Vaikams ir paaugliams pasireiškianti migrena turi tam tikrų ypatumų. Jiems priepuolis gali trukti trumpiau ar būti labai trumpas. Kai skauda, paprastai norisi gulėti. Maži vaikai dažniau vemia, todėl iš pradžių neretai manoma, jog dėl to kaltas skrandis. Aiškiau ligos simptomus vaikas gali apibūdinti tik 2-3 klasėje. Vaikystėje pasitaiko ir vadinamųjų migrenos ekvivalentų arba atitikmenų, kai būna tik priepuolinis svaigimas ar pilvo skausmas. Ši būklė vadinama pilvo migrena.

Migrena dažniau pasitaiko tiems, kurie turėjo ja sergančių giminaičių. Tačiau migrenos kamuojamų žmonių tyrimai - kraujo ir kraujagyslių, galvos smegenų kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos - paprastai bus normalūs. Ši liga nustatoma tik iš žmogaus pasakojimo.

Reikėtų geriau save pažinti
Preparato, kurį vartojant migrena niekada nepasikartotų, nėra. Gydant ją siekiama palengvinti priepuolius. Jei paprasti vaistai nuo skausmo nepadeda, išrašomi specialūs medikamentai - triptanai, skirti migrenai gydyti. Vienas nuo kito jie skiriasi poveikio greičiu, stiprumu, trukme. Vartojant šiuos vaistus 2-3 dienas trunkanti migrena gerokai sutrumpėja, trunka tik keletą valandų. Gerdamas triptanus žmogus gali jausti sunkumą krūtinėje, pirštų tirpimą, kai kam vis tiek reikės numigti, bet šie reiškiniai bus trumpalaikiai. Priepuolis vadinamas numalšintu, jei jis pradeda mažėti arba išnyksta po dviejų valandų. Triptanų efektyvumas siekia 70-80 procentų. Tinkami yra tie medikamentai, kurie palengvina du priepuolius iš trijų. Būna, kad pirmąkart pabandžius vaistų migrenos įveikti nepavyksta, nes galbūt žmogus per vėlai jų išgėrė. Pacientams gydytojai pataria netgi pasinaudoti priepuoliu tam, kad geriau save pažintų, suprastų, ar vaistas tinka, ar ne.

Nors daugumą sergančių žmonių migrenos priepuolis ištinka maždaug kartą per mėnesį, kai kada ji kamuoja kartą per savaitę ir dažniau. Tuomet vaistus reikia vartoti profilaktiškai, kad liga taip nesikartotų. Medikamentus tenka gerti du tris mėnesius, dienyne žymėti skausmų dažnį, nes tik praėjus šiam laikotarpiui paaiškėja, ar gydymas efektyvus.

Tabletę reikia nešiotis
Deja, nemažai negaluojančiųjų net nesikreipia į medikus. Kai liga nediagnozuota, žmonės nežino, kaip tinkamai gydytis, todėl geria labai daug vaistų nuo skausmo, nors jie gali būti neefektyvūs. Be to, dažnai ir ilgai vartojami medikamentai patys sukelia galvos skausmą, o ką jau kalbėti apie jų poveikį inkstams ar skrandžiui. Saugus vaistų nuo skausmo kiekis - kai jų išgeriama 1-2 kartus per savaitę. Šiuo atveju nesvarbu, kiek suvartojama per dieną, - ar pusė, ar trys tabletės. Jei vaistai geriami tris, keturias dienas per savaitę, skausmai gali tapti lėtiniai, kartotis kasdien. Ypač pavojingi kombinuotieji preparatai, turintys kofeino, kodeino. Vartojami retai, pavyzdžiui, kartą per savaitę, jie bus tikrai veiksmingi. Tačiau geriant tris kartus per savaitę, ir būtent dėl galvos skausmo, atsiranda medikamentinio galvos skausmo pavojus. Be to, migrena sergantis asmuo dažnai liks nepatenkintas įprastais vaistais nuo skausmo, nes jų poveikio nepakaks. Blogai, kai gydytojas tik išrašo receptą, bet nepaaiškina, kaip preparatą vartoti, kokie galimi šalutiniai reiškiniai, kokio geriausio rezultato tikėtis. Labai svarbu, kad pacientas ateitų dar kartą, jei vaistai nepadės. Žmones, sergančius migrena, dažnai apima ir depresija, nerimas, tad norint gerų rezultatų reikia gydyti ir šias bėdas.

Kuo žmogus anksčiau išgers vaistus, tuo jie greičiau suveiks. Todėl tabletę visada reikia nešiotis, o išgerti - dar nepradėjus pykinti, kitaip ji nebepadės, nes nespės pasiekti poveikio vietos. Jei migrenos priepuolis atsiranda labai greitai ar ligonis atsibunda su juo, vaistus nuo pykinimo reikia susileisti į raumenis, palaukti 15 minučių ir tada išgerti tabletę nuo migrenos.

Ką daryti, kai galvos skausmas stiprėja ir tarsi okupuoja visą galvą, jo numalšinti nepadeda nei kava, nei arbata? Tuomet geriausia internete susirasti puslapį www.migrena.lt ir paskambinti nurodytu telefonu. Taip ir padarau.

Gydytoja Vaineta Valeikienė (Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centras) išaiškina, kuo skiriasi įprastas galvos skausmas ir migrena (ji kamuoja 16 proc. žmonių, kurie skundžiasi galvos skausmais). Šios klastūnės aukomis dažniau tampa moterys - net 1:4,5 santykiu „laimi“ prieš vyrus. Migrena susergama jaunesniame amžiuje, po 55 metų - labai retaiKaip ją nustatyti?

Tačiau migrena nėra pasaulio pabaiga, nuo jos nemirštama. Bet ši liga gali ištremti kelioms valandoms ar dienoms neveiklumo „atostogų“. Tik nemanykite, kad to bjauraus skausmo nereikia gydyti. Senovėje aristokratai galėdavo savaitėmis drybsoti lovoje, užsidangstę langus, ir kęsti migrenos skausmus. O mes ne visuomet turime laiko naudotis tokia prabanga.

Migrena dažnai prasideda skausmo priepuoliu ar vadinamąja migrenine aura, kai akyse ima rodytis lyg kokie zigzagai, kibirkštys. Skausmas dažniausiai susitelkia vienoje galvos pusėje ir būna pulsuojantis. Žmogų pykina, jis bijo triukšmo, šviesos, negali dirbti. Profilaktiškai reikėtų gydytis nuo migrenos, jeigu per mėnesį tokie skausmai užklumpa ne mažiau kaip 4, 5 kartus. Taip pat patartina išsitirti galvos smegenis - pasidaryti kompiuterinės tomografijos arba magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą. Jeigu nesityrėte smegenų penkerius metus, tai padaryti ypač naudinga. Būna, kai žmogus mano, kad skausmo priežastis - viena, o išsityrus paaiškėja - visai kita.

Iš kur atsiranda?

Migreną gali sukelti oro slėgio kaita, kelionė lėktuvu, kontraceptinių priemonių vartojimas, kiti faktoriai. Vienas svarbiausių - pervargimas, stresas, taip pat nereguliari mityba (kai visą dieną nevalgai, o vakare grįžusi namo „prisikemši“). Prasta naujiena toms, kurios mėgsta šokoladą, raudonąjį vyną, riešutus, fermentinį sūrį, kavą ir citrusinius vaisius. Visi šie produktai taip pat gali išprovokuoti skausmą, keliantį šleikštulį ir trunkantį nuo kelių valandų iki trijų parų. Todėl fanatiškos prancūziškos virtuvės mėgėjos turėtų pasidomėti ir kitų šalių valgiais. Siūloma vietoj kavos gerti žaliąją arbatą, o vietoj citrusinių vaisių rinktis obuolius.

Ką daryti?

Tačiau ką daryti, jei jums ramiai sėdint kino teatre ir žiūrint filmą staiga akyse ima raibuliuoti ir rodytis žali, rausvi, geltoni zigzagai. Pirmiausia tokiu atveju griežtai draudžiama sėsti prie automobilio vairo - gali būti, kad prasidėjus priepuoliui savijauta dar labiau pablogės, gal net prarasite orientaciją.

Paprasčiausia būtų nukulniuoti į artimiausią vaistinę ir paprašyti skausmą mažinančių vaistų. Tik reikia žinoti kokių. Jeigu skausmas ne migreninis, gal net neverta jų pirkti, o geriau pareiti namo ir pamiegoti arba pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti.

Jei jus kankina migrena, derėtų šį tą išmanyti apie medikamentinį gydymą. Kai vaistinėje pasidomėjau, kokie vaistai skiriami nuo migreninio skausmo, vieną jų pasiūlė. Bet brangų - dvi kapsulės kainavo 68 litus. Paprašiau ko nors pigesnio ir vaistininkė rado kitą preparatą: 12 kapsulių už dešimt litų. Be abejo, jame yra paracetomolio, kodeino ir kofeino.

Gydytoja V.Valeikienė pataria gerti vaistus tik prasidėjus skausmui, o ne atsiradus vadinamajai migreninei aurai. Jei tik mirga, „žaibuoja“ akyse, bet galvos neskauda, geriau ramiai pagulėti užsidėjus ant kaktos ir smilkinių šaltą drėgną rankšluostį. Pasak medikės, reikėtų stebėti, nuo ko priepuolis prasideda, kas jį malšina. Vieniems pagerėja pradėjus vaikščioti, kitiems - prigulus.

Tik neurologas gali tiksliai patarti, kurie vaistai efektyvesni. Patiems skirti sau dozes pavojinga. Profilaktiškai naudinga gerti vitaminus, turinčius magnio. O štai populiariuoju citramonu piktnaudžiauti nevertėtų - jis turi pašalinį poveikį inkstams.

Kokie natūralūs vaistai?

Vienoje liaudies patarimų knygoje rašoma, kad paprasti ir migreniniai galvos skausmai sumažėja užvalgius silkės, nors abejoju, ar galėčiau jos praryti, kai net pykina nuo skausmo. Dar teigiama, jog galima įmušti į stiklinę šviežią kiaušinį, iki viršaus pripilti karšto pieno, išmaišyti ir išgerti. Nedrįsau to daryti, todėl komentuoti, kaip tai veikia, ir kitiems siūlyti negaliu. Racionalesni patarimai - švelnūs smilkinių ir kaklo bei galvos masažai, stimuliuojantys kraujotaką. Rekomenduojama kramsnoti česnaką - jis, kaip teigia liaudies medicinos žinovai, yra gera priemonė nuo visokių galvos skausmų. Aromaterapeutai siūlo dėti ant smilkinių lygiomis dalimis sumaišyto šalto levandų ir pipirmėčių aliejaus ar eukalipto aliejaus kompresus. Paskambinusi į vaistažolėmis prekiaujančią vaistinę išgirdau, kad migreną galima gydyti ne vien cheminiais vaistais. Man patarė gerti raktažolių arbatą arba vartoti iš vaistažolių pagamintas kapsules, kainuojančias 38 litus.

O gal praeis?

Ar įmanoma apsieiti be vaistažolių ir vaistų? Pasidomėjau, ką apie galvos skausmus rašo vadinamoji dvasios literatūra. Populiarios autorės amerikietės Louise L. Hay knygose apie kūno ir sielos ryšį sakoma, kad galvos skausmai gali atspindėti mūsų menką savęs vertinimą ir perdėtą savikritiką. O migrena sergantys žmonės dažnai priešinasi gyvenimo tėkmei ir bijo seksualinių santykių. Ir kas čia naujo? Juk kalbama, kad visos ligos atsiranda dėl meilės trūkumo.

Iš tiesų galvos skausmas - painus reikalas. Tad vertėtų kiekvienam individualiai išsiaiškinti jo priežastis. Jei nesinori gilintis, belieka pasikliauti intuicija arba trinktelėti galva į sieną. Bent žinosite, nuo ko skauda. O gydyti guzus metaliniu šaukštu visi išmokome dar vaikystėje.

Klinika
Migrenai būdingas epizodinis galvos skausmas, kuris dažnai yra pulsuojantis, vienpusis ir gali būti aštrus. Migrenos su aura ar be auros priepuoliai dažnai siejasi su pykinimu, vėmimu, padidėjusiu jautrumu šviesai, triukšmui ir judesiui. Tiek gydomas, tiek ir negydomas priepuolis gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Migrena diagnozuojama esant požymių deriniui, bet ne visi požymiai būdingi kiekvienam priepuoliui ar kiekvienam ligoniui (1 lentelė).

Šie simptomai atskiria migreną nuo įtampos tipo skausmo, dažniausios pirminio galvos skausmo formos, kuriai nebūdingas požymių derinys. Prieš migrenos priepuolį maždaug 15 proc. ligonių atsiranda ir gali tęstis priepuolio metu židininiai neurologiniai simptomai, dažniausiai regos, kurie apibūdinami kaip migrenos aura. Neseniai atliktas populiacijos tyrimas įrodė, kad 64 proc. ligonių serga migrena be auros, 18 proc. – su aura, 13 proc. ligonių nustatyta abiejų tipų migrena, o likusiems 5 proc. – aura be galvos skausmo. Taigi apie 31 proc. ligonių patiria aurą, bet klinicistai, kurie diagnozuodami migreną pasikliauja auros būtinybe migrenos metu, daugeliu atvejų migrenos nediagnozuos.
Migrenos priepuolių gali atsirasti bet kuriame amžiuje, bet atsiradimo pikas – nuo ankstyvojo iki viduriniojo paauglystės periodo. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje vienerių metų migrenos paplitimas sudaro 11 proc.: t.y. apima 6 proc. vyrų ir nuo 15 iki 18 proc. moterų. Migrenos priepuolių dažnumo vidurkis – 1,5 priepuolio per mėnesį, vidutinė priepuolio trukmė yra 24 valandos; mažiausiai 10 proc. ligonių priepuoliai kartojasi kas savaitę, 20 proc. ligonių migrenos priepuolis tęsiasi nuo dviejų iki trijų dienų. Taigi 5 proc. visos populiacijos patiria migreną 18 dienų per metus. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) neseniai pateiktoje apžvalgoje įvertino, kad sunki migrenos forma, kaip ir kvadriplegija, psichozė bei demencija, yra dažniausias negalią sukeliantis lėtinis sveikatos sutrikimas. Toks vertinimas įrodo, kad PSO nuomone – diena, kai žmogų vargina sunki migrena, prilyginama dienai esant kvadriplegijai.
Migrenos gydymas
Migrenos gydymas skirstomas į nefarmakologinį ir farmakologinį.
• Nefarmakologinė terapija – tai ligonių mokymas, aiškinant apie šią patologiją, jos mechanizmus, terapijos galimybes ir gyvenimo būdo reguliavimą norint išvengti migrenos rizikos veiksnių. Sergančiųjų migrena smegenys netoleruoja gyvenimo būdo kontrastų. Taigi reguliarus miegas bei maitinimasis, mankšta, streso vengimas ir tinkamas poilsis, tinkama dieta – naudingi sergančiųjų migrena gyvenimo būdo veiksniai. Ligonių mokymo tikslas – tai siekimas, kad ligoniai patys reguliuotų savo įpročius, o ne aklai paisytų draudimų ir vykdytų nurodymus. Informacijos, kad sergančiųjų migrena smegenys skirtingai reaguoja į tuos pačius dirgiklius, stoka gali sukelti ligonių nusivylimą mokymu. Taigi verta ligoniams paaiškinti dirgiklių poveikio įvairovę.
• Migrenos farmakoterapija. Migrenai gydyti vartojami vaistai skirstomi:
– vaistai, vartojami kasdien (ir kai nėra galvos skausmo) siekiant sumažinti migrenos priepuolių dažnumą bei intensyvumą,
– vaistai, vartojami migrenos priepuolio metu. Jie skirstomi į specifinius ir nespecifinius.
Nespecifiniai vaistai – aspirinas, acetaminofenas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, opiatai, kombinuoti analgetikai – vartojami įvairios kilmės skausmams gydyti.
Specifiniai vaistai – ergotaminas, dihidroergotaminas ir triptanai yra efektyvūs gydant neurovaskulinio pobūdžio galvos skausmą.
Negalima vartoti triptanų galvos skausmų diferencinei diagnostikai, nes netirtas triptanų veikimas esant subarachnoidinėms hemoragijoms ar meningitui.
Profilaktinis gydymas
Pradėti profilaktinį migrenos gydymą (PMG) galima esant bendram ligonio ir gydytojo sutarimui. PMG skiriamas, įvertinus priepuolių dažnumą, trukmę, intensyvumą bei jų gydymo rezultatus. Ligoniai, kuriems migrenos priepuoliai sukelia negalią, o gydant jie nesusilpnėja, reikia galvoti apie PMG. Jeigu migrenos priepuoliai kartojasi tris keturis kartus per mėnesį bei, įvertinus ligonio užrašus tikimasi, kad priepuoliai gali kartotis ir dažnėti, geriau pradėti PMG nei laukti dar labiau varginančio priepuolio. PMG veikimo mechanizmas dar neišaiškintas, bet manoma, kad prevencinė terapija keičia smegenų jautrumą migreną sukeliantiems veiksniams.
Jei galvos skausmas būna vieną du kartus per mėnesį, PMG nereikėtų. Apie PMG reikia pagalvoti: jei priepuolių trukmė per mėnesį yra 3–4 dienos, jei jie kartojasi tris ar daugiau kartų per mėnesį.

Migrena – tai nežinomos kilmės epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Liga apibūdinama kaip epizodinis galvos skausmas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų, sukeliantis šleikštulį, vėmimą. Maždaug 15 proc. migrenos kamuojamų žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus aura. Jie gali tęstis nuo 10 iki 25 minučių. Įvairiose šalyse migrena serga apie 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų.
Migrena liga buvo pripažinta daugiau kaip prieš 3000 metų. Pirmieji duomenys apie migreną rasti Tebų kapavietėse aptiktame papiruse, parašytame 1200 m. pr.m.e. Jame surašyti magiški užkeikimai, padedantys išgydyti galvos skausmą, vadinamą pusės galvos skausmu. Migrena buvo gydoma įvairiausiais būdais: ir maldomis bei užkalbėjimais, ir neabejotinai pavojinga kaukolės trepanacija. Trepanacija – tai kaukolės kaulo segmento išėmimas arba skylės išgręžimas. Taip XVII amžiuje Prancūzijoje buvo mėginama įveikti kitiems gydymo būdams atsparią migreną.

Migrenos pavadinimas kilo nuo žodžio hemicrania, reiškiančio vienos galvos pusės skausmą, nors jis gali būti išplitęs ir po visą galvą. Galvos skausmas nėra pagrindinis migrenos simptomas. Daugumą žmonių vargina šleikštulys, pykinimas, silpnumas, jie dažnai negali atlikti įprastų dienos darbų. Kai kuriems žmonėms, kenčiantiems migrenos priepuolius, tenka gulėti ramiai tamsoje ir tyloje tol, kol priepuolis baigiasi. Vieni žmonės priepuolio metu negali net pagalvoti apie maistą, kitiems maistas palengvina pykinimą. Migreną galima laikyti organizmo gyvybinės energijos slopintoja. Kol nesibaigia priepuolis, visas organizmas tarsi ir nefunkcionuoja.

Iki šiol nėra vieningos nuomonės apie migrenos priežastis ir poveikį smegenims. Priepuolio metu galvos kraujagyslės iš pradžių susitraukia (tampa siauros), po to plečiasi (nenormaliai pabrinksta). Tai sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Pagal migreninių galvos skausmų priežastis skiriamos kelios teorijos: a) palaikantieji kraujagyslių teoriją teigia, kad migreniniai galvos skausmai atsiranda dėl galvos smegenų kraujagyslių plėtimosi, b) neurologinės teorijos šalininkai tvirtina, kad migrenos kilmė yra neurologinė, migrena kyla dėl nervų sistemos pokyčių, c) be to, tyrimai nustatė, kad migrenai įtakos turi ir tam tikri cheminės informacijos nešikliai smegenyse, vadinamieji neurotransmiteriai, ypač serotoninas, kitaip 5-hidroksitriptaminas (dauguma vaistų migrenai gydyti veikia serotonino apykaitą).

Migrenos priepuolių metu apie 80 proc. žmonių būna nedarbingi, todėl reikalinga profilaktika, efektyviai apsauganti nuo priepuolių. Nuo senų laikų liaudies medicinoje gerai žinomas stebuklingas skaistenio poveikis gydant šį negalavimą. Skaistenis (Tanecetum parthenium) apsaugo nuo migrenos priepuolių. Vienodai veiksmingi ir švieži augalo lapai, ir iš jo pagamintos kapsulės. Poveikis išryškėja nuo gydymo pradžios praėjus 6 savaitėms. Pagrindinė veiklioji medžiaga – partenolidai. Šios medžiagos pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, mažina trombocitų agregaciją, slopina prostaglandinų sintezę, mažina serotonino išsiskyrimą, slopina histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, taigi reguliuoja specifinius organizme vykstančius biologiškai veiklius procesus, skatinančius migrenos atsiradimą.

Vartojant maisto papildų, pagamintų iš skaistenių, retėja migrenos priepuoliai, o priepuolių metu sušvelnėja migrenos simptomai. Ilgesnį laiką vartojant skaistenio preparatų, migrena pamažu išnyksta.

Šiuo metu Lietuvoje atsirado naujas analogų neturintis puikus „Gamtos namų“ maisto papildas „Amigrolis“. Jis skirtas migreniniams galvos skausmams slopinti. Vienoje „Amigrolis“ kapsulėje yra 30 mg patentuoto skaistenių (Tanecetum parthenium) ekstrakto Pharmafew®, turinčio 4 proc. veikliųjų medžiagų partenolidų. Reikia gerti po 1 kapsulę per dieną. Rekomenduojama jo vartoti mažiausiai tris keturis mėnesius. Tinka vartoti nuo 12 metų amžiaus.

Migrena - tai epizodiškai pasikartojantis galvos skausmas, kurį lydi beveik bet kurios organizmo sistemos simptomai. Migrena - tai viena dažniausių ligų; apie ją buvo žinoma prieš daugiau nei tūkstantį metų. Šia liga serga apie 15 - 20 proc. visų žmonių. Žymiai dažniau serga moterys, tačiau gali sirgti ir vyrai. Dažniau serga jauni žmonės.

Migrenos priežastys

Skausmą generuojanti ir jo suvokimo sistema - labai sudėtinga, ji apima įvairius neurotransmiterius, tam tikrų medžiagų pokyčius smegenyse. Tikslūs migreninio skausmo mechanizmai ne visai žinomi, nors jį aiškina net kelios teorijos. Migrenos esmė - neuronų uždegimas bei kartu atsiradęs galvos kraujagyslių išsiplėtimas. Migrenos atsiradimui įtakos turi hormoniniai pokyčiai. Todėl brendimo bei menopauzės metu priepuoliai padažnėja.

Kas išprovokuoja migrenos priepuolį?

Yra teorija, kuri teigia, kad priepuolį gali išprovokuoti magnio trūkumas organizme. Pastebėta, kad priepuoliai dažniau prasideda dėl streso, tam tikro maisto, prieš menstruacijas.

Migrenos požymiai

Priklausomai nuo ligos simptomų bei vietos, kur pasireiškia pažeidimas, yra kelios šios ligos rūšys: su aura, be auros, hemipleginė, oftalmopleginė, tinklainės migrena.

Dažniausiai prieš priepuolį keletą dienų (valandų) pasireiškia tam tikri simptomai - nuotaikos, skonio pokyčiai, darbingumo sumažėjimas ar padidėjimas, kartais - euforija, pablyškimas, pykinimas.

Jei migrena yra su aura, prieš pat skausmą pasireiškia tam tikri, konkrečiam žmogui būdingi neurologiniai požymiai: haliucinacijos, juodos dėmės regos lauke, žybčiojimai, zigzagai, švieselės, žvaigždė akyse. Kartais pasireiškia déjà vu, galūnių, liežuvio, veido „tirpimas", gali sutrikti kalba.

Per valandą nuo auros prasideda galvos skausmas. Dažniausiai jis būna vienpusis. Dažnai skauda kaktą, smilkinius, tačiau kai kuriais atvejais - pakaušį. Skausmas plinta iš vienos galvos pusės į kitą. Tai - pulsuojantis skausmas, kuris pamažu stiprėja, pasiekia piką ir po to pradeda silpnėti. Kartu su skausmu pasireiškia pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, garso baimė.

Priepuolis trunka nuo kelių valandų iki trijų parų. Po priepuolio galimas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas ir pan. Priepuoliai gali kartotis vieną ar kelis kartus per mėnesį.

Tyrimai

Migrena diagnozuojama remiantis tam tikrais kriterijais. Reikia paminėti, kad šiems ligoniams jokie objektyvūs tyrimai nepatvirtina diagnozės (kompiuterinė tomograma bei kiti tyrimai būna normalūs). Gydytojas išsiaiškina ligos istoriją, gerai ištiria pacientą. Pagrindinis diagnostikos kriterijus - skausmas turi būti pasikartojantis ir atititikti jau minėtus simptomus, bei turi būti atmestos kitos ligos, galinčios sukelti galvos skausmą bei neurologinius simptomus.

Komplikacijos

Migrenos eiga paprastai gerybinė. Nors ir labai nemaloni, ši liga liga nėra mirtina. Visgi, galimos kelios komplikacijos. Jei priepuolis užtrunka ilgiau nei tris paras, diagnozuojama migreninė būklė. Kita komplikacija - migreninis infarktas arba insultas (neurologiniai simptomai išlieka ilgiau nei savaitę).

Gydymas

Migrenos priepuolio gydymui efektyviausia vaistų grupė - triptanai (serotonino receptorių stimuliatoriai) - sumatriptanas, zolmitriptanas, rizatriptanas. Šiuos vaistus geriausia vartoti pačioje priepuolio pradžioje. Beje, jų negalima vartoti dažnai.

Kartais priepuolio gydymui užtenka paprastų analgetikų - paracetamolio, ibuprofeno, diklofenako (arba jų deriniai su metoklopramidu, kofeinu). Pykinimas slopinamas cerukaliu (metoklopramidu). Retais atvejais priereikia narkotinių analgetikų (morfijaus, fentanilio).

Profilaktika

Jei priepuoliai labai dažni bei sunkūs, skiriamas profilaktis gydymas vaistais (beta adrenoblokatoriai - metoprololis ir pan.). Taip pat reikėtų stebėti, kas išprovokuoja priepuolį ir to vengti. Tai gali būti maistas (šokoladas, alkoholis, citrusai), badavimas, stresas, nemiga ir t.t. Priepuoliai suretėja, kai išmokstama atsipalaiduoti (psichoterapija, joga), laikomasi poilsio bei darbo režimo, maitinamasi reguliariai, sveikai.

Migrena galvos skausmas

Norisi nusiimti galvą ir padėti ant lentynos, nes skausmas nebepakeliamas? Šį jausmą gerai žino migrenos kamuojami žmonės, kuriems liga ne tik trikdo įprastą gyvenimo ritmą, bet gali bagtis insultu ar savižudybe.

Rūkančios serga dažniau

Ryšys tarp migrenos ir išeminio galvos smegenų insulto jau patvirtintas moksliniais tyrimais.

Nors žinoma keletas šio galimo ryšio aiškinimo būdų, tikrosios priežastys kol kas neatskleistos. Neabejotina tik tai, kad sergant migrena bei insultu kenčia galvos smegenų kraujagyslės.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Insultų skyriaus vedėjo Henriko Kazlausko, užtrukęs migrenos priepuolis dėl ilgalaikio arterijos spazmo kartais gali komplikuotis migreniniu galvos smegenų infarktu (išeminiu insultu). Šio smegenų infarkto pasekmės neretai gali būti gana sunkios.

Tyrimais nustatyta, kad sergant migrena su regėjimo aura, moterų rizika susirgti galvos smegenų insultu yra pusantro karto didesnė, palyginti su nesergančiomis migrena.

Rūkymas dar labiau padidina išeminio insulto riziką jaunoms nuo migrenos kenčiančioms moterims. Insulto rizika padidėja net iki septynių kartų, kai migrena su regėjimo aura sergančios moterys rūko ir geria kontraceptikus.

Tad sergančioms migrena ir vartojančioms kontraceptines tabletes patariama vengti kitų insulto riziką didinančių veiksnių: arterinės hipertenzijos, dažno streso, antsvorio, padidėjusio lipidų kiekio kraujyje.

Anot gydytojo, stebima ir atvirkštinė problema - migrena dažnai diagnozuojama pacientams, patyrusiems insultą.

Skauda iki vėmimo

KUL Vertebroneurologijos skyriaus vedėja Irena Virketienė migreną vadina liga chameleone. Jos esama įvairių tipų bei klasifikacijų, o migrenos diagnozė kartais tampa tikru galvosūkiu.

Kai užklumpa migrena, išsiplečia kai kurios galvos smegenų kraujagyslės, padidėja kraujo pratekėjimo jomis intensyvumas. Tuo metu ligonis jaučia stiprų galvos skausmą, kuris dažnai įgauna priepuolinį charakterį.

Pasak gydytojos, galvos skausmai būna kelių rūšių. Be to, juos gali sukelti ne tik migrena, bet ir galvos įtampos skausmai.

Migrenos priepuolį, kylantį nuo kaklo slankstelio, gali išprovokuoti staigus judesys ar patempimas. Tuomet pastebima, kad skauda ne tik galva, bet skausmas apima ir tam tikrą kaklo sritį.

Kelias dienas prieš stiprų priepuolį dauguma moterų tampa dirglesnės, jautresnės, emocingesnės. Kitoms pasikeičia net rašysena, o kai kurias apie artėjantį galvos skausmo priepuolį įspėja vyras, stebėdamas, kaip įnirtingai žmona atlieka namų ruošos darbus.

Turinčius migreną su aura gali kamuoti mišrūs priepuoliai: su aura ir be jos.

Aura, arba, kitaip sakant, dvelktelėjimas, trunka nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Po to vieniems stipriai įsiskausta galva, o skausmą lydi nemalonūs auros pojūčiai, kitiems - aurą pakeičia stiprūs galvos skausmai.

I.Virketienė pasakojo, kad net galvos skausmas įvairiems žmonėms būna skirtingas. Gali skaudėti vienoje galvos pusėje arba abiejose, gali pulsuoti abi pusės arba skausmas migruoti iš vienos galvos pusės į kitą.

Bet dažniausiai migrenos skausmas būna pulsuojantis, primenantis plaktuko kalimą.

Kai kuriems galvos skausmą lydi pykinimas, vėmimas ar tiesiog šleikštulys, šviesos ar garso baimė. Žmogus dažniausiai negali tęsti pradėto darbo. Praėjus skausmui, neretai dar kurį laiką jis jaučiasi išsekęs ir nedarbingas.

"Migreną lengviau apibūdinti teoriškai nei praktiškai su ja susitvarkyti", - pripažino gydytoja.

Polinkį sirgti migrena dažniausiai turi aktyvios moterys, siekiančios tikslo ar karjeros, įgijusios aukštesnį išsilavinimą. Dailiosios lyties atstovės tris kartus dažniau serga migrena nei vyrai. Nors dabar teigiama, kad šia liga gali sirgti net vaikai ar kūdikiai.

Migrena kamuoja nuo 9 iki 16 proc. gyventojų, ja dažniausiai serga 15-55 metų asmenys, dažniausiai - moterys. Tačiau serga ir vyrai. Tiesa, jiems galvos skausmų priepuoliai būna kur kas švelnesni ir nelydimi auros.

Pasak I.Virketienės, retais atvejais vyrams gali būti būdingesni klasterinio pobūdžio skausmai, kurie dar vadinami savižudiškais. Šie galvos skausmai būna tokie stiprūs, kad žmogus griebiasi keisčiausių būdų jų atsikratyti: naktį važinėjasi dviračiu, tranko galvą į sieną. Klaikus skausmas veda prie išprotėjimo ribos ir savižudybės.

Migrenos priepuolius gali išprovokuoti klimato pokyčiai, poilsio ritmo sutrikimas, organizmo hormoninės pusiausvyros kitimai, rūkymas, alkoholio ir kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, sūris su pelėsiu, citrusiniai vaisiai, šokoladas. Tikrosios migrenos priežastys kol kas nenustatytos.

Vaistai - tik profilaktikai

I.Virketienė patarė nekentėti ir su gydytojų pagalba ieškoti galvos skausmų priežasties. Nors pasitaiko atvejų, kai žmonės susigyvena su migrena. Ji prisiminė pacientę, kuriai galvos skausmas atslūgdavo pavalgius silkės.

Kamuojamiems migrenos žmonėms gydytoja patarė kalendoriuje žymėti priepuolių datas ir stebėti, kas juos išprovokuoja. Medikai paskiria vaistų migrenos profilaktikai, kad priepuoliai kartotųsi kuo rečiau. Kokie tai medikamentai, priklauso nuo paciento: turintiems padidintą kraujospūdį skiriami vienokie, linkusiems į depresiją - kitokie vaistai.

Nors migrena metams bėgant turi tendenciją švelnėti, tačiau pasitaiko ir atvirkštinių situacijų. Jaunystėje kamavęs pulsuojantis galvos skausmas sugrįžta vyresniame amžiuje.

Migrenos auros rūšys

* Motorinė, kai nusilpsta ranka ar kuri nors kūno pusė
* Jutiminė, kai nutirpsta ranka
* Regėjimo, kai akyse matomi šviesos žybsniai, kvadratai
* Regos išnykimas, kai matoma tik pusė žmogaus
* Kalbos, kai trinka kalba ar veliasi liežuvis