...
 Computer Bild - Forumas
[ New messages · Members · Forum rules · Search · RSS ]
  • Page 1 of 1
  • 1
Forum moderator: Vijolė  
Forumas » TECHNOLOGIJŲ PASAULIS - viskas apie nuotraukas, programas ir jų ligas » FOTO IR VIDEO MOKYKLA » Computer Bild (žurnalas)
Computer Bild
VijolėData: Šeštadienis, 2010-07-10, 9:31 AM | Žinutė # 1
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Computer Bild žurnalas
čia rasite visus testus kuriuos atlieka profisionalai nuo fotoaparatų, spausdintuvų iki programų



facebook
 
VijolėData: Šeštadienis, 2010-07-10, 1:55 PM | Žinutė # 2
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
VEIDRODINIŲ FOTOAPARATŲ TESTAS



facebook
 
VijolėData: Pirmadienis, 2011-01-24, 5:20 PM | Žinutė # 3
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
[Naujausių supernaršyklių testas, I dalis
Be interneto kaip be rankų, o norint jame patogiai keliauti, reikia greitos ir patikimos pagalbininkės – interneto naršyklės. „Computer Bild Lietuva“ 2010 metų gruodį ištestavo naujas tokių programų versijas.

„Mozilla“, „Microsoft“ ir „Google“ programuotojai kiekvieną dieną tobulina savo kuriamas interneto naršykles: „Firefox“ „Internet Explorer“ ir „Chrome“. Tačiau jų kūriniai mūsų kompiuterius pasiekia ne iš karto – visų pirma išleidžiamos bandomosios („beta“) versijos. Jose vis dar gali pasitaikyti įvairių klaidelių, kurios bus pašalintos galutiniuose variantuose. Tad ar verta rizikuoti ir diegti naršyklių „beta“ versijas savo kompiuteriuose? Taip! Mat naujausios programos veikia gerokai sparčiau ir netgi stabiliau už senąsias. Tai parodė „Computer Bild Lietuva“ atlikti testai, kurių rezultatus sužinosime šiame straipsnyje. Jame susigrūmė bandomosios „Firefox 4“, „Internet Explorer 9“ ir „Chrome 9“ interneto naršyklių versijos. Jų galimybės buvo palygintos su „Chrome 7“. „Google Chrome“ laikoma sparčiausia visų laikų interneto naršykle. Testas parodys, ar šie laurai vis dar jai priklauso. Galbūt jau kelerius metus sprinterių gretose kukliai atrodžiusiai „Firefox“ pagaliau pavyks nuversti konkurentę nuo sosto? „Computer Bild Lietuva“ bandymai taip pat padės atsakyti į klausimą, ar „Microsoft“ pagaliau pavyko užglaistyti „Internet Explorer“ kamavusias saugumo spragas. Naršyklių sparta priklauso ne tik nuo programų ypatumų, bet ir kompiuterio galimybių. Todėl gali būti, kad „Computer Bild Lietuva“ testo nugalėtoja mūsų „dėžėje“ veiks lėčiau už kitas, prasčiau pasirodžiusias programas. Laimei, interneto įrankių spartą galime išmatuoti mes patys. Tuo tarpu II straipsnio dalyje „Computer Bild Lietuva“ papasakos apie naujas interneto naršyklių funkcijas ir paaiškins, kaip jomis naudotis.
Testo rezultatų santrauka
Svetainių vaizdavimas ir sparta
Naršyklių darbo sparta priklauso nuo to, kokiame įrenginyje jas naudojame: staliniame kompiuteryje, „noutbuke“ ar „netbuke“. Testai parodė, kad greičio karaliene ir toliau išlieka „Google Chrome“. Programa gerai „jaučiasi“ staliniuose kompiuteriuose, o nešiojamuosiuose įrenginiuose jai tiesiog nėra rimtų konkurenčių. „Internet Explorer 9“ pavyko aplenkti „Chrome“ tik vieną kartą. Toks rezultatas buvo pasiektas, naudojant patį galingiausią stalinį kompiuterį. Tačiau net tuomet skirtumai, lyginant su „Chrome 9“, buvo labai nežymūs. Tuo tarpu su „noutbukais“ ir senesniais kompiuteriais „Internet Explorer 9“ nelabai nori draugauti. Nors „Firefox 4“ nesugebėjo nugalėti nė vienoje spartos rungtyje, tačiau ši naršyklė pasirodė kaip tvirta ir stabili vidutiniokė. Visai neblogas rezultatas; ypač jei prisiminsime, kad jos pirmtakė veikė ypatingai lėtai. Iš naršyklės spartos nebus jokios naudos, jeigu programa neteisingai rodys lankomas interneto svetaines. Geriausiai su šia užduotimi susidorojo „Chrome“ ir „Firefox“. Tuo tarpu „Internet Explorer“ turėjo nemažai problemų. Ji klaidingai rodė net trečdalį iš 300 testo metu aplankytų interneto svetainių, kuriose naudojama naujausia HTML5 programavimo kalba. Šiame teste programai pavyko aplenkti tik savo pirmtakę – „Internet Explorer 8“.

Saugumas
Sunkiausia saugumo nustatymus valdyti naršyklėje „Chrome“. Pavyzdžiui, ji neleidžia lengvai ir greitai užblokuoti pasirinktų svetainių ir nesugeba apsaugoti įsimintų svetainių duomenų. Su „Internet Explorer“ panašių problemų nebus. Apsimetėliškas svetaines, bandančias pagrobti mūsų duomenis, gerai blokavo tiek „Chrome“, tiek „Firefox“. Tuo tarpu „Internet Explorer“ jas atpažįsta daug rečiau.

Galimybės ir valdymas
Nė viena naršyklė neturi tiek naudingų priedų kiek „Firefox“. Tiesa, „Chrome“ ją vejasi septynmyliais žingsniais. Na, o „Internet Explorer“ priedų rinkinys vis dar daugiau nei kuklus. Tuo tarpu programų valdymas skiriasi labai nežymiai – visos jos gerai pritaikytos naršyti internete.



facebook
 
VijolėData: Pirmadienis, 2011-01-24, 5:23 PM | Žinutė # 4
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Testo rezultatai
1-2 vieta. Chrome 9 Beta / Google Chrome 7

Spartos testuose konkurentėms pavyko aplenkti tik „Chrome 7“. Tuo tarpu „Chrome 9 Beta“ kitoms dalyvėms – IE9 ir „Firefox“ – vėl nepaliko jokių šansų. Programa nepraranda eiklumo ir tada, kai ją įdiegiame lėtesniuose įrenginiuose: nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir „netbukuose“. Tiesa, pačiose galingiausiose stalinėse „dėžėse“ „Chrome 9 Beta“ įgijo rimtą konkurentę – „Internet Explorer 9“. Pastaroji daugelį testų atliko lygiai taip pat sparčiai, o kartais net ir aplenkdavo „Chrome“. Programa išsaugo aplankytų svetainių prisijungimo duomenis. Deja, ji neturi tokio patikimo informacijos apsaugos mechanizmo. Duomenų negalime apsaugoti, naudodami vieną, pagrindinį, slaptažodį. Todėl pašalinis asmuo, prisėdęs prie mūsų kompiuterio, galės lengvai prisijungti prie mūsų „Facebook“ ar el. pašto svetainės. Be to, negalėsime nurodyti, kad programa kiekvieną kartą įsijungtų, naudodama anoniminio naršymo režimą – jį teks įjungti rankiniu būdu. Naršyklė leidžia iš kitų programų perkelti adresų kolekciją, slaptažodžius, užpildytų registracijos anketų duomenis. Tačiau, norint informaciją perkelti į kitą naršyklę, teks išsaugoti visus duomenis HTML faile. Deja, tokiu būdu leidžiama eksportuoti tik adresų kolekciją, bet ne slaptažodžius ar anketų duomenis. Naršyklei „Chrome“ sukurta daugybė priedų, tačiau savo galimybėmis jie vis dar negali prilygti „Firefox“ papildymams.

3 vieta. Mozilla Firefox 4 Beta
Kaip ir „Chrome 9 Beta“, ši bandomoji naršyklės versija palieka labai gerą įspūdį. Ji veikia greitai, patikimai. Nepasigesime ir naudingų funkcijų. „Mozilla“ subūrė didžiausią naršyklei skirtų priedų kūrėjų bendruomenę. Todėl šią programą savo poreikiams gali nesunkiai pritaikyti kiekvienas vartotojas. Tiesa, nemaža dalis šių papildymų kol kas vis dar nėra pritaikyta dirbti su naujausia „Firefox 4“ versija. Nors „Chrome“ geriausiai pasirodė spartos testuose ir greičiau atidarinėjo interneto svetaines, tačiau „Firefox“, atlikdama šią užduotį, darė mažiau klaidų. Galimybėmis keisti saugumo nustatymus, „Firefox 4“ savo konkurentes paliko toli už nugaros. Programa geriau blokuoja nervinančius reklaminius langus nei „Chrome“ ar IE9. Naršyklė turi patikimą slaptažodžių saugyklą, kurioje galime laikyti įvairių svetainių – socialinių tinklų ar parduotuvių – prisijungimo duomenis. „Firefox 4“ turi anoniminio naršymo režimą, kuris leidžia naudotis programa, nepaliekant pėdsakų kompiuterio kietajame diske. Vartotojas gali nustatyti, kad šis režimas būtų naudojamas visada, kai tik įjungiama naršyklė. Kitos testuotos programos taip pat turi anoniminio naršymo režimą, tačiau jį įjungti gerokai sudėtingiau. Naršyklė taip pat įspėja apie pavojus, kai bandome nukeliauti į pavojingas interneto svetaines.

4 vieta. Microsoft Internet Explorer 9 Beta
Po daugelio metų ir bandymų „Microsoft“ pagaliau pavyko sukurti naršyklę, kuri nedaro gėdos garsiajai kompanijai. IE9 pasivijo konkurentes, o kai kuriais atžvilgiais netgi sugebėjo jas aplenkti. Geriausiai „Internet Explorer 9“ jaučiasi naujuose ir galinguose kompiuteriuose. Juose programa priverčia susigėsti net ir spartuolę „Google Chrome“. Matyt „Microsoft“ nė nebando kovoti dėl vietos senesniuose kompiuteriuose. Juk jų sukurta naršyklė gali veikti tik su naujausia operacine sistema „Windows 7“. Ko gero, neverta IE9 diegti „netbuke“ ar nešiojamajame kompiuteryje, net jeigu jame įdiegta tinkama „Windows“ versija. Tokiuose įrenginiuose naršyklė veiks gerokai lėčiau už savo konkurentes. Programuotojai labai pasistengė, kad „Internet Ex plorer 9“ susidraugautų su naujausiais interneto svetainių kūrimo standartais. Pastangos nenuėjo veltui – programa rodo tinklalapius gerokai tiksliau nei jos pirmtakės. Deja, ji vis dar atsilieka nuo kitų testuotų naršyklių. Naršyklė turi patogų siuntinių valdymo langą, pasikeitė ir pati pagrindinio lango išvaizda. Atidarytų tinklalapių kortelės nukeliavo į adresų eilutę, tad atsidaro daugiau vietos puslapio informacijos rodymui. Programos valdymas pasidarė toks pats patogus kaip ir kitose naršyklėse.




facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 9:54 AM | Žinutė # 5
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Testas: 24 ir 27 colių įstrižainės monitoriai
Ieškome ekrano žaidimams žaisti bei filmams žiūrėti? Tuomet verta įsigyti didelį monitorių. Tačiau ką geriau rinktis: 24 ar 27 colių modelį? Apsispręsti padės šis „Computer Bild Lietuva“ 7 didelių monitorių testas.

Monitorių kainos begėdiškai nukrito. Juk 19 colių ekraną galime įsigyti vos už 260 litų. Tačiau jei kompiuterį naudosime ne tik darbui, bet ir pramogoms, geriau įsigyti didesnį monitorių. 24 arba 27 colių įstrižainės įrenginiu dirbti patogiau, o žiūrint filmus ar žaidžiant žaidimus nereikės sėdėti prie pat kompiuterio stalo. „Computer Bild Lietuva“ išbandė ir tarpusavyje palygino keturis 24 colių bei tris 27 colių monitorius.


Kokie monitoriai dalyvavo teste?
Visi šiame teste bandyti monitoriai veikia 1920×1080 taškų raiška, jų kraštinių santykis – 16:9. Jie puikiai tinka patogiai dirbti bei žiūrėti aukštos raiškos filmus, pavyzdžiui, iš „Blu-Ray“ diskų. Šiame teste buvo testuoti dviejų
dydžių ekranai:
● 24 colių. Reali šių monitorių įstrižainė yra maždaug 60-61 centimetrų. Tiesa, kai kurių modelių dydis yra mažesnis, nei nurodyta. Pavyzdžiui, testo dalyvis „Iiyama ProLite E2473HDS“ turi 23,5 colių ekraną, nors teigiama, kad monitorius yra 24 colių. 24 colių ekranus turi keturi bandyti modeliai. Tokio dydžio užtenka darbui. Be to, 24 colių monitoriuje patogu žaisti žaidimus ar žiūrėti filmus. Tiesa, tik tuomet, jei sėdėsime prie pat kompiuterio stalo.
● 27 colių. Reali tokių modelių įstrižainė yra maždaug 69 centimetrai. Tokius ekranus turi trys testuoti monitoriai. 27 colių ekranas yra pakankamai didelis, kad jame galima būtų patogiai žiūrėti filmą iš toliau. Pavyzdžiui, patogiai atsisėdus ant sofos.

27 colių monitorių privalumai ir trūkumai
27 ir 24 colių ekranai veikia tapačia raiška, tačiau 27 colių monitoriuose vaizdas didesnis. Todėl darbastalio paveiks lėliai ir programų mygtukai juose taip pat didesni, tekstas lengviau įskaitomas. 27 colių monitoriuje patogu žiūrėti filmus, žaisti žaidimus. Tačiau tokie įrenginiai yra keliais šimtais litų brangesni už 24 colių ekranus. Be to, jie naudoja daugiau energijos. Pavyzdžiui, bandyti 24 colių modeliai vidutiniškai „valgo“ 28 vatus elektros, o 27 colių – 38 vatus.



facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 9:54 AM | Žinutė # 6
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Ką turi bandyti ekranai?
● Lizdai. Dauguma testo dalyvių turi po tris vaizdo jungtis: analoginę VGA bei skaitmenines DVI ir HDMI. Testo nugalėtojo „Asus VE278Q“ gale rasime ir vis labiau populiarėjančią „Display Port“ jungtį. Analoginės VGA jungties neturi tik 27 colių „Samsung SyncMaster P2770FH“. Užtat jis turi du HDMI lizdus. Beje, kaip ir šio testo dalyviai „Iiyama ProLite E2473HDS“, „Benq EW2430“ bei „Acer S243HLAbmiii“.
● Garsiakalbiai. Dauguma testuotų modelių turi įmontuotus garsiakalbius. Jų nėra tik 27 colių modelyje „Samsung SyncMaster P2770FH“. Šių garsiakalbių kokybės užtenka nebent „Youtube“ filmukams žiūrėti. Muzikos klausymui geriau įsigyti kokybiškas išorines kolonėles.

Testuotų monitorių vaizdo kokybė
Kokybiškiausią ekraną turi 27 colių „Samsung Sync Master P2770FH“. Jis tiksliausiai atvaizduoja spalvas, yra tolygiausiai apšviestas bei puikiai apsaugotas nuo atspindžių. Deja, šio ekrano vaizdo detalumas palyginus mažas. Geriausiai detales atkuria 27 colių „Iiyama ProLite E2710HDS“. Užtai 24 colių „Benq EW2430“ džiugina įspūdingiausiu kontrastu – net 5955:1. Sparčiausias monitorius – 27 colių „Asus VE278Q“.
Išvados
Testą nugalėjo 24 colių monitorius „Asus VE278Q“ ( kaina
– 1267 Lt). Jo vėlavimo laikas mažiausias teste, todėl įrenginys puikiai tinka filmams žiūrėti ir žaisti žaidimus. Be to, šis modelis turi daugiausiai vaizdo jungčių, o energijos naudoja ne daugiau nei mažesni 24 colių ekranai. Geriausiu kainos ir kokybės santykiu pasižymėjo 721 litą kainuojantis 24 colių „Iiyama ProLite E2473HDS“.
Asus Ve278Q



„Asus Ve278Q“ vaizdo kokybė ne pati geriausia, užtat vėlavimo laikas – mažiausias teste. Todėl aparatas puikiai tinka dinamiškiems filmams žiūrėti bei žaidimams žaisti. Testo nugalėtojas turi daugiausiai lizdų teste. Be įprastų (VGA, DVI ir HDMI) jungčių, jame yra vis labiau populiarėjantis „Display Port“ (DP) lizdas. Taigi, prie „Ve278Q“ vienu metu galime prijungti net keturis įrenginius. Be to, monitorius turi patogią funkciją „vaizdas vaizde“. Jos dėka, papildomame ekrano lange
galime matyti vaizdą iš antrojo prijungto įrenginio. Pavyzdžiui, iš prijungto vaizdo leistuvo. Jei kompiuterį prijungsime HDMI arba „Display Port“ jungtimi, garso galėsime klausytis per monitoriuje įmontuotus garsiakalbius. Šis 27 colių monitorius naudoja palyginus nedaug energijos. Gaila, kad kartu su įrenginiu gausime tik VGA ir DVI laidus.

mažas vėlavimo laikas
daug lizdų
brangus
nepridėti HDMI ir DP laidai

Kokybė: Gera (8,00) Kaina: 1267 Lt

Vieta Pavadinimas Įvertinimas/Kokybė Kaina
1
Asus VE278Q
8,00/Gera 1267 Lt

2
Iiyama ProLite E2710HDS
7,82/Gera 1082 Lt

3
Iiyama ProLite E2473HDS
7,58/Gera 721 Lt



facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 9:59 AM | Žinutė # 7
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Fotoaparatas atostogoms! Išbandėme 16 kompaktinių modelių
Pagaliau sulaukėme vasaros! Kad keliaujant nereikėtų „tampytis“ didelio fotoaparato, galima įsigyti nedidelį, bet kokybišką. „Computer Bild Lietuva“ išbandė 16 kompaktiškų modelių.

Kokybiškiausias nuotraukas nufotografuosime veidrodiniu fotoaparatu. Deja, tokie įrenginiai yra dideli, sunkūs, jais naudotis reikia tam tikrų fotografavimo žinių. Šių trūkumų neturi vadinamieji kompaktiniai fotoaparatai: jais gali fotografuoti net visiški naujokai, o kai kurie modeliai yra tokie maži, kad telpa į marškinių kišenę. „Computer Bild Lietuva“ padės išsirinkti geriausią įrenginį atostogoms, nes išbandė net 16 tokių fotoaparatų.

Kokie būna fotoaparatai?
Pagal galimybes, korpuso dydį ir kainą kompaktiniai fotoaparatai skirstomi į kelias klases:
● Mažieji kompaktiniai fotoaparatai. Tokie įrenginiai paprastai sveria vos 100-150 gramų, yra maži ir ploni. Tokį fotoaparatą galime neštis net kišenėje, tačiau fotografavimo kokybe ir galimybėmis jis nusileidžia didesniems aparatams. Mažuosiuose fotoaparatuose paprastai nebūna vaizdo stabilizavimo funkcijos, o objektyvas vaizdą gali priartinti vos 3–4 kartus.
● Vidutinio dydžio kompaktiniai fotoaparatai. Tokie fotoaparatai paprastai sveria 150–180 gramų. Marškinių kišenėje toks įrenginys netilps, tačiau rankinėje – laisvai. Fotografavimo galimybės ir nuotraukų kokybė – vidutinės. Vidutinio dydžio kompaktiniai fotoaparatai gali turėti stabilizatorių ir iki 9 kartų vaizdą priartinantį objektyvą.
● Didieji kompaktiniai fotoaparatai. Šie įrenginiai dažniausiai sveria apie 200 gramų, yra palyginus dideli ir turi iki 18 kartų vaizdą priartinantį objektyvą. Fotografuodami tokiu fotoaparatu, paprastai galime patys pasirinkti daugelį fotografavimo nustatymų.
● Kompaktiniai „Superzoom“ fotoaparatai. Tokie aparatai yra patys didžiausi, nes jų priekyje montuojami dideli, iki 35 kartų vaizdą priartinantys objektyvai.




facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 9:59 AM | Žinutė # 8
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Kiek testuoti fotoparatai priartina vaizdą?
Šiame teste išbandytų kompaktinių fotoaparatų vaizdo priartinimo galimybės gana skirtingos. Pavyzdžiui, teste dalyvavęs „Canon PowerShot SX220 HS“ vaizdą priartina apie 13, „Ricoh CX5“ – beveik 11 kartų. Mažiausiai „prizūmina“ „Canon Ixus 115 HS“ – vos 4 kartus. Net dešimt testuotų aparatų vaizdą gali priartinti 4–5 kartus.

Ką duoda vaizdo stabilizatorius?
Vaizdo stabilizatorius labai praverčia tuomet, kai fotografuojame stipriai priartinę vaizdą. Juk tuomet mažiausias rankos sudrebėjimas gali sugadinti kadrą: vaizdas jame išsilies. Stabilizatorius taip pat padeda fotografuojant silpno apšvietimo sąlygomis. Žinoma, viskas priklauso ir nuo fotoaparate įmontuoto stabilizatoriaus kokybės. Iš testuotų modelių efektyviausią optinį stabilizatorių turi „Ni kon Coolpix S8100“, prasčiausią – „Samsung PL170“.

Kiti testuotų fotoaparatų privalumai
Visi bandyti modeliai gali automatiškai parinkti tinkamiausius fotografavimo nustatymus. Net pigusis „Canon S3100“ turi tokias naudingas funkcijas, kaip veidų ir šypsenų atpažinimas. O štai „Canon Powershot A3300“ leidžia reguliuoti vaizdo šviesumą, spalvų bei šešėlių intensyvumą. Net dviejų testuotų „Samsung“ modelių priekyje įmontuoti nedideli ekranėliai. Jie praverčia fotografuojant autoportretus bei filmuojant. O štai „Sony WX7“ gali padaryti trimatę nuotrauką.

Fotoaparatai su liečiamaisiais ekranais
Trys šiame teste bandyti fotoaparatai valdomi ne mygtukais, o liečiamuoju ekranu. Tai „Samsung ST95“, „Sony T110“ ir „Panasonic FS37“. Toks valdymas
turi privalumų ir trūkumų:
● Privalumai. Kai fotoaparatas neturi fizinių mygtukų, jame telpa didesnis ekranas. Tokiame ekrane dažniausiai rodomi dideli valdymo mygtukai, todėl juos patogu spausti.
● Trūkumai. Netyčia prilietę fotoaparato ekraną, galime nesunkiai išderinti nustatymus. Be to, pašvietus saulei, tokiame ekrane prasčiau matysime valdymo elementus, todėl kartais lauke tokiu fotoaparatu naudotis nepatogu.

Testuotų fotoaparatų kokybė
● Fotografavimas dienos šviesoje. Visi testo dalyviai gerai fotografuoja dienos šviesoje. Vis dėlto kokybiškiausiai tai daro „Sony H70“: nuotraukos labai detalios ir ryškios. Prasčiausiai pasirodė „Panasonic FS18“ – jo nuotraukose spalvos buvo truputį iškraipytos.
● Fotografavimas su blykste. Esant prastam apšvietimui, kokybiškiausias nuotraukas daro „Canon Powershot A3300 IS“. Tiesa, tuomet fotografuojamas objektas nuo fotoaparato turi būti ne didesniu nei 1,6 metru atstumu.
● Filmavimas. Kokybiškiausiai filmuoja fotoaparatas „Sony WX7“. Be to, kartu užfiksuojamas ir kokybiškas stereo garsas.



facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 10:00 AM | Žinutė # 9
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs

Ką gali veidrodiniai fotoaparatai?
Veidrodiniai fotoaparatai yra dideli, sunkūs ir brangūs. Tačiau jie turi ir aiškių privalumų:
● Keičiami objektyvai. Daugumos kompaktinių fotoaparatų objektyvų negalime pakeisti. Tuo tarpu veidrodinio fotoaparato objektyvą galime lengvai pakeisti kitu. O jų pasirinkimas išties didelis. Tai suteikia praktiškai neribotas fotografavimo galimybes.
● Realus vaizdas ieškiklyje. Fotografuojant kompaktiniu fotoaparatu, ekrane rodomas elektroninis objekto atvaizdas. Veidrodinio fotoaparato ieškiklyje matome realų vaizdą. Jis netrūkčioja, yra labai kokybiškas ir leidžia patogiai fotografuoti net labai saulėtą dieną.
● Didesnė matrica. Veidrodiniame fotoaparate vaizdą fiksuoja didesnė matrica nei kompaktiniame. Ji ne tik sukuria detalesnę nuotrauką, bet ir priima daugiau šviesos. Tai reiškia, kad veidrodiniu fotoaparatu galėsime fotografuoti esant prastesniam apšvietimui.
● Ilgesnis akumuliatoriaus veikimo laikas. Fotografuodami veidrodiniu fotoaparatu, ekraną paprastai naudojame tik nustatymams arba visai nenaudojame. Todėl veidrodinio aparato akumuliatorius dažniausiai veikia gerokai ilgiau nei kompaktinio.
Išvados
Visi testuoti fotoaparatai fotografuoja kokybiškai. Tiesa, geriau pasirodė didieji kompaktiniai fotoaparatai. Štai ir testą nugalėjo palyginus didelis ir sunkus, tačiau daug galimybių turintis „Canon Powershot SX220 HS“ (kaina – 930 litų). Iš mažųjų fotoaparatų geriausiai pasirodė „Canon Ixus 115 HS“ (kaina – 600 Lt). O štai geriausiu kainos ir kokybės santykiu pasižymėjo vos 400 litų kainuojantis „Samsung PL120“.
Pirma vieta. Canon PowerShot SX220 HS
„Canon PowerShot SX220 HS“ vaizdą pritraukia net 13,1 karto. Be to, jis gali be sustojimo fotografuoti 2,41 kadro per sekundę sparta. Šis fotoaparatas valdomas labai paprastai, o įmontuotas stabilizatorius leidžia fotografuojant gauti „neišplaukusias“ nuotraukas net stipriai priartinus vaizdą. „Canon“ gali didžiuotis šio aparato nuotraukų kokybe: vaizdas labai detalus, tiesa, truputį tamsokas. „PowerShot SX220 HS“ filmuoja 1920×1080 taškų raiška. Puiku, kad filmavimo metu aparatas įrašo ir kokybišką stereo garsą bei leidžia priartinti vaizdą. Aparatas turi HDMI jungtį, todėl jį galim prijungti, pavyzdžiui, prie kokybiško televizoriaus, ir jame žiūrėti nuotraukas ar filmus.



facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 10:02 AM | Žinutė # 10
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
7 internetiniai kompiuteriai („netbukai“). Kurį rinktis?
Ką geriau rinktis: planšetinį kompiuterį ar „netbuką“? Jei rašome daug teksto bei norime naudotis „Windows“ – „netbuką“. „Computer Bild Lietuva“ išbandė septynis tokius kompiuterius ir patikrino, ką jie sugeba.

Maži, lengvi, ilgai veikiantys: tai didžiausi „netbukų“ privalumai. Tiesa, juos naudoti netaip patogu, kaip įprastus nešiojamuosius kompiuterius. „Computer Bild Lie tuva“ išbandė septynis internetinius kompiuterius ir patikrino jų spartą dirbant įvairiomis programomis, naršant internete bei žaidžiant kompiuterinius žaidimus.

Kuo testo dalyviai panašūs?
Visi testuoti modeliai turi 10,1 colio ekranus. Juose įmontuoti 239 gigabaitų talpos kietieji diskai. Visų kompiuterių darbinės atminties kiekis – 1 gigabaitas. Visuose juose įdiegta „apkarpyta“ operacinė sistema „ Windows
7 Starter“.

Testuotų „netbukų“ skirtumai
● Ekranas. Net šešių bandytų modelių ekranų raiška yra 1024×600 taškų. Tik „Acer Aspire One 522“ turi daugiau, 1280×720 taškų. Tokiame ekrane telpa daugiau atidarytos interneto svetainės vaizdo. Deja, programų mygtukai ir kiti elementai tokiame ekrane dažniausiai yra per maži.
● Procesorius ir vaizdo plokštė. Penki bandyti „netbukai“ turi beveik identiškus „Intel Atom“ procesorius su įmontuota vaizdo posisteme „Intel GMA 3150“, kuri, deja, visiškai netinkama kompiuteriniams žaidimams žaisti. O štai „Acer Aspire One 522“ ir „Toshiba NB550D-105“ turi procesorių AMD C-50 su galingesne vaizdo posisteme „AMD Radeon HD 6250“. Abu jie žaidimuose „išspaudė“ apie 15 kadrų per sekundę. Dirbant įprastomis programomis kompiuterių
sparta skyrėsi nežymiai.
● „Bluetooth“ jungtis. Penki kompiuteriai turi sparčią „Bluetooth 3.0+HS“ jungtį. Ja prie „netbuko“ be laidų galima prijungti mobilųjį telefoną ar belaides ausines. „Bluetooth“ jungties nėra tik „Asus Eee PC R051PEM“ ir „MSI U160MX-5715“.
● Kitos jungtys. Visi modeliai turi analoginę VGA jungtį, kuria prie kompiuterio galima prijungti monitorių. O štai kokybiška HDMI jungtimi aprūpinti tik „Acer Aspire One 522“ ir „Toshiba NB550D-105“. Gaila, kad nė vienas bandytas modelis neturi USB 3.0 jungties, prie kurios galima būtų prijungti spartų išorinį kietąjį diską ar USB atmintinę.
● Operacinė sistema. Visuose testuotuose kompiuteriuose įdiegta operacinė sistema „Windows 7 Starter“. „Acer Aspire One D255“ papildomai įdiegta greitai įsikraunanti „Google Android 1.6“ sistema, o „ Asus EeePC R051PEM“ – „Linux“. Šios sistemos pasikrauna vos per 15 sekundžių. Jose galime pasitikrinti paštą, naršyti, bendrauti internete nelaukiant, kol įsijungs ilgai įsikraunanti „Windows“.

„Noutbukų“ ir „netbukų“ skirtumai
Įprasti nešiojamieji kompiuteriai turi spartesnius procesorius ir vaizdo posistemes, daugiau darbinės atminties, todėl jie veikia greičiau. Be to, „noutbukuose“ įmontuoti didesni ekranai (iki 18,1 colio), iki 1 terabaito talpos kie tieji diskai. Visi jie turi CD ir DVD diskų nuskaitymo ir įrašymo įrenginius. Taigi, pagal techninius parametrus „netbukai“ gerokai atsilieka nuo įprastų nešiojamųjų kompiuterių. Vis dėlto didžiausi „netbukų“ konkurentai yra ne didieji „noutbukai“, o neseniai išpopuliarėję planšetiniai kompiuteriai.




facebook
 
VijolėData: Antradienis, 2012-02-21, 10:10 AM | Žinutė # 11
forumo numylėtinė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 18211
Apdovanojimai: 63
Reputacija: 11
Statusas: Atsijungęs
Sužinome, kur pradingsta laisva vieta diske
Ir vėl nebėra vietos kietajame diske. O kur gi ji visa prapuola yra sunku susekti, ypač jei diskas pasižymi didele talpa. Į pagalbą kvieskime programą „Disk Space Fan“. Ši išanalizuos ir vaizdžiai parodys, kas užima daugiausiai vietos kiekviename aplanke. Taip mes atrasime pamirštus bei neįprastose vietose išsaugotus failus. Programą parsisiųskime iš interneto svetainės http://www.diskspacefan.com/download.html



facebook
 
Forumas » TECHNOLOGIJŲ PASAULIS - viskas apie nuotraukas, programas ir jų ligas » FOTO IR VIDEO MOKYKLA » Computer Bild (žurnalas)
  • Page 1 of 1
  • 1
Search:


Copyright MyCorp © 2019