„Mozilla“, „Microsoft“ ir „Google“ programuotojai kiekvieną dieną tobulina savo kuriamas interneto naršykles: „Firefox“ „Internet Explorer“ ir „Chrome“. Tačiau jų kūriniai mūsų kompiuterius pasiekia ne iš karto – visų pirma išleidžiamos bandomosios („beta“) versijos. Jose vis dar gali pasitaikyti įvairių klaidelių, kurios bus pašalintos galutiniuose variantuose. Tad ar verta rizikuoti ir diegti naršyklių „beta“ versijas savo kompiuteriuose? Taip! Mat naujausios programos veikia gerokai sparčiau ir netgi stabiliau už senąsias. Tai parodė „Computer Bild Lietuva“ atlikti testai, kurių rezultatus sužinosime šiame straipsnyje. Jame susigrūmė bandomosios „Firefox 4“, „Internet Explorer 9“ ir „Chrome 9“ interneto naršyklių versijos. Jų galimybės buvo palygintos su „Chrome 7“. „Google Chrome“ laikoma sparčiausia visų laikų interneto naršykle. Testas parodys, ar šie laurai vis dar jai priklauso. Galbūt jau kelerius metus sprinterių gretose kukliai atrodžiusiai „Firefox“ pagaliau pavyks nuversti konkurentę nuo sosto? „Computer Bild Lietuva“ bandymai taip pat padės atsakyti į klausimą, ar „Microsoft“ pagaliau pavyko užglaistyti „Internet Explorer“ kamavusias saugumo spragas. Naršyklių sparta priklauso ne tik nuo programų ypatumų, bet ir kompiuterio galimybių. Todėl gali būti, kad „Computer Bild Lietuva“ testo nugalėtoja mūsų „dėžėje“ veiks lėčiau už kitas, prasčiau pasirodžiusias programas. Laimei, interneto įrankių spartą galime išmatuoti mes patys. Tuo tarpu II straipsnio dalyje „Computer Bild Lietuva“ papasakos apie naujas interneto naršyklių funkcijas ir paaiškins, kaip jomis naudotis.
Testo rezultatų santrauka
Svetainių vaizdavimas ir sparta
Naršyklių darbo sparta priklauso nuo to, kokiame įrenginyje jas naudojame: staliniame kompiuteryje, „noutbuke“ ar „netbuke“. Testai parodė, kad greičio karaliene ir toliau išlieka „Google Chrome“. Programa gerai „jaučiasi“ staliniuose kompiuteriuose, o nešiojamuosiuose įrenginiuose jai tiesiog nėra rimtų konkurenčių. „Internet Explorer 9“ pavyko aplenkti „Chrome“ tik vieną kartą. Toks rezultatas buvo pasiektas, naudojant patį galingiausią stalinį kompiuterį. Tačiau net tuomet skirtumai, lyginant su „Chrome 9“, buvo labai nežymūs. Tuo tarpu su „noutbukais“ ir senesniais kompiuteriais „Internet Explorer 9“ nelabai nori draugauti. Nors „Firefox 4“ nesugebėjo nugalėti nė vienoje spartos rungtyje, tačiau ši naršyklė pasirodė kaip tvirta ir stabili vidutiniokė. Visai neblogas rezultatas; ypač jei prisiminsime, kad jos pirmtakė veikė ypatingai lėtai. Iš naršyklės spartos nebus jokios naudos, jeigu programa neteisingai rodys lankomas interneto svetaines. Geriausiai su šia užduotimi susidorojo „Chrome“ ir „Firefox“. Tuo tarpu „Internet Explorer“ turėjo nemažai problemų. Ji klaidingai rodė net trečdalį iš 300 testo metu aplankytų interneto svetainių, kuriose naudojama naujausia HTML5 programavimo kalba. Šiame teste programai pavyko aplenkti tik savo pirmtakę – „Internet Explorer 8“.

Saugumas
Sunkiausia saugumo nustatymus valdyti naršyklėje „Chrome“. Pavyzdžiui, ji neleidžia lengvai ir greitai užblokuoti pasirinktų svetainių ir nesugeba apsaugoti įsimintų svetainių duomenų. Su „Internet Explorer“ panašių problemų nebus. Apsimetėliškas svetaines, bandančias pagrobti mūsų duomenis, gerai blokavo tiek „Chrome“, tiek „Firefox“. Tuo tarpu „Internet Explorer“ jas atpažįsta daug rečiau.

Galimybės ir valdymas
Nė viena naršyklė neturi tiek naudingų priedų kiek „Firefox“. Tiesa, „Chrome“ ją vejasi septynmyliais žingsniais. Na, o „Internet Explorer“ priedų rinkinys vis dar daugiau nei kuklus. Tuo tarpu programų valdymas skiriasi labai nežymiai – visos jos gerai pritaikytos naršyti internete.

facebook

Spartos testuose konkurentėms pavyko aplenkti tik „Chrome 7“. Tuo tarpu „Chrome 9 Beta“ kitoms dalyvėms – IE9 ir „Firefox“ – vėl nepaliko jokių šansų. Programa nepraranda eiklumo ir tada, kai ją įdiegiame lėtesniuose įrenginiuose: nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir „netbukuose“. Tiesa, pačiose galingiausiose stalinėse „dėžėse“ „Chrome 9 Beta“ įgijo rimtą konkurentę – „Internet Explorer 9“. Pastaroji daugelį testų atliko lygiai taip pat sparčiai, o kartais net ir aplenkdavo „Chrome“. Programa išsaugo aplankytų svetainių prisijungimo duomenis. Deja, ji neturi tokio patikimo informacijos apsaugos mechanizmo. Duomenų negalime apsaugoti, naudodami vieną, pagrindinį, slaptažodį. Todėl pašalinis asmuo, prisėdęs prie mūsų kompiuterio, galės lengvai prisijungti prie mūsų „Facebook“ ar el. pašto svetainės. Be to, negalėsime nurodyti, kad programa kiekvieną kartą įsijungtų, naudodama anoniminio naršymo režimą – jį teks įjungti rankiniu būdu. Naršyklė leidžia iš kitų programų perkelti adresų kolekciją, slaptažodžius, užpildytų registracijos anketų duomenis. Tačiau, norint informaciją perkelti į kitą naršyklę, teks išsaugoti visus duomenis HTML faile. Deja, tokiu būdu leidžiama eksportuoti tik adresų kolekciją, bet ne slaptažodžius ar anketų duomenis. Naršyklei „Chrome“ sukurta daugybė priedų, tačiau savo galimybėmis jie vis dar negali prilygti „Firefox“ papildymams.

3 vieta. Mozilla Firefox 4 Beta
Kaip ir „Chrome 9 Beta“, ši bandomoji naršyklės versija palieka labai gerą įspūdį. Ji veikia greitai, patikimai. Nepasigesime ir naudingų funkcijų. „Mozilla“ subūrė didžiausią naršyklei skirtų priedų kūrėjų bendruomenę. Todėl šią programą savo poreikiams gali nesunkiai pritaikyti kiekvienas vartotojas. Tiesa, nemaža dalis šių papildymų kol kas vis dar nėra pritaikyta dirbti su naujausia „Firefox 4“ versija. Nors „Chrome“ geriausiai pasirodė spartos testuose ir greičiau atidarinėjo interneto svetaines, tačiau „Firefox“, atlikdama šią užduotį, darė mažiau klaidų. Galimybėmis keisti saugumo nustatymus, „Firefox 4“ savo konkurentes paliko toli už nugaros. Programa geriau blokuoja nervinančius reklaminius langus nei „Chrome“ ar IE9. Naršyklė turi patikimą slaptažodžių saugyklą, kurioje galime laikyti įvairių svetainių – socialinių tinklų ar parduotuvių – prisijungimo duomenis. „Firefox 4“ turi anoniminio naršymo režimą, kuris leidžia naudotis programa, nepaliekant pėdsakų kompiuterio kietajame diske. Vartotojas gali nustatyti, kad šis režimas būtų naudojamas visada, kai tik įjungiama naršyklė. Kitos testuotos programos taip pat turi anoniminio naršymo režimą, tačiau jį įjungti gerokai sudėtingiau. Naršyklė taip pat įspėja apie pavojus, kai bandome nukeliauti į pavojingas interneto svetaines.

4 vieta. Microsoft Internet Explorer 9 Beta
Po daugelio metų ir bandymų „Microsoft“ pagaliau pavyko sukurti naršyklę, kuri nedaro gėdos garsiajai kompanijai. IE9 pasivijo konkurentes, o kai kuriais atžvilgiais netgi sugebėjo jas aplenkti. Geriausiai „Internet Explorer 9“ jaučiasi naujuose ir galinguose kompiuteriuose. Juose programa priverčia susigėsti net ir spartuolę „Google Chrome“. Matyt „Microsoft“ nė nebando kovoti dėl vietos senesniuose kompiuteriuose. Juk jų sukurta naršyklė gali veikti tik su naujausia operacine sistema „Windows 7“. Ko gero, neverta IE9 diegti „netbuke“ ar nešiojamajame kompiuteryje, net jeigu jame įdiegta tinkama „Windows“ versija. Tokiuose įrenginiuose naršyklė veiks gerokai lėčiau už savo konkurentes. Programuotojai labai pasistengė, kad „Internet Ex plorer 9“ susidraugautų su naujausiais interneto svetainių kūrimo standartais. Pastangos nenuėjo veltui – programa rodo tinklalapius gerokai tiksliau nei jos pirmtakės. Deja, ji vis dar atsilieka nuo kitų testuotų naršyklių. Naršyklė turi patogų siuntinių valdymo langą, pasikeitė ir pati pagrindinio lango išvaizda. Atidarytų tinklalapių kortelės nukeliavo į adresų eilutę, tad atsidaro daugiau vietos puslapio informacijos rodymui. Programos valdymas pasidarė toks pats patogus kaip ir kitose naršyklėse.

facebook