Salotos Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi gyviems organizmams gyvybinei būklei palaikyti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau organizmui jų nepakanka.

Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė.

Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas.

Normaliomis sąlygomis pilnavertiškai besimaitinančio žmogaus organizmas turi gauti pakankamą kiekį vitaminų. Deja, nedaug žmonių gali pasigirti visiškai sveika ir subalansuota mityba. Tuo pat metu užteršta aplinka, intensyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai ženkliai padidina organizmo poreikius vitaminams.

Rūkantiems asmenims nuolat gresia vitaminų B6, C, E ir foliatų (folio rūgšties ir vitamino B12 ) trūkumas. Panašios avitaminozės kamuoja vartojančius alkoholį, tik šiems asmenims dar trūksta vitaminų A ir B1. Kontraceptinės tabletės gali sukelti vitaminų B6, foliatų ir vitamino A stoką.

Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir rūpintis, kad vitaminų gautume pakankamą kiekį.

Vandenyje tirpių vitaminų B1, B2, PP (B3), B5, B6, folio rūgšties (B9), B12, H, ir C. (su nedidelėmis išimtimis) gauname valgydami duoną (jų daug grūduose), vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus. Organizme susidaro tik labai nedidelės atsargos, todėl jos turi būti nuolat papildomos iš maisto produktų, turinčių šių vitaminų.

B grupės vitaminai B1, B2, PP (B3), B5, B6 dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų metabolizme, jų reikia nervų sistemos veiklai. Vitaminas C skatina geležies rezorbciją ir dalyvauja daugelyje organizme vykstančių oksidacijos-redukcijos reakcijų.

Riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K yra tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Be to, vitaminą K sintetina žarnyno bakterijos. Riebaluose tirpių vitaminų atsargos kaupiamos kepenyse, vitamino E daugiausia sukaupia riebalinis audinys. Vitaminas A būtinas epitelinių ląstelių vystymuisi ir regos pigmento sintezei. Vitaminas D reguliuoja kalcio panaudojimą bei sudaro sąlygas tinkamai kaulų ir dantų mineralizacijai. Vitaminas E yra fiziologinis antioksidatorius, kuris apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų ir padeda išsaugoti jų funkciją.

Mitas nr. 1: Gerai maitinantis, vitaminų organizmas gauna pakankamai, tad papildomai jų nereikia

Realybė: Didžioji dalis visuomenės šiandien gyvena ties vitaminų deficito (avitaminozės) riba

Taip yra nepaisant to, kad parduotuvių lentynos pilnos sąlyginai pigių maisto produktų. Šiandieninių maisto produktų kokybė, maistiniu požiūriu, žymiai prastesnė nei buvo prieš 10 ar daugiau metų. Dėl ypač didelio naudojamų trąšų kiekio, pesticidų ir nualintos dirvos maiste ženkliai sumažėjo vitaminų ir mineralų. Iš čia antras mitas.

Mitas nr. 2: Valgant pakankamai daržovių, vaisių ir kito natūralaus maisto vitaminų organizmui pakanka

Realybė: Jei maisto produktai išauginti neekologiniame ūkyje, juose labai mažai vitaminų ir neįmanoma suvalgyti tokio maisto kiekio, kad būtų patenkintas organizmo vitaminų poreikis.

Šveicarų mokslininkai teigia, kad dėl nualintos dirvos, padidėjusio trąšų naudojimo vaisiuose ir daržovėse daugėja vandens ir baltymų, o mažėja vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, labai daug vitaminų prarandama maisto produktus ilgą laiką saugant, transportuojant ir apdorojant. Atlikti tyrimai rodo, kad:

*
Obuoliuose vitamino C kiekio, palyginti su tuo kiekiu, koks buvo prieš 10 metų liko tik 20 %.
*
Pankoliuose betakarotino irgi liko tik penktadalis.
*
Bananuose folinės rūgšties ir vitamino B6 sumažėjo atitinkamai 84 ir 97 %.

Šie procesai vyksta su visais augalinės ir gyvulinės kilmės produktais, nes gyvuliai šeriami tais pačiais augalais, žinoma dar pridedant antibiotikų, kartais hormoninių steroidinių preparatų.

Vitaminų kiekis skirtingose vietovėse išaugintose maistinėse kultūrose gali labai smarkiai skirtis, tačiau tendencija viena ir visai nedžiuginanti. Jei diena iš dienos nevalgome daugybės tik ekologiniuose ūkiuose užaugintų vaisių ir daržovių, vitaminus vartoti papildomai būtina.

Mitas nr. 3: Vartojant pakankamai vitaminų papildų, galima nekreipti dėmesio į tai, kad mažai suvartojama sveikų produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės.

Realybė: Tai yra visiška netiesa.

Vitaminai parduodami vaistinėse nėra tobuli. Tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, jam nepakanka pametėti keletą laboratorijoje pagamintų cheminių junginių. Dažnai vaistinėse parduodami vitaminai yra dirbtinės kilmės, ne iš natūralių šaltinių, išgryninti. Organizmui įsisavinti vienos rūšies vitaminus dažniausiai reikalingi kitos rūšies vitaminai, mineralinės medžiagos, fermentai ir galbūt daugiau iki šiol nežinomų medžiagų, kurios jau yra gamtos sudėtos į natūralius maisto produktus. Todėl vartodami vien vitaminų papildus, rizikuojame organizme sukelti kitų medžiagų deficitą.

Sprendimas: vartoti kuo daugiau kokybiškų augalinės kilmės produktų, juos kiek įmanoma mažiau termiškai apdorojant. Taip pat verta tokį dienos racioną papildyti vitaminais ir kitais maisto papildais.

Vitamino pavadinimas-Tirpsta-Pastabos

Biotinas Vandenyje Žinomas kaip Vitaminas B7 ar Vitaminas H.
Cholinas Vandenyje Atrado Maurice Gobley 1850 metais.
Folatas Vandenyje Atrado Lucy Wills 1933 metais. Žinomas kaip Folio rūgštis, Vitaminas M arba B9
Niacinas Vandenyje Atrado Conrad Elvehjem 1937 metais. Žinomas kaip Vitaminas B3 ar Vitaminas PP.
Pantoteno rūgštis Vandenyje Atrado Roger Williams 1933 metais. Žinomas kaip Vitaminas B5.
Riboflavinas Vandenyje Atrado D. T. Smith ir E. G. Hendrick 1926 metais. Žinomas kaip Vitaminas B2 ar Vitaminas G.
Tiaminas Vandenyje Atrado Kazimierz Funk 1912 metais. Žinomas kaip Vitaminas B1.
Vitaminas A Riebaluose Atrado Elmer V. McCollum ir M. Davis tarp 1912 ir 1914 metų. Ne vienas chemikalas, bet chemikalų grupė (Retinolis).
Vitaminas B6 (Piridoksinas, Piridoksaminas, ar piridoksalis) Vandenyje Atrado Paul Gyorgy 1934 metais.
Vitaminas B12 (Kobalaminas) Vandenyje Atrado Karl Folkers ir Alexander Todd 1948 metais. Vienintelis vandenyje tirpstantis vitaminas, kuris žmogaus organizme gali būti kaupiamas ilgą laiką.
Vitaminas C (Askorbo rūgštis) Vandenyje Identifikavo James Lind 1747 metais. Atrado A. Hoist ir T. Froelich 1912 metais. Trūkumas sukelia skorbutą.
Vitaminas D (Kalciferolis) Riebaluose Atrado Edward Mellanby 1922 metais. Nedideliais kiekiais sintezuojamas kūne saulės šviesoje (deginantis).
Vitaminas E (Tokoferolis) Riebaluose Atrado Herbert Evans ir Katherine Bishop 1922 metais.
Vitaminas K (Naftochinoidai) Riebaluose Atrado Henrik Dam 1929 metais. Chemikalų grupė - Naftochinonas.

"Optimalios Paros Norma (OPN) - tai yra vidutinė optimali dienos dozė suaugusiam žmogui, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo ir darbo sąlygų. RPN nepakanka, kad būtų labai gera sveikatos būklė. Tyrimai parodė, kad sveikiausi buvo tie žmonės, kurie vartojo papildus ir maisto produktus, turtingus vitaminais ir mineralais. Sveikiausiųjų tarpe, papildų kiekiai buvo dešimt ir daugiau kartų didesni, nei RPN. Tyrimas su vitaminu C dozėje 1000 mg per dieną, o tai 20 kartų daugiau nei RPN, sumažino infekcijų dažnį. Jeigu žmogus suserga, jo vitaminų poreikis labai padidėja ir vitaminas C infekcijos atveju yra pirmas pavyzdys. Visur sutariama mokslinių tyrimų pagrindu, kad 100 mg yra gera bazinė dozė ir 1000 – 3000 mg yra optimali dozė per dieną. Vyrauja nuomonė, kad didelės vitamino C dozės gali sukelti inkstų akmenligę, sutrukdyti vitamino B12 absorbciją. Tai yra didžiausias mitas apie šį vitaminą, nes net ir 10 000 mg per dieną nepatvirtino šių nepagrįstų įtarimų. Vienintelis didelių vitamino C dozių pašalinis poveikis yra vidurius laisvinantis efektas. Bendrai, vitamino C vartojimas iki 5000 mg per diena yra skaitomas saugus. Vitamino E poveikio tyrimas parodė, kad 2000 pacientų su širdies ligomis, vartodami E vitaminą, turėjo 75 procentais mažiau širdies ligos paūmėjimų. Optimalus vitamino E kiekis yra 30 kartų didesnis nei RPN, o jo trūkumas susijęs su dažnesniais vėžiniais susirgimais, silpnu imunitetu. Labai svarbus B vitaminų kompleksas: B1 (tiaminas) reikalingas padidintoje dozėje, jei vartojama daug rafinuotų angliavandenių; B2 (riboflavinas) ypač svarbus stpriai sportuojantiems; B3 (nikotino rūgštis) labai naudinga, nes padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir didelėmis dozėmis turi kraujagysles plečiantį efektą. Sveikiausi žmonės vartoja 115 mg per dieną, kas yra 9 kartus daugiau nei RPN; B6 (piridoksinas) – tai vitaminas, kuris labai naudingas dozėse, dešimt kartų didesnėse nei RPN. Būtinas baltymų metabolizmui ir tinka daugelio susirgimų atveju, pradedant PMS ir baigiant riešo tunelio sindromu (būklė, kai į uždegimo procesą įtraukiami riešo nervai) ir širdies bei kraujagyslių ligomis; Folinė rūgštis, kurios trūkumas yra pagrindinė nervinio vamzdelio apsigimimų priežastis. Nėščioms moterims rekomenduojama 400 mcg per dieną, tačiau optimali dozė, ypač pagyvenusiems, turi būti diesnė. Būtina žinoti, kad folinės rūgšties papildas gali užmaskuoti vitamino B12 deficito anemiją, todėl geriau vartoti folinės rūgšties ir vitamino B12 papildą kartu.

Vitaminai ir mineralai nėra vaistai, taigi neturėtumėte tikėti, kad per naktį jūsų sveikata stebuklingai pagerės. Dauguma žmonių patiria akivaizdų pagerėjimą per tris mėnesius – tai trumpiausias laikas, per kurį jūs turėtumėte eksperimentuoti su papildų programa. Ankstyviausi pastebimi pasikeitimai yra padidėjęs energingumas, protinis pajėgumas bei emocinis stabilumas ir geresnė odos būklė. Dauguma žmonių pastebi pagerėjimą per pirmas trisdešimt dienų. Tačiau kai kurie žmonės kartais pajunta nedidelius pakitimus, pradėję vartoti papildus. Taip gali atsitikti todėl, kad jie geria per daug papildų su per mažu kiekiu maisto, galbūt per mažai vartoja skysčių arba papildo sudėtyje yra jiems netinkančių medžiagų, pavyzdžiui mielių. Kartais žmonės prieš pasijusdami geriau, kurį laiką jaučiasi prasčiau. Įsivaizduokite, jūsų organizmas, kovojantis su tarša, netinkama mityba, toksinais ir stimuliatoriais, staiga gauna kokybišką maistą ir visus reikalingus papildus. Tai gali suaktyvinti procesą, vadinamą detoksikacija, kurio metu organizmas išsivalo – dėl to jaučiamas sveikatos pablogėjimas, kuris paprastai praeina per mėnesį. "

" Štai papildų vartojimo „dešimt įsakymų“:
1. Vitaminus vartokite penkiolika minučių prieš ar po valgio, arba valgio metu.
2. Daugiausia papildų suvartokite su pirmuoju savo dienos valgymu.
3. Negerkite B grupės vitaminų vėlai vakare, jeigu jums sunku užmigti.
4. Vakare gerkite papildomus mineralus, ypač kalcį ir magnį – jie gerina miegą.
5. Jeigu vartojate dvi ar daugiau B komplekso arba vitamino C tabletes, gerkite po vieną kiekvieno valgymo metu.
6. Nevartokite atskirai vieno B grupės vitamino, jeigu negeriate bendrojo B grupės vitaminų komplekso, galbūt, multivitaminų sudėtyje.
7. Nevartokite mineralų po vieną, jeigu nevartojate bendrojo multimineralų papildo.
8. Jeigu jums anemija (geležies trūkumas), vartokite papildomai geležies su vitaminu C.
9. Visada vartokite mažiausiai dešimt kartų daugiau cinko, negu vario. Jeigu žinote, kad jums trūksta vario, vartokite varį tik su dešimt kartų didesniu cinko kiekiu, pavyzdžiui, 0,5 mg vario su 5 mg cinko.
10. Vartokite amino rūgščių papildus tuščiu skrandžiu arba su angliavandenių maistu, pavyzdžiui vaisiais.
Svarbiausia kas dieną suvartoti savo papildus. Nereguliarus maisto papildų vartojimas praktiškai naudos neduoda. Atminkite, kad vaistai šalina pasekmę, bet nešalina pablogėjimo priežasties. Tik optimizavus mitybą ir vartojant vitaminų ir mineralų papildus galima iki minimumo sumažinti neigiamai organizmą veikiančius faktorius ir maksimaliai pagerintii sveikatos būklę, padidinti energetinį potencialą, sustiprinti imunitetą, prailginti sveiko gyvenimo trukmę. ..."