės, pvz., su viena iš košių arba su pieno mišiniu per dieną duokite ne daugiau kaip 20 g.
10 mėn. ir vyresniems kūdikiams košės, grubiai sutrintos, duokite 3 kartus per dieną.
1-2 kartus per savaitę galite duoti manų košės.
Aliejaus (arba sviesto) galima duoti iki 10 ml (2 arbatinių šaukštelių) pvz., vienu arbatiniu šaukšteliu pagardinti vieną košę, kitu – kitą. Tinka tokie patys aliejai ir sviestas kaip ir pirmąjį gyvenimo pusmetį.
Per parą galite duoti 30-40 g virtos žuvies (be ašakų!), 1-3 kartus per savaitę.

Pastabos
Pirmenybė teikite jogurtui ir kefyrui
Nepiktnaudžiaukite varške ir varškės sūriu.
Varškės sūris - tai ne saldūs sūreliai su įvairiais priedais.
Tą dieną, kai duodate varškės ar jos sūrio, neduokite jogurto arba kefyro ir atvirkščiai.
Tuomet, kai į košę įdedate varškės, nedėkite aliejaus arba sviesto.
Jogurtas, kefyras, varškė ir varškės sūris yra greitai gendantys produktai – jų duokite tik šviežių, t.y. nelaukdami paskutinės jų galiojimo dienos.
Tinka ekologiškai užauginta žuvis. Netinka tvenkiniuose su kombinuotais pašarais intensyvia technologija užaugintos žuvys.
Jeigu kūdikiui žuvies kvapas ar skonis nepatinka – jos dar mėnesį neduokite.
Tą dieną, kai duodate žuvies, rekomenduotina neduoti nei mėsos, nei paukštienos.

11-12 MĖNESIŲ

Kokį maistą duoti
Kūdikį žindykite tada, kai nori, ir tiek laiko, kiek nori, nepriklausomai nuo paros meto.
Nežindomam kūdikiui duokite pieno mišinio.
Duokite visų antrąjį gyvenimo pusmetį išvardintų patiekalų.
12 gyvenimo mėnesį duokite kietai virto vištos ar putpelės kiaušinio. Iš pradžių - ketvirtadalį, po kelių dienų – pusę, o dar po kelių dienų - visą.
Kiaušinį galite duoti su koše.
Pratinkite prie grubiai sutrinto šeimos maisto.

Pastabos
Kiaušiniai turi būti švieži, ekologiški.
Kai kiaušinį duodate su koše, į ją nedėkite sviesto, aliejaus.
Šeimos maistą gaminkite su juoduota druska, tik patiekalų nepersūdykite.
Į patiekalus galite įdėti tik natūralių žolinių prieskonių.
Galite pasiūlyti ir šeimos maisto (virto, troškinto).

12 MĖNESIŲ - VIENERI METAI
Vaikutis valgo tris kartus – pusryčius, pietus, vakarienę, ir tarp jų dar 2-3 kartus lengvai užkandžiauja (motinos pieno, vaisių, daržovių, jogurto, kefyro, duonos ir pan.).

Kokį maistą duoti
Žindymą tęskite, kol kūdikis jo pageidauja.
Duokite visų antrąjį gyvenimo pusmetį galimų duoti patiekalų.
Galima duoti gerti virinto karvės, ožkos pieno.
Toliau pratinkite prie tinkamai paruošto bendro šeimos maisto.

Pastabos
Iki 3 metų netinka kepti, rauginti, marinuoti, konservuoti patiekalai/produktai, tarkuotų bulvių, grybų, riešutų patiekalai.
Jokio maisto mažyliui iki 3 metų negaminkite mikrobangų krosnelėje.
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.3

Šaldytos daržovės
Ar sveika ruošti kūdikiams patiekalus iš šaldytų daržovių? Pvz., ar galiu išvirti šaldytų daržovių, jas sutrinti ir duoti kaip daržovių košę?
Iš savo sklype ekologiškai užaugintų šaldytų daržovių galite ruošti tyrę, bet tik tuomet, kai neturite šviežių daržovių. Morkas, kaliaropes, lapinius kopūstus, baltąsias ropes bei bulves galima ilgokai išlaikyti šviežias. Vilniuje bei kituose didesniuose šalies miestuose iš ekologinę produkciją auginančių ūkininkų beveik visus metus galima nusipirkti šviežių daržovių.

Jei trūksta kalcio
Mano vaikui - 5 mėnesiai. Jau 2 mėnesius geriame 5 vandeninio vitamino D lašus, rekomendavus gydytojai, vietoje įprastų 2, nes jo kalcio kiekis - žemiau normos - tik 0,77. Kartojome tyrimą, ir kalcio padaugėjo, bet vis dar nepakankamai: 1,03. Kodėl kalcio kiekis vis nepasiekia normos? Gal tai reiškia, kad organizmas nepasisavina vitamino D, ir ką tada daryti? Ar tai atsilieps kaulų vystymuisi? Ar galima vartoti ilgai tiek vitamino D? Kuo primaitinti tokį vaiką?
Jeigu vaiko gydytoja skyrė išgerti 5 lašus vandeninio vitamino D3 tirpalo per parą ir buvo sumažėjęs kalcio kiekis, tikriausiai buvo nustatytas rachitas. Gydant rachitą kalcio kiekis atsistato palaipsniui. Rachitą reikia gydyti tol, kol išnyksta jo simptomai, o toliau tęsti jo profilaktika. Kiek lašų vandeninio vitamino D3 tirpalo skirti profilaktikai, sprendžia kūdikio gydytojas, įvertinęs jo būklę ir kalcio kiekį kraujo plazmoje. Padidėjęs kalcio kiekis, skyrus vitamino D3, rodo, kad organizmas jį pasisavina. Kuo primaitinti tokį vaiką, tiksliai atsakyti negaliu, nes laiške nepaminėta, kuo kūdikis maitinamas. Penkių mėnesių kūdikis turi būti žindomas, o jei svoris auga nepakankamai, primaitinamas daržovių koše (tyre), pagaminta su krūties pienu, o kai jo nėra - su pieno mišiniu. Iš motinos pieno kalcis labai gerai pasisavinamas.

Rauginti kopūstai
Vaikui 12 mėnesių, jam labai patinka rauginti kopūstai. Po truputį duodu, ar blogai?
Raugintų kopūstų vaikui galima duoti tuomet, kai jis juos sugeba sukramtyti - kai turi 16 dantukų ir moka kramtyti.

Mišinys ir vitaminas D
Ar 5 mėnesių kūdikiui duoti papildomai vitamino D, jei jo yra mišinyje, kurį vaikas geria, ir košytėse iš pakelių? Ar nebus per daug to vitamino D?
Kiek rachito profilaktikai duoti vitamino D, sprendžia kūdikio gydytojas, įvertinęs jo būklę. Paprastai profilaktinė vitamino D3 dozė svyruoja nuo 500 iki 1500 TV per parą. Viename litre pieno mišinių yra 400-500 TV vitamino D3, o košytėse, pagamintose pramoniniu būdu – mažiau (priklausomai nuo košės rūšies ir jos gamintojo). Visuomet būna nurodyta, kokiame košės kiekyje kiek yra vitamino D3. Atsakyti, ar nebus per daug to vitamino D, sunkoka, nes neparašyta, kiek pieno mišinio, košės ir kokios per parą suvalgo kūdikis. Lieka tik pačiai mamai paskaičiuoti ir pasitarti su kūdikio gydytoja.

Ar galima 1 metų vaikui duoti sausainių? Dabar jų yra visokiausių: javinukų, sausučių, riestainėlių, džiūvėsių. Kokie sausainiai labiausiai tinka tokiam vaikui?
Vienerių metų vaikui traškių sausainių, nesvarbu, kaip jie būtų pavadinti, neduokite, nes jis gali užspringti. Neduokite ir sausainių, pagamintų su soda, nes ji slopina apetitą. Geresni tie sausainiai, kurie pagaminti su kuo mažesniu įvairių medžiagų, pažymėtų raide E, kiekiu, jų receptai yra nesudėtingi (visa informacija pateikta produkto etiketėje). Nesudėtingi ir iš plačiai vartojamų žaliavų - miltų, mielių, pieno ir jo riebalų – pagaminti sausainiai. Pavalgiusį sausainių vaiką išmokykite išsiskalauti burną, nes joje užsilikęs cukrus skatina dantų ėduonį. Jokie sausainiai nėra vaiko kasdieninės mitybos patiekalas. Kur kas naudingiau valgyti šviežių (nedžiovintų) vaisių, uogų, daržovių. Sausainių vaikas gali paragauti tik retkarčiais.

Viską spjauna
Kaip primaitinti 6 mėnesių kūdikį, kuris viską spjauna arba net neprasižioja ir verkia, kai kišu jam košę? Per kiek laiko vaikas pripras prie košės? Ar laikyti ilgai alkaną, kad iš bado išsižiotų ir valgytų košę?
Nuo 6 mėnesių pradedama duoti pirmoji – daržovių – košė, pagaminta su motinos pienu arba mišiniu. Daržovių košė visuomet yra skystesnė, panašesnė į motinos pieną. Dauguma kūdikių, kai jiems sukanka 4-6 mėn., išmoksta praryti tirštesnį maistą. Daržovių košę galite atskiesti motinos pienu – tokį patiekalą kūdikiui lengviau nuryti. Dauguma kūdikių košę įpranta valgyti per 2-3 savaites, jeigu tėvai ją maitindami nepadaro klaidų. Dažniausia klaida - maitinimas prievarta, kantrybės stoka maitinant. Kūdikis turi išmokti įsisavinti naują įgūdį – praryti tirštesnį maistą, o tam reikia laiko. Prievarta maitinamas kūdikis patiria nemalonių jutimų, kuriuos labai ilgai atsimena ir todėl gali pravirkti, vos tik pamatęs košę, jos net neparagavęs. Dalis kūdikių iš pradžių susikiša košę už žando, o paskui lyg niekur nieko liežuviu išstumia – su šiuo veiksmu būtina taikstytis. Kūdikio ilgai nelaikykite alkano, kaip ir nemaitinkite prievarta. Jeigu pabandėte maitinti jį prievarta, bus sunku pripratinti prie bet kokio tirštesnio maisto. Maitindami koše kalbėkite, kokia ji skani, demonstruokite gerą nuotaiką, iš kitos lėkštės kitu šaukštu irgi ragaukite – valgykite košę. Taip mažylis mokysis sekti, ką daro suaugusieji, nes daugelį įgūdžių vaikai įgyja kopijuodami suaugusiųjų veiksmus.

Kūdikio valgiaraštis
Koks turėtų būti 8 mėnesių kūdikio valgiaraštis?
Tokio amžiaus kūdikis per parą dažniausiai valgo 4-5, rečiau - 6 kartus. Jis bent 2 kartus per parą turėtų gauti motinos pieno, iki 3 kartų per dieną - grubiai trintų daržovių, kruopų košių. Kartą per dieną turėtų gauti (geriau - su daržovių koše) 30-40 g trintos galvijų mėsos pakaitomis su paukštiena. Galite kūdikiui duoti ir šviežių vaisių, daržovių tyrelių arba sulčių. Jei košes gaminate namuose, į vieną iš jų kartą per dieną įdėkite pusę arbatinio šaukštelio vieno iš nerafinuotų aliejų (linų, saulėgrąžų, alyvuogių) arba tiek pat nesūdyto sviesto.

Nevalgo uogų ir daržovių
Mano dukra, kuriai beveik 2 metai, visiškai nevalgo uogų ir daržovių. Kuo juos pakeisti, kad nepritrūktų vitaminų?
Uogas ir daržoves galite pakeisti ekologiškai užaugintais vaisiais, pvz., obuoliais, kriaušėmis. Egzotiški vaisiai netinka, nes jų kokybė nėra geresnė už Lietuvoje išaugintų.
Konsultavo gastroenterologė Jovilė Vingraitė
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.2

NEKENČIA KOŠIŲ
Ką daryti, kai 8 mėn. kūdikis visiškai nevalgo košių – nei su mišiniu, nei su mamos pienu, nei su vaisių tyrelėmis. Paragavęs kūdikis „užrakina“ burną.
Košių vaikutis gali nenorėti valgyti tuomet, kai pirmieji maitinimai suteikė nemalonių jutimų - gal per giliai į burną buvo įkištas šaukštelis, gal mažylis buvo skubinamas valgyti arba košė buvo per karšta, gal koše kūdikis buvo maitinamas prievarta arba košė buvo per sūri. Jei vaikutis tikrai užsičiaupia, reikėtų savaitę ar dešimt dienų jam nesiūlyti jokių košių ir leisti užmiršti nemalonius jutimus. Mažylį maitinančiam suaugusiajam būtina kantriai nusiteikti, šypsotis, girti patiekalą, košės (atskiedus mamos pienu ir palengva tą atskiedimą mažinant) duoti tiek, kiek vaikutis norės, nedaryti jokių revoliucinių permainų. Kai tik mažyliui kils noras valgyti pačiam, nesvarbu, kad ¾ košės pradžioje nepasieks burnos ir ja bus papuošta aplinka, leiskite jam tai daryti. Palengva, pamažu košės porcijos kiekis didės, vis daugiau jos pateks į burnytę. Kūdikį reikėtų pasverti kas 30 dienų ir jei neauga svoris – pasikonsultuoti su jo gydytoju.

KAIP ĮSIŪLYTI DARŽOVIŲ
Mano sūnui – 3 metai. Beveik nuo gimimo vargina vidurių užkietėjimas. Maistą valgo įvairų – mėsą, žuvį, bet problema ta, kad negaliu įsiūlyti jokių šviežių daržovių. Kaip įsiūlyti daržovių? Ar šviežias galima kuo nors pakeisti?
Šviežioms daržovėms analogo nėra. Virtos, raugintos, marinuotos ar kitaip perdirbtos daržovės nėra lygiavertės šviežioms. Maži vaikai (iki 4-5 metų) yra labai įtaigūs ir kopijuoja suaugusių elgesį, įpročius. Prie žalių daržovių mažylis turėjo būti pamažu įpratintas baigiantis antriems gyvenimo metams, tuo laiku, kai jis turi 16 dantukų ir gali kramtyti. Kramtyti vaikai mokosi jau pirmaisiais gyvenimo metais, kai suaugusieji jiems padeda tai daryt - antrąjį gyvenimo pusmetį leidžia dantenomis smulkinti obuolį, skanauti netrapių riestainiukų, stambaus malimo duonos riekelę, kurią mažylis gali pats rankoje išlaikyti, galop ir morkos (ji kietesnė!), žodžiu - pajusti skonį. Smulkintų (tačiau ne elektriniu smulkintuvu ar smulkia tarka!) daržovių nedidelį kiekį – iš pradžių 1-2 arbatinius šaukštelius – sumaišykite su mažylio valgomu maistu. Palengva smulkintų daržovių kiekį didinkite. Žalių daržovių paprastai atsisako tie vaikai, kurie pirmaisiais metais gerai neišmoko kramtyti ir tie, kuriems maistas buvo skrupulingai pertrinamas ar perdėm susmulkinamas. Jei kietėja viduriai, tiks: įvairiausios žalios uogos, vaisiai, lapinės daržovės, pomidorai, agurkai (tik ne tie, kurie ankstyvą pavasarį užauginami šiltnamiuose!), rupi duona su grūdais ar sėlenomis, avižinių dribsnių košė, jogurtai, rūgpienis, kefyras be priedų. Suaugusiesiems dera būti kantriems, pasiūlyti kartu valgyti tuos pačius žalių daržovių patiekalus, nes 3 metų vaikams atskirai gaminti jau nebereikia (suprantama, jei suaugusiųjų maistas nėra pagardintas aštriais prieskoniais ar labai sūdytas). Atsigerti tinka nedaug mineralizuoti natūralūs mineraliniai vandenys, kuriuose yra sulfitų.

KAIP LAISVINTI VIDURIUS
Kokie mišinukai laisvina vidurius? Dukrai 5 mėn., maitinu savo pienu, primaitinu košėmis, kurias balinu mišiniu (duodu avižinę ir daržovių košes).
Abi minimas košes dera pradėti duoti, kai kūdikiui sukanka 6 mėn. Tik išimties tvarka, pvz., kai mažylis pažindytas tuo pačiu metu iš abiejų krūtų nepasisotina, ir papildomai duodant pieno mišinio neauga jo svoris, sukakus 4 mėn. galima pradėti duoti daržovių košę, pagamintą su motinos pienu arba pieno mišiniu. Kai kūdikis yra žindomas, paprastai jo viduriai neužkietėja ir jokio mišinio, laisvinančio vidurius nereikia duoti. Pirmoji košė, kurią reikia pradėti duoti kūdikiui, kai jam sukanka 6 mėn., yra daržovių košė. Visos miltinės košės, taigi ir avižų (išskyrus manų košę) duotinos nuo 7-8 mėn. Košės – daržovių ir avižinė - padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Pasitarkite su kūdikio gydytoju. Jis, įvertinęs vaikučio būklę, nuspręs, ar skirti kokį nors mišinį, laisvinantį vidurius, ir kokį konkrečiai.

BLOGAI AUGA SVORIS
Jei vaikas blogai priauga svorio (iki 1 kg per mėnesį), patariama jį primaitinti kietu maistu nuo 3,5 mėn. Kaip tai teisingai pradėti? Vaikeliui dabar 2 mėn.
Svorio priaugimas iki 1 kg per mėn. yra labai plati riba. Pirmą mėnesį normaliai augdamas kūdikis priauga nuo 600 iki 800 g, antrą mėnesį 800-900 g ir tai yra iki kilogramo... Kai kurie kūdikiai gali priaugti ir po kilogramą. Pirmus gyvenimo mėnesius svoris paprastai auga sparčiau, vėliau tempas lėtėja ir tai normalu. Joks kietas maistas kūdikiui neduodamas nuo 3,5 mėn. ir jokio teisingo pradėjimo nėra.

DARŽELIO MAISTAS
Koks turi būti darželio maistas? Ar gali darželyje neduoti jogurto, vaisių, sūrelių? Ar prie mėsos ir žuvies užtenka salotų, mišrainių ir daugiau nieko? Ar vaikams tinka kiaušinienė su pienu?
Kiekviename darželyje slaugytoja dietologė sudaro meniu, priklausomai nuo to, koks turi būti maisto medžiagų kiekis bei santykis (kad maistas būtų suderintas), bei atsižvelgia į tai, kiek lėšų yra skiriama vienam vaikui kiekvienos dienos mitybai. Jei trūksta lėšų, kiekvieno vaiko skoniui kasdien parinkti patiekalus, jų derinius yra keblu. Išrankiems valgytojams yra privačių darželių, kuriuose tėvai už atitinkamą užmokestį susitaria, kokiais patiekalais bus maitinamas jų vaikas. Kai darželyje yra daug grupių ir kiekvienoje grupėje 10 ir daugiau kasdien lankančių vaikų, prisitaikyti prie kiekvieno skonio neįmanoma.

VALGO IR VERKIA
Dukrytei 3 mėn. Nuo 2 savaičių pradėjo labai blogai valgyti. Suvalgo 30 ml ir verkia. Vėl duodu, ir vėl verkia. Pamaitinti galiu tik miegančią. Išbandžiau visus maitinimo būdus – ir savo pieną, ir įvairiausius mišinius. Ar kūdikio apetitas gali būti blogas dėl to, kad aš pati nėštumo metu neturėjau apetito ir valgiau labai mažai?
Kūdikiai geriausiai suvokia savo motinos pieno skonį, todėl jiems sunku priprasti prie mišinių kaitaliojimų ir dėl to kūdikiai ne visus iš jų valgo. Kūdikio nereikia primaitinti – jį reikia žindyti. Jei nuo 2 savaičių vaikutis blogai pradėjo valgyti, derėjo pasikonsultuoti su mažylio gydytoja, slaugytoja, išsipasakoti, kaip žindote. Klausimas pateiktas taip, kad neaišku, ar dukrą žindote, ar maitinate pieno mišiniais. Jūsų apetitas nėštumo metu neturi jokios reikšmės dukros apetitui. Visais panašiais atvejais reikia tartis su vaiko gydytoju.

GELSVAS VEIDUKAS
Kūdikiui 9 mėn. Jam po akytėmis mėlyni rateliai, o veidukas – gelsvas (morkų retai duodu). Ar tai liga? Gal jai trūksta skysčių? Kaip suprasti, ar jų pakanka?
Iš tų faktų, kurie paminėti klausime, neaišku, ar kūdikis žindomas. Jeigu jis žindomas, o pati mama kasdien valgo morkas - veidukas gali būti gelsvas. Kita vertus, daržovių košė nesuvokiama be morkų, kaip vienos iš sudėtinių dalių, todėl tampa neaišku, ką reiškia „morkų duodu retai“. Morkos neįtakoja skysčių apykaitos organizme, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai jos duodamos. Iš klausimo neaišku, kaip kūdikis maitinamas, todėl atsakyti, ar jam pakanka skysčių, yra neįmanoma. Teisingai maitinamas kūdikis retai kada prašo atsigerti, nes jam skysčių netrūksta. Ar netrūksta skysčių, galima įvertinti ir pagal šlapimo kiekį. Būtina pasitarti su kūdikio gydytoju, pasisverti, pasidaryti kraujo tyrimą, aptarti kūdikio maitinimą.

BERIA NUO OBUOLIŲ
Sūneliui 7 mėnesiai. Jau senokai pastebėjau, kad suvalgius obuolio paraudonuoja skruostukai, atsiranda nestiprus bėrimas. Ar tai ir yra alergija? Ar gali vaiką berti nuo ekologiškų obuolių iš savo sodo?
Obuolys iš savo sodo dar nereiškia, kad jis ekologiškas. Svarbu, kaip jis išlaikytas, kur laikytas, ar jo laikymo aplinkoje nebuvo kokių nors cheminių medžiagų, pvz., vis dar pasitaiko, kad maisto produktai (bulvės, burokėliai, obuoliai ir pan.) laikomi duobėje po garažu. Garažai, rūsiai kuriuose yra cheminių medžiagų - ne vieta laikyti bet kokioms daržovėms, vaisiams. Alergija ir į ją panašių, vadinamųjų pseudoalerginių reakcijų, gali pasitaikyti reaguojant ir į patį produktą, ir į chemines medžiagas, kuriomis produktas gali būti užterštas. Alerginė reakcija gali pasireikšti odos paraudimu ir jos pabėrimu.

METUKŲ VAIKUČIO PUSRYČIAI IR VAKARIENĖ
Ką duoti pusryčiams ir vakarienei 1 metų ir vyresniam vaikučiui?
Pusryčiams ir vakarienei mažyliui negalima duoti tą patį patiekalą. Vienerių metų ir vyresnis vaikas jau turėtų valgyti stambiai sutrintą, prieskoniais ir druska bei saldumynais nepersotintą šeimos maistą. Ką valgote pusryčiams ir vakarienei Jūs, tą siūlykite ir vaikučiui – javainių, sausių pusryčių, jogurto, lengvos sriubos, arbatos su bandele ir t.t.
Konsultavo gastroenterologė Jovilė Vingraitė
,,Mamos žurnalas”, 2006 m., Nr.6