Psichologė Genovaitė Petronienė

Auklę rasti nėra paprasta. Mano klientės auklių ieško dažnai ir beieškodamos patiria į vairiausių sunkumų. Kas blogo gali atsitikti, kai auklė netinkama? Ir kaip ją pasirinkti?

Neretai paaiškėja, kad auklė nesidomi ir neužsiima su vaiku; auklė vėluoja, meluoja, rausiasi šeimininkės daiktuose, vagia; auklė muša vaiką, kuris dar nemoka kalbėti ir negali pasiskųsti; auklė ima mokyti šeimininkę gyventi; auklė dažnai suserga; auklė sena ir greitai nuvargsta; auklė nuolat migdo vaiką dieną ir jis nebemiega naktį; auklė ima nekęsti šeimininkų, nes jie turtingesni ir t.t.

Nors auklėmis dirba daug gerų ir sąžiningų žmonių, pakanka ir avantiūristų, kurie nepritapo niekur kitur, yra žemo intelekto, blogo charakterio ir nori lengvų pinigų. Agentūros irgi nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad auklė gera. Tiesa, jos pakeičia negerą darbuotoją kitu, bet vaikui toks kaitaliojimas yra tam tikra trauma.

Tai kaip išsiaiškinti ar jūsų vaiką norinti prižiūrėti moteris yra tinkama šiam darbui? Gerai, jei auklę rekomenduoja pažįstamas žmogus, o jei ne? Kai kurie linkę rinktis vyresnes moteris, pedagoges, moteris, kurios užaugino savo vaikus, bet ir tai ne visada pasiteisina. Esu samdžiusi auklių pati, o taip pat organizavusi jų atranką agentūroje. Psichologai savo darbe naudojasi testais, bet, įsiklausius bei pasitelkus intuiciją, dar daugiau apie žmogų pasako jo atsakymai į paprastus klausimus.

Labai svarbu turėti keletą kandidatų, nes tada jausitės kur kas drąsiau, atsisakydami nenorimo žmogaus paslaugų.

Klausti nereikia bijoti, juk jūs priimate žmogų į darbą! Galų gale, auklė laisva ir gali atsisakyti į atsakyti į klausimus (tai rodytų didelį sutrikimą, ir tokio žmogaus jums tikrai nereikia).

Galima pradėti nuo įžangos: „Aš norėčiau geriau su jumis susipažinti, jei jūs neprieštarausite, užduosiu jums keletą klausimų". O klausimai galėtų būti tokie:

Papasakokite apie save, koks jūs žmogus? Pvz. ką apie jus pasakytų žmonės, kurie jus gerai pažįsta? Kokių turite trūkumų ir privalumų?
Su kuo jūs gyvenate? Koks žmogus jūsų vyras (draugas)? Kuo jo charakteris skiriasi nuo jūsų? Kaip sutariate? Kokie jūsų santykiais su vaikais?
O kokioje šeimoje užaugote? Ar turite brolių ir seserų? Koks žmogus jūsų tėvas? O kokia motina? Kaip sutarėte vaikystėje?

Kokie žmonės jums labiausiai patinka ir kokių nemėgstate?

Nėra žmonių, kurie streso metu nereaguotų, bet visi reaguoja skirtingai - vieni pyksta, kiti nuleidžia rankas, treti išsigąsta ir t.t. kaip jūs reaguojate?
Kokius vaikus yra tekę prižiūrėti? Kodėl norite dirbti aukle? Kas jums patinka šiame darbe? Kokius darbus dar mėgstate?

Ar dirbote aukle kitur? Kaip patiko darbas ir šeimininkai? Kokių šeimininkų labiausiai norėtumėte ir nenorėtumėte? Dėl ko išėjote?

Kai auklė atsakinėja į klausimus, įsiklausykite: ar ji ne per daug iškelia save? Ar neprieštarauja pati sau? Ar ne per sklandžiai viskas jos gyvenime vyksta? Jei kyla nuojauta, kad viskas per gražu, tai yra aiškus melo požymis. Jei auklė pasakoja apie problemas, pasvarstykite, kokio jos dydžio?
Žmogus, kurio artimieji geria, smurtauja arba bus auka ir nemokės vaikui pastatyti ribų, arba nemokės valdytis pati. Svarbu suvokti, ar ji iš viso moka sudėtingiau apibendrinti gyvenimo dalykus ar viską mato primityviai „juoda- balta". Tai liudytų apie žemą intelektą.

Pajauskite, kokia jos nuotaika ir ar jaučiate šilumą? Pabandykite suvokti, ar ji darbšti, o gal svarbu tik pinigai? Vaiku ji rūpinsis taip, kaip rūpinosi savo vaikais arba kaip jos motina rūpinosi ja. Klausimas "Kokių žmonių nemėgstate?" parodys, ko ji nemėgs jumyse, jei kuo nors nepatenkinta savo artimuosiuose ir jumyse tais dalykais ji bus nepatenkinta.

Jei jums sunku nuspręsti pačiai, galite pasitarti su kitais žmonėmis. Palikite laiko apmąstymui, per keletą dienų gali ateiti gerų, netikėtų minčių. Žinoma, būtų galima sugalvoti ir daugiau patikrinimų. Svarbu žiūrėti, kaip į auklę reaguos vaikas.

Paplitusi praktika, kai mamos slapta palieka namuose diktofoną, kuriuo įrašo auklės bendravimą su vaiku. Nors eksperimento etiškumas diskutuotinas, bet jis padėjo ne vienai motinai, kilus įtarimui apie vaiko mušimą. Bet kuriuo atveju, svarbiausia, kad jūsų vaiku rūpintųsi psichiškai sveikas žmogus, kadangi auklėjimo klaidos padarytos ankstyvoje vaikystėje gali jam atsiliepti visą likusį gyvenimą.

Pratinti reikia pamažu: iš pradžių kelis kartus nueikite į darželį su vaiku, kad mažylis susipažintų su aplinka, kurioje leis laiką. Tuo pačiu namų sąlygomis, likus maždaug mėnesiui iki laiko, kuomet numatyta pradėti reguliariai lankyti darželį, pasistenkite vaiką palikti žaisti vieną ilgiau nei įprastai.

Jei mažylis niekaip negali priprasti prie vaikų darželio, kelias pirmas dienas vaiką į darželį atveskite neilgam (1-2 valandoms) ir būkite netoli jo. Kai mažylis pasijus patogiai, galėsite išeiti ir palikti vaiką vieną, bet ne ilgam. Pamažu ilginkite vaiko buvimo darželyje ir jūsų nebuvimo laiką.

Visi vaikai skirtingi ir sunku pasakyti kiek valandų, dienų ar savaičių reikia konkrečiam vaikui, kad jis adaptuotųsi prie jam naujų sąlygų. Adaptacijos procesas plačiąja žodžio prasme nusako organizmo pripratimą, prisitaikymą prie naujų egzistavimo sąlygų. Kai kas prisitaiko lengvai ir greitai, kai kas – ilgai ir sunkiai.

Bet mes galime padaryti taip, kad darželio lankymas vaiku taptų ne bausme, o džiaugsmu. Be to, būtinai pasakykite vaikui, kad didžiuojatės juo, nes jis jau didelis ir gali vaikščioti į vaikų darželį.

Jūsų buvimas kartu su vaiku pačioje vaikų darželio lankymo pradžioje būtinas dėl dviejų priežasčių: pirma, palengvinsite savo mažylio adaptacijos laikotarpį, o antra, galėsite pamatyti visas darželio vidinio gyvenimo vingrybes ir auklėtojos elgesio stilių.

O jei mažylis dažnai sirgs?

Visų pirma, mažyliai pradeda sirgti dėl to, kad susilpnėja jų imunitetas dėl greito aplinkos pasikeitimo: kitas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių, išgyvenimas dėl išsiskyrimo su mama. Be to, savo šeimoje kiekvienas pripranta kovoti su dažnai sutinkamais mikrobais ir prieš juos įgyja stipresnę apsaugą, bet kiekvienas pyplys į darželį ateina su savo „mikrobų rinkiniu“, todėl mainai jais yra neišvengiami.

Priimant sprendimus apie tai, ar perduoti vaiko ugdymą vaikų darželiui, prisiminkite, kad iš visų vaikų, kurie pirmą kartą peržengia darželio slenkstį, apie ketvirtį galima vadinti „vėlai startuojančiais“. Tokių vaikų imuninė sistema vystosi vėliau nei visų kitų. Kol jie būna namų aplinkoje, jie būna sveiki, bet patekę į darželį, kur visuomet tyko pavojus susidurti su dideliu kiekiu įvairių virusų bei bakterijų, jie pradeda nuolat sirgti. Dėl to jiems reikalingas specialus paruošimas. O paruošimas yra štai toks.

Visų pirma, vaiką reikia grūdinti. Vasarą tai paprasta: vaikas basas bėgioja ant žemės, deginasi, maudosi, kitaip tariant. Grūdinasi natūraliai. Bet bėda ta, kad grūdinimasis neveikia visą laiką, jis efektyvus tik tol, kol vaikas grūdinasi. Dėl to nutraukti grūdinimosi proceso negalima.

Rudenį vaikas gali basas bėgioti namie (bet ne nuolat). Nepamirškite dažniau vėdinti patalpos, kurioje būna vaikas. Grūdinimasis leidžia normalizuoti kvėpavimo takų funkciją atvėsus, o tai sumažina užsikrėtimo metu į organizmą patenkančių virusų kiekį. Dėl to grūdinantis galima jei ne visiškai išvengti peršalimo, tai bent jau sumažinti jo poveikį vaikui. Nepamirškite ir apie gimnastiką, o jei tai įmanoma ir masažą.

Antra, reikia stiprinti vaiko imuninę sistemą. Nuolat verkiantis, dėl išsiskyrimo su tėvais stresą patiriantis vaikas – puikus laimikis virusams ir bakterijoms. Nepakenks ir vitaminų komplekso vartojimas (jei vaikas nėra jiems alergiškas), būtinas šviežių vaisių ir daržovių vartojimas.

Virusinių infekcijų epidemijų metu nežaiskite su likimu, palikite vaiką namie. Jei tokios galimybės nėra, imkitės profilaktinių priemonių. Iš pradžių į nosį įlašinkite interferono. O jei vaikas visgi susirgo, pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams palikite jį namie ir gydykite ne tik tol, kol išnyks simptomai, bet tol, kol organizmas sustiprės.

Kai kurie vaikai išsiskyrimą išgyvena ramiau, o kai kurie verkia ir ilgai negali nusiraminti. Kaip gi sumažinti išsiskyrimo akimirkos dramatiškumą?

Jei jokie įkalbinėjimai nepadeda, pabandykite bendrauti žaidimo forma. Tegu mažylis dalyvauja ruošiantis į darbą, padeda ką nors atnešti ar pasako ką dar reikia pasiimti, atsisveikinant per pamojuoja per langą. Jums nesant šalia skirkite jam kokią nors užduotį, tegu nupiešia jums mėgiamiausią žaisliuką ar savarankiškai į vietas sudėlioja savo žaislus. Susitikus smulkiai išklausinėkite vaiką apie nugyventą dieną ir pagirkite už pasiekimus, papasakokite kiek daug spėjote nuveikti dėl to, kad vaikas jums ryte padėjo.

O jei problemos yra rimtesnės: vaikas be mamos pradeda nervintis, atsisako valgyti, nemiega, tuomet derėtų kreiptis į psichologą.

Ruošiamės žygiui į darželį

Kad vaiko prisitaikymas prie naujų sąlygų būtų lengvesnis ir greitesnis, derėtų pradėti pratintis likus keliems mėnesiams iki darželio lankymo pradžios. Adaptacijos metu geriau atsisakyti aktyvių užsiėmimų ir papildomo krūvio vaiko gyvenime (apsilankymų cirke, teatre, svečiuose).

Vidutinis aklimatizacijos laikas yra apie vieną mėnesį. Kai kurie vaikai pripranta greičiau, kai kurie – gerokai sunkiau. Būtina tiesiog išgyventi šią akimirką.

• Visų pirma apsilankykite vaikų darželyje, į kurį planuojate vesti vaiką. Patys apžiūrėkite aplinką, įvertinkite, kaip auklėtojai bendrauja su vaikais. Pasikalbėkite su personalu, o svarbiausia – su kitų vaikų tėvais.

• Sukurkite vaikui teigiamą emocinį nusiteikimą: pasakykite, kad darželyje laukia vaikai, su kuriais galima bus susidraugauti, ten daug žaislų ir panašiai.

• Pripratinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Tai gali būti apsilankymas svečiose ar bendravimas žaidimų aikštelėje.

• Iš anksto papasakokite vaikui apie tai, kas jo laukia, kaip jis žais su vaikais, kad atsiras daug naujų draugų. Išmokykite mažylį draugams pasiūlyti savo žaislus, prašyti leidimo su jais pažaisti, į kitus vaikus kreiptis vardais.

• Būnant kolektyve išsivystys gebėjimas save prisižiūrėti: savarankiškai valgyti ir rengtis. Naudokite tokius drabužius, kuriuos apsirengti paprasta, megztiniai turėtų būti be sagų. Nupirkite batus su lipukais.

• Vaiko racioną papildykite įvairiais daržovių produktais, varškės apkepais, mėsos ir žuvies patiekalais ir panašiai. Jei mažylis pripras taip maitintis, jam ir darželyje nekils problemų su maistu.

• Išmokykite vaiką laikytis asmeninės higienos taisyklių: savarankiškai plautis rankas su muilu, išsipūsti nosį į nosinę.

• Sudarykite vaiko dienos režimą. Valgymo laiką parinkite taip, kad jis būtų kuo panašesnis į valgymo laiką darželyje. Nederėtų siūlyti „užkandžiauti“ tarp valgymų.

• Pietų miego laikas taip pat turėtų sutapti su pietų miegu darželyje.

• Pirmą kartą vedant vaiką į darželį neparodykite savo susijaudinimo – jūsų būseną lengvai perims mažylis. Niekada vaiko negąsdinkite darželiu. Dėl to gali susiformuoti darželio lankymo baimė.

Tai kada gi pradėti?

Pirmą kartą nuvesti vaiką į darželį geriausia būtų vasarą ar rudens pradžioje. Visų pirma, vasara – atostogų metas ir vaikų grupėje bus nedaug (vaikui bus paprasčiau prisitaikyti, o ir tikimybė susirgti mažėja kartu su grupėje esančių vaikų kiekiu). Antra, vasara – visų vaisių ir daržovių metas, vaikai gauna pakankamai vitaminų, todėl natūraliai stiprinamas imunitetas. Trečia, oro sąlygos yra palankios o gripo ir peršalimo epidemijų laikas būna dar toli.

Leiskite vaikui neštis į darželį mėgiamą žaisliuką. Tuomet jam pirmą kartą nebus taip liūdna be jūsų. Jei vaikas į darželį vaikšto visą savaitę, pasistenkite kaip galima daugiau laiko su juo kartu praleisti vakarais ir savaitgaliais.

Suteikite vaikui emocinę paramą. Kuo dažniau jį apkabinkite, o kai jis bus įsitikinęs jūsų meile ir parama, jis daug lengviau išgyvens išsiskyrimą su jumis ir perėjimą į naują gyvenimo etapą – vaikų darželio lankymą.(info iš delfi)

Jaunos mamos, graužiamos abejonių, ar pačioms auginti atžalas namuose, ar patikėti jų priežiūrą svetimiems, turėtų lengviau atsikvėpti – psichologų atliekami tyrimai rodo, jog vaiko emocinę būklę ir gerovę labiau veikia kiti faktoriai šeimoje, o ne kartu su tėvais praleidžiamas laiko kiekis. Kartais moteriai daug naudingiau grįžti į darbą nei likti su vaikais, nes jos nepasitenkinimas dėl karjeros atsisakymo bei blogos emocijos gali persiduoti mažamečiams ir pridaryti daug žalos jų psichinei sveikatai.

Visai kita situacija šeimoje susiklosto, jei motina labiau nori matyti savo vaiko pirmuosius žingsnius, išgirsti žodžius nei realizuoti save darbe – tuomet tarp jų užsimezga tvirčiausias ryšys. Apskritai, daug svarbiau ne valandų skaičius, kurį mama skiria mažyliui, bet to laiko kokybė, t.y. kuo užsiimama, kaip bendraujama su vaiku.

Darželio pliusai: bendravimas, disciplina, įgūdžiai

Pagrindinis dalykas, patiriamas darželyje, yra bendravimas su bendraamžiais ir suaugusias. Mažylis įgyja naujų draugų, socialinių įgūdžių, mokosi išklausyti kitus, spręsti konfliktus, turtėja jo žodynas, tampa labiau nepriklausomas bei pasitikintis savimi, pajaučia savo vertę. Be to, darželio dienotvarkė, taisyklės moko vaiką disciplinos, atsakomybės ir tikrai praverčia ateityje, kai jis pradeda lankyti mokyklą.

Darželyje vaikas gali gauti tai, ko tikrai negaus namuose: su profesionalių pedagogų priežiūra įgyti pirmąsias žinias bei įgūdžius, ateityje tapsiančius jo išsilavinimo pamatu. Nepamirškite, kad per pirmuosius penkerius savo gyvenimo metus vaikai išmoksta daugiau nei bet kuriuo kitu savo gyvenimo laikotarpiu! Mažyliui labai naudinga dar darželyje per žaidimus ir užsiėmimus su bendraamžiais pramokti skaityti ir skaičiuoti. Dainavimo, šokių, piešimo ir kitos pamokėlės padeda atsiskleisti vaiko talentams, ugdo jo kūrybinius sugebėjimus.

Darželio minusai: ar auklėtojos gerai pasirūpins mažyliu?

Vis tik leisdami vaiką į darželį, tėvai praranda galimybę stebėti savo atžalos daromą pažangą. Šis malonumas atitenka auklėtojoms. Palikdami vaiką svetimų priežiūrai, tėvai dažnai jaučia nerimą dėl to, ar jų mažyliu tinkamai rūpinamasi, ar su juo tinkamai elgiamasi ir ar jam nieko nenutiks. Tėvai nepažįsta auklėtojų asmeniškai, todėl nežino, ar jos iš tiesų yra rūpestingos bei patikimos. O mamas dar neretai kankina ir kaltės jausmas, jog jų nėra šalia visą dieną.

Darželio auklėtoja niekada negalės skirti mažyliui tiek dėmesio, kiek auklė, dirbanti ir asmeniškai bendraujanti tik su vienu vaiku. Tėvai turi galimybę ją gerai pažinti kaip asmenybę bei jaustis saugiai, nes vaikas namuose patikimose rankose. Jei šeimoje daugiau nei vienas vaikas, jie nėra išskirstomi pagal amžiaus grupes ir jaunesnieji gali mokytis iš vyresniųjų, o pastarieji atranda, ką reiškia rūpintis, prižiūrėti brolį ar seserį.

Tėvams labai patogu, kai mažylis prižiūrimas namuose – nereikia kasryt jo vežti į darželį, o po darbo skubėti pasiimti. Prireikus dirbti viršvalandžius, paprasti galima susitarti, kad auklė pabus su vaiku ilgiau. Be to, tėvams nereikia praleisti darbo, jei atžala suserga, o į darželį šiuo atveju vesti vaiko būtų negalima. Auklės dažnai atlieka ir dalį namų ruošos darbų. Tai labai palengvina buitį bei leidžia tėvams, grįžusiems iš darbo, visą laiką skirti vaikui, ne tvarkymuisi.

Būdamas namuose su aukle, vaikas patiria mažiau streso nei darželyje, nes yra pažįstamoje aplinkoje, nejaučia namų ilgesio ir išvengia daugybės nepažįstamų veidų aplinkui. Viena auklė reiškia emocinio prisirišimo stabilumą. Be to, mažyliui nereikia kas vakarą persiorientuoti iš triukšmingos, žaismingos darželio aplinkos į namų ramybę. Taip pat atsiranda galimybė nustatyti individualų dienos režimą: kada valgo, kada miega. Namuose augantis vaikas turi daug mažesnę tikimybę susirgti užkrečiamomis ligomis, kurių epidemijos dažnai kyla darželiuose. Tačiau daugelis tėvų gana pagrįstai nerimauja, jog auklė užaugins pasyvią, nesavarankišką asmenybę.

Auklės minusai: brangu, nėra kam pakeisti, vaikui trūksta bendravimo su bendraamžiais

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai negali patikėti vaiko priežiūros profesionaliai auklei – kaina. Net jei šeimos finansinė padėtis gera, išsirinkti tinkamą auklę – labai sudėtingas uždavinys. Ji su vaiku bus viena, tėvų nestebima, todėl svarbu rasti patikimą, išsilavinusį, panašios darbo patirties turintį žmogų. Patikimiausia auklės ieškoti per agentūras.

Samdant auklę planus dažnai gali sujaukti netikėtumai: ji suserga, nusprendžia išeiti iš darbo, o pakeisti nėra kam.

Augdamas namuose mažylis turi daug mažiau progų bendrauti su bendraamžiais, todėl reikia skatinti auklę jį kuo dažniau vesti į žaidimų aikšteles, kur susirenka daug vaikų. Taip pat naudinga jį leisti į įvairius būrelius, kuriuose galės išmokti to, ko kiti bendraamžiai išmoksta darželiuose.

Nėra vienareikšmio atsakymo, ar geriau vaiką leisti į darželį, ar samdyti auklę. Visada reikia įsigilinti į situaciją individualiai ir pažinti vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželis gali ypač padėti vienturčiams išmoti dalintis, išvengti bendravimo trūkumo. Tuo tarpu jei mažylis drovus intravertas, jam gali būti daug lengviau ramioje namų aplinkoje, nes būryje nepažįstamųjų jis gali patirti patyčias ir agresiją.

Eli.lt 2009 10 21

Klausia mama Veronika:

“Sveiki, prašau patarti, kaip man elgtis. Vaikas ėjo pirmą kartą į darželį, o po to pradėjo truputį mikčioti. Praėjo pusę metų ir štai mes vėl pradėjome lankyti darželį, be abejo su isterijomis, štai ir nežinome, kaip man elgtis. Mums 3 metai ir rodos esame pasiruošę morališkai, jis pats su malonumu ėjo pirmą savaitę, bet dabar tikriausiai suprato, kad su mama yra geriau, bet ką daryti? Sūnus nenori į darželį? Kam geriau jį palikti, mamai ar tėvui, ir po kiek laiko apytiksliai baigsis isterijos?”

Atsako psichologė Elena Moskvina:

* Pirmąjį mėnesį vaiką pageidautina vesti į darželį iki pietų ir nepalikti jo ten pietų miegui. Buvimas grupėje nuo 8 ryto iki 13 valandos dienos – tai pakankamai apkrovimas pradžiai.
* Atsisveikinant su mama verkia dauguma vaikų. Kas nuo pirmo apsilankymo, kas kiek vėliau. Visiems būna skirtingai.
* Jums būtina apsišarvuoti kantrybe ir atkaklumu. Tai reiškia, kad nežiūrint į ašaras ir riksmus, kiekvieną rytą veskite vaiką į darželį. Poilsis – tik išeiginėmis dienomis. Jokiu būdu negalima nuvedus verkiantį vaiką iki darželio pagailėti jo ir grįžti atgal namo. Tokiu būdu mažylis supras, kad riksmais pasieka ko nori ir jis toliau verks.
* Ėjimas į darželį kas antrą dieną, arba su dviejų – trijų dienų pertrauka teigiamų rezultatų neduos. Vaikas negali suvokti sistemos, kad darželis dabar bus visada. O tai reiškia, vaikas painiojasi ir dar daugiau verkia. Tuo labiau, kad po įprasto buvimo namuose sugrįžimas į darželį taps dar sunkesnis. Jūs stovite vienoje vietoje.
* Netempkite verksmingo atsisveikinimo darželyje. Užėjote, perrengėte vaiką, pabučiavote, pasakėte, kad greitai grįšite ir nuvedate į grupę. Iš karto uždarote duris ir išeinate. Patikėkite, kad matant Jūsų susirūpinusį veidą, o tuo labiau ašaras, vaikas kenčia dar daugiau. Nekankinkite nei jo, nei savęs. Išeikite. Auklėtojos susitvarkys su Jūsų mažyliu, nukreips jo dėmesį. Jei situacija taps nekontroliuojama, jos Jums būtinai paskambins. Tačiau, kaip taisyklė, viskas susitvarko, kai tik mama dingsta iš akiračio. Su vaikais dirba profesionalai. Todėl savo begaliniais apkabinimais ir bučiniais nepriveskite vaiko iki nervinio mikčiojimo ir tikros isterijos.
* Jei po darželio mažylis blogai miega, nervinasi, tai išeiginėmis dienomis būkite ramūs, žaiskite namuose su žaislais, ramiai vaikščiokite parke. Galima nueiti pas pediatrą, kad išrašytų vaikiškus raminamuosius vaistus.
* Po 1 – 2 mėnesio mažyliams “įsijungia” naujo gyvenimo suvokimas ir jie ramiai ir apsnūdę eina “į darbą”.
* Jei auklėtojos nepataria kurį laiką imti mažylį iš darželio, tai jo jokiu būdu ir neimkite.
* Taip. Kartais su tėvu vaikai atsisveikina ramiau. Galite išbandyti šį variantą. Gal pagerės? Svarbiausia, kad riksmai neprasidėtų nuo namų slenksčio. Tokiu atveju nesakykite vaikui, kad eina su tėveliu į darželį. Tiesiog: tu eini su tėveliu, o kur, pats atspės prie vaikų darželio durų. Visgi mažiau verks.
* Nekankinkite vaiko klausimais apie tai, kad buvo darželyje, ar ten jam patinka, ar eis ten rytoj. Tai tik skatins nereikalingus mažo žmogeliuko išgyvenimus. Pasiėmėte vaiką, vaikščiokite su juo, žaiskite, darykite viską, kad kuriam laikui pamirštų grupę ir atsipalaiduotų.

Trejų metų vaikui formuojasi jausmai: draugystė, meilė, ištikimybė. Tai jis patiria kolektyve. Vaikas turi žinoti, kas yra kolektyvas, suprasti, kas yra bendravimas. Pradėjusi formuotis, asmenybė turi jausti aplinkinių nuomonę. Darželyje vaikai išgyvena sėkmę ir nesėkmę. Darželinukas pajaučia savo kailiu, kas tai yra, ir išmoksta pats su tuo susidoroti. Be to, vaikas susipažįsta su naujomis taisyklėmis, normomis, kurios galbūt ir skiriasi nuo jam įprastų, o gyvenime to labai prireikia.

Ar svarbu, kur vaikas ugdomas iki mokyklos?

Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių vaikų darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau.

Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Be to, dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to pačio darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu. Šią adaptaciją daug sunkiau išgyvena nelankę darželio vaikai. Jiems tai jau nauji potyriai, naujas kolektyvas, o vaikas dar nežino bendravimo kolektyve taisyklių, todėl pirmoje klasėje tokiam vaikui labiau rūpi bendravimo problemos nei mokslai. Jie stebi kitus vaikus, bando išsikovoti klasėje savo statusą. Dažnai tai padaryti daug sunkiau, nes namuose jie pripratę būti “pirmi”, dėmesio centre ir to pačio reikalauja iš mokytojų. Vaikas negali suvokti, kodėl jam tas dėmesys neskiriamas. Jis juk jau moka skaityti, rašyti, moka dainuoti, šokti, - namuose jam visi plojo, - o mokykloje jis lygus su visais vaikais. Toks pasikeitimas yra trauma.

Jei tėvai mano, jog vaikui, lankančiam darželį, nepakanka šeimos dėmesio, o auklėtojos darželyje paprasčiausiai jo skirti negali, turėtų suvokti, kad svarbi ne kiekybė, o kokybė. Tėvai turėtų skirti vaikui “kokybišką” dėmesį vakarais, savaitgaliais, per atostogas. Svarbiausia, kad vaikai jaustų, jog yra mylimi, pilnaverčiai tos šeimos nariai, ir to pakanka. Darželis yra tarsi vaikų “darbas”.

Kas padeda vaikams, nelankantiems darželio?

Įvairios estetikos mokyklėles - tarpinis variantas tarp darželio ir auklėjimo namuose. Ten taip pat susirenka vaikų kolektyvas, tačiau tokios mokyklėlės reikšmę tėvai supranta skirtingai. Dažnai vaikai ten vedami, kad ko nors išmoktų, pavyzdžiui, anglų kalbos. Tačiau tokiame amžiuje vaikui dar nėra susiformavę gimtosios kalbos pagrindai, ir antra kalba grūdama be reikalo. Vaikas iš estetinės mokyklėles pasiima tiek, kiek jam reikia. Tokia mokyklėlė - tai pirmas ženklas tėvams, parodantis vaiko gabumus. Tačiau bent vienerius metus prieš mokyklą vaikas turėtų lankyti ir vaikų darželį. Auklėtojai pamato vaikų sugebėjimus, perduoda tėvams, ko trūksta, bet svarbiausia - vaikas susipažįsta su kolektyvu. Vaikas, niekad nesusidūręs su šiurkštesniu svetimų žmonių elgesiu, vaikų nesutarimais, mokykloje patirs stresą.

“Gatvės kultūros” baimė

Dažnai tėvai bijo leisti vaikus į darželį, kad jie nepakliūtų “gatvės kultūros” įtakon. Vaiko atsparumas ugdomas nuo pat mažens. Labai svarbus šeimos vaidmuo. Jei šeimoje vaikas jaučiasi stiprus, saugus, mylimas - jis atsparus. Jei vaiku nepasitikima, jis nejaučia meilės, yra neužtikrintas - nebus apsaugotas nuo aplinkos veiksnių. Tėvai, įpratę viską daryti už vaikus, turi leisti vaikui nuo pat mažens pačiam susidoroti su savomis problemomis. Vaikai sugeba apsiginti psichologiškai ar kitaip. Jei vaikas mažas to neišmoksta, ir suaugęs sunkiai su tuo susidoros.