|
Mūsų gimdymo istorijos
| |
| asju | Data: Šeštadienis, 2011-09-03, 8:51 AM | Žinutė # 1 |
 forumo tauškutė
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 3994
Apdovanojimai: 20
Reputacija: 9
Statusas: Atsijungęs
| Pasidalinkime savo gimdymo istorijomis 
|
| |
| |
| rasa85 | Data: Šeštadienis, 2011-09-03, 11:19 AM | Žinutė # 2 |
 forumo tauškutė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 3663
Apdovanojimai: 12
Reputacija: 1
Statusas: Atsijungęs
| Pirmas "gimdymas" patiko kadangi dare cezari ir nieko as njutau nei sarymiu nei kad ten vandenys begtu nieko....tik atejus terminui nepagimdziau tai gulde i ligonine,ten daktarai apziurejo tada pasake kad vaikutis sedi,teks operuoti,ir isvykom ta pati vakara i kauna ten daktarai pasake kad reik laukt sarymiu ar vandenu bet po dvieju dienu nieko nebuvo vel apziurejo daktare pasake kad gimda 5cm atsidariu reik vest jau operuot ir po nepilnos valandos isvydau savo dukryte  Na antras gimdymas tai buvo cia Airijoje,kaip ir pirma laiku nepasigimdziau,uzdelsiau jau 6dienas,ta lemtinga diena sarymiai prasidejo 5 val ryto as zinoma nesupratau ar cia jie nes nezinojau kaip jie turi but,na bet po kiek laiko tikrai supratau nes kartojos tie skausmai kas 15-10min apie 9 val ryto pasakiau savo mamai ji buvo atvykus i svecius ir savo vyrui jie sako vaziuot i ligonine bet as sakaiu kad niekur nevaziuosiu dar,po keliu valandu jau kas 5-7min skausmai bet dar kentejau,na o vakare kas 3-5 min as vaiksciojau is pirmo auksto i antra is to skausmo mano vyras apacioj su pleisteisinu zaidzia o mama virsui ir liepia i ligonine vaziuot bet as vis kentejau,vis vaiksciojau aukstyn zemyn laiptais jau po to klupavau ant keliu si to skausmo,ir apie 23val vakaro jau isvarem i ligonine,vyras paliko mane masinoj nuejo ieskot kur gimdykla o man sitokie skausmai sedziu ir rekiu toj masinoj  pasirodo vyras pasiklydo ligonineje nerado isejimo,bet apsauginis jam padejo iseit,nuejom mes i ta gimdymo skyriu mane su vyru nuvede i gimdykla sujunge aparatu visokiu daug,patikrino atsidaryma buvo jau 9cm,sake as saunuole kad sitaip ilgai istempiau su skausmais tada prkirpo vandenis ir prasidejo rekimas mano is skausmo po valandos prasiau kad epidurini duotu ji suleidus jauciaus daug geriau nes pries tai jau jegu visiskai neturejau ir po valandos gime 4120gr mergyte.... 
Message edited by rasa85 - Šeštadienis, 2011-09-03, 11:21 AM |
| |
| |
| asju | Data: Šeštadienis, 2011-09-03, 1:24 PM | Žinutė # 3 |
|
forumo tauškutė
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 3994
Apdovanojimai: 20
Reputacija: 9
Statusas: Atsijungęs
| Viena grazu pavasario ryta, kovo 22d., as nestumo testo juosteleje isvydau II. Tai buvo pasakiskas jausmas. :super Vyras is laimes tiesiog vos ne sokinejo, bet nusprendem kad niekam nieko nesakysim kol nesueis 12 savaiciu, taciau iki to laiko reikejo daug iskesti, ir vis galvoaju kad tik nepabegtu musu zirniukas. Nes kai zirniukui buvo vos 6 savaiteles mire mano senelis, aisku liudna, bet ta mintis kad kaip tik tuo metu tik pardeda plakti tavo sirdele ir senelio mirtis kazkuom susije. Prosenelis tau dave savo gyvybe, tada sukosi tik tokia mintis apie zirniuka. Praejo keletas savaiciu, lankaisi pas gydytoja, padare zirniuko nuotraukytes. Jis toks maziukas tada buvo nors atrode kad labai dideles, net 1,5cm. Tada busimas tevelis sugalvojo kad mums reiktu susituokti. O iki tu vestuviu dar reikejo labai daug atkenteti, rytinius pykinimus, kurie mane kankino iki 15 savaites.Budavo tokiu dienu kad nebesinoredavo nieko, istisa diena praguledavau lovoje ir tekdavo pradraugaut su tuoletu vos ne kas pusvalandi, bet nieko, dabartinis dziaugsmas tai atperka. Ir stai atsokome vestuves kai zirniukui jau buvo 25 savaiteles, veliau isejau i dekreta, ir labai laukem kada gi jau pasirodysim teveliam. Tiesa, mum daktare jau pasake kad gims mergyte, nors 100 procentu nebuvom tuo issitikine, tada vyro brolis labai mums pavydejo baltu pavydu kad turesim mergyte, nes jis turi 2 sunus o jiesms reikia mergytes. Dabar vyro brolis tures mergyte tik ne savo dukryte o krikstodukryte, tai beveik tas pats kas dukryte.Su busimu teveliu susipirkom visko ko reikes mazyliui ir kantriaia jo laukem. Ir stai...
Mane pagulde i liginine lapkricio 12 diena, del auksto kraujo spaudimo. Bet mazyte dar net nesiruose ateiti i si pasauly. Kiekviena dien aklausydavo vaikelio tonus, lasinadavo man vaistukus. Paleido mane is ligonines, taciau vel pagulde del tos pacios priezasties lapkricio 20diena, taciau jau namo nebepaleido. Lapkricio 24dienos vakare apie 17val, dar pasnekejua su vyru telefonu, sakiau kad siandien pas mane neatvaziuotu, nes kaip tik tuo metu buvo karantians del kiauliu gripo. Tada dar paskambino mano mama paklause kaip laikausi ar niekas nevyksta, as jai dar pasiguodziau kad ir gruodzio sulauksiu, taciau tik padejsu rageli, tarp koju pajauciua kazka slapio, nuejau i tuoleta, galvoju gal slapimas nelaiko, nu bet taip but negali, gryzau vel nuejau o gi ziuriu kad man venadenys teka. Pakvieciau sesele , ji pakviete gydytoja, tada mane apziurejo ir apie 17.30val mane isvese i gimdykla. Tada atskubejo vyras o man juokas ima, kad man nei skauda nieko. Dar su vyru zvengiam kad nesulauksim 25 dienos, nes pries metus lapkricio 25diena, mano pusesrei gime sunelis, tai butu dviguba svente. Tad dar karteli daktare patikrino apie 21val, ir pasirodo kad nei kaklelis niekas nepasirioses, dave suciulpti puse mazytes tabletytes. Na o tada prasidejo
24val tikrinimas, atsidarymas tik 3,5cm, nieko gero, su vyru kankinames nes skausmai jau nezmoniski, tarp saremiu pamiegam minute ir vel as raitausi, o jis kartu su manim nemiega, atejo sesele apie 4 val ryte, suleido vaistu kad truputeli nusnausciau bet niekas neveikia, tada dakltare patikrino atsiodarymas jau 6cm. 5val ryte suleido man antibijotikus, nes jau 12 val buvo praeje kaip vaisius be vandenu na ir tada prasidejo visi malonumai, isinorejau i tuoleta rimto reikalo na ka atejo akusere, gydytoja, paruose stala, ir keli nelengvi stumiai, ir gime musu mazyte mergyte. Nors svere 3734g, ir buvo 54cm ugio, bet atrode tokia mazyte, bejege. Vyras visa laika dalyvavo gimdyme, ligonineje pasiemem siemynine palata, niekur nuo musu nesitrauke nei per zingsni. Dziaugiuso kad turiu toki gera ir supratinga vyra, kuris padejo man kartu padeti ateiti i si pasauly musu dukrytei
Taigi 2009 metu lapkricio 25 diena, gime musu Mingaile.
Stai kaip atrodem pirma gyvenimo diena :)
|
| |
| |
| utė | Data: Sekmadienis, 2011-09-11, 2:21 PM | Žinutė # 4 |
 forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1255
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 8
Statusas: Atsijungęs
| Nutariau ir aš parašyti savo mylimo ir taip laukto pirmagimio sūnaus gimimo istoriją:)
Vaikeli planavom apie pusmetį, Visą nėštumą jaučiausi gerai, nebuvo didelių sunkumų. 6-7 mėn. sužinojome, kad laukiamės sūnaus (nors aš jau seniai žinojau-susapnavau:)). Vardą galvojom abu su vyru, bet paskutinį tašką padėjau aš :) Sutarėm, jog bus Raigardas.
Tiesa, vieną dieną, darbe nualpau. Tyrimai nieko blogo nerodė, tad išvada buvo viena-pervargimas.Nuo tos dienos, stebėjau ir saugojau save.
Vieną vakarą nuėjau pas tėtį į svečius. Atsisėdau, o prieš mane-didelis veidrodis. Žiūriu aš į save veidrodyje ir atrodžiau sau labai stora, visur putli. Dar su jauniausiąja seserim pasijuokėm, kad atrodau kaip varlė:) Tuom ir baigėsi šis vakaras. Kitą dieną-nėštukių pamokėlės. Nežinau kodėl, bet po pamokėlės nutariau nueit į vaistinę ir pasitikrint kraujo spaudimą. Kai pamačiau rezultatus-visas juokas išgaravo 140/100. Su tais parodymais nuskubėjau pas prižiūrinčią sesutę. Ji pamatavo spaudimą-tas pats. Liepė laukt gydytojo, bet ir po vizito pas jį-rezultatas tas pats.Gydytojas liepė važiuot ir gultis į ligoninę tą patį vakarą. Kadangi aš gyvenau (kol neišvykau į Angliją) Plungėje, tad nutariau vykt į Telšius (nors buvo galima ir į Klaipėdą). Iš tiesų galvojau ilgai kur vykt, bet apsisprendimą lėmė galbūt tai, jog gydytojas sakė, jei per savaitę nepagerės rezultatai, darys skatinimą arba Cezario pjūvį. Todėl apsisprendžiau vykt kur arčiau.
Nuvykus į ligoninę, ten gulėjau visą savaitę. Valgiau specialų maistą, kuris buvo neperskaniausias, gėriau vaistus, skirtus mažinti kraujospūdžiui, laikiausi visų nurodymų, bet rezultatai nekito. Pati aš tikrai nesijaučiau blogai. Aptarnaujantis personalas visada mane prižiūrėjo-nebuvau palikta likimo valiai. Personalo darbuotojos ateidavo pas mane kas 2-3val.
Buvo sekmadienis. Telefonu kalbėjau su vyru ir sakiau, kad kažkaip nelabai gerai jaučiausi. Vyras pasiūlė susirast sesutę, bet nebuvo jėgų. Baigus pokalbį-prisnūdau.Netrukus atėjo sesutė ir aš jai pasakiau, kad nelabai gerai jaučiuosi. Pamenu, kad ji paklausė-ar akyse "neskraido mažos muselės". Pasakiau, jog taip ir yra. Nuo tos minutės sulėkė visas personalas, sudėjo visus mano daiktus ir greitąją pagalba išlakino į Klaipėdą.
Tik atvykau-begalė tyrimų, gydytojų komisija. Šioje ligoninėje gulėjau dar savaitę. Čia pasakė, jog man-lengvos formos preklamsija. Nusibodo man tose ligoninėse-norėjau, kad kuo greičiau būtų išspręsta ši situacija. Taigi, galų gale buvo nuspręsta skatinti man gimdymą. Čia pas mane atvyko ir vyras. Padėjo morališkai. Labai džiaugiuosi, kad nuo šios minutės jis buvo su manimi. Skatinimo vaistus vartojau visą dieną. Dieninės pamainos gydytojai nutarė, jog reikia nutrauti skatinimą ir viską pradėti kitos dienos ryte, mat nebuvo jokių gimdymo požymių. Mane šis nuosprendis labai nuliūdino-nebenorėjau ilgiau to kęsti, pavargau. Vieną minutę net pravirkau iš liūdesio. Ir ką jūs galvojat-kai truputį nusiraminau, pajutau jog nubėgo vandenys! Buvo suleistas epidiūras. Po poros valandų, kai epidiūras baigėsi, pajutau, kad noriu į tualetą. Kai nieko nepešiau iš to didelio noro, akušerė apžiūrėjusi mane pasakė, jog reikia ruoštis gimdymui.
Čia susidūriau su nemalonia akušere. Ji vos nesijuokė iš manęs, kai pasakydavo, jog užeina man ne sąrėmiai, bet maži spazmai, kaip per mėnesines (is kur man žinot, jei pirmasis nėštumas?) Buvo šiurkšti ir nemaloni, kol neprasidėjo gimdymas ir kol vyras neįkišo į kišenę truputį šlamančių... Pagimdžiau per porą valandų. Akušerė viena keletai palatų-tai visur dalyvavo po truputį. Kai pagimdžiau, man liepė truputį palaukti, kol kitoj palatoj priims gimdymą ir tik tada mane sutvarkys...
Sūnus buvo apsivijęs virkštele, tad pagimdžiusi jo nelaikiau prie savęs. Svarbiausia buvo, kad jis gimė sveikas- 2800gr. svorio ir 50 cm. ūgio. Gavom 7 balus. Kai kurių momentų nepamenu, vyras sakė, jog užsnūsdavau-visa diena be maisto.
Iš ryto palatoje vyras pirmasis sūnų perrengė-tada jis man atrodė tox mažas, tox trapus :) Man sakė, jog gali būti, kad iš ryto sūnus nenorės valgyt-tada tex jį perkelt į intensyvios palatos skyrių. Pamenu, prabudom abu, aš jį maitinu, o jis nevalgo. Bandžiau keletą kartų-nieko. Iš nevilties pradėjau verkt ir spaudžiau mygtuką, kuris iškvietė seselę. Aš jos klausiau ar gerai maitinu, ar gerai laikau ir panašių dalykų, vis tikėjausi, kad sūnus pradės valgyt ir kad mus neišskirs....Klaipėdos ligoninėje, neišnešiotukų skyriuje,dar kartu gulėjom savaitę-sūnui buvo mažai cukraus (kelias dienas jis buvo gydomas kitame skyriuje, aš kas 3 val. ateidavau jį pamaitinti. Tada jo man trūko labiausiai, o ir gana stipri gelta užklupo mus - teko spec. inkubatoriuje jį švitinti.
Viskas jau praeityje, tik nuotraukos ir filmuota medžiaga primena šias įsimintinas dienas, minutes. Dabar jis-guvus, geras ir labai mylimas sūnus.
|
| |
| |
| utė | Data: Sekmadienis, 2011-09-11, 2:23 PM | Žinutė # 5 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1255
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 8
Statusas: Atsijungęs
| Na, o antrojo susilaukiau čia, Anglijoje. Kadangi prižiūrintis personalas žinojo mano ligą, tai atidžiai ir gana dažnai mane tikrino. Darbovietėje taip pat visi buvo paslaugūs, supratingi.Tiesa, buvo diena, kai grįžusi iš darbo pastebėjau jog kraujuoju. Nulėkėm į ligoninę, bet jie mane nuramino-viskas gerai, tik liepė lengviau dirbt. Motinystės atostogų išėjau iki gimdymo likus 2 sav.Tas savaites į ligonine važinėjom beveik kasdien.Liepos 2d. nuvykom vėl-pasitikrinti. Spaudimas buvo aukštas, ėmė kraują ir laukėm ką pasakys vyr.gydytojas. Buvo nuspręsta-guldyt ir kitą dieną-gimdyt. Tai buvo pirmas kartas, kai aš palikau savo vyresnėlį. Labai nerimavau-vyras sakė, jog ir verkė (po ligoninės visada grįždavom visi namo, o tą vakarą manęs nebuvo ...), namuose nieko nevalgė, vis prašė pas mane važiuot.
Atėjo gimdymo diena :) Kadangi neturėjom kam palikt vaiko, tai vyras buvo su juo ir nedalyvavo gimdyme.Bet aš nesigailėjau ir nepergyvenau.O be to, turėjau labai nuostabias akušeres.Viena netgi tokia artima buvo, vis paglostydavo, nuramindavo :) Va šį kartą tai aš jau žinau kas yra sąrėmiai  Ir šį kartą man taip pat buvo skatinama, buvo suleistas epidiūras (kuris nieko nepadėjo, arba blogai buvo suleistas).Po vidurdienio gimė sveikas ir kur kas didesnis sūnelis :) Šį kartą gimusį sūnų uždėjo ant krūtinės-neapsakomas jausmas :) Po gimdymo akušerė pripylė vonią vandens-nusimaudžiau. Jaučiausi labai gerai, pilna energijos,tiesiog švytėjau-buvau ir esu laiminga :) Kadangi pas mane rado B grupės streptokoką (kai kraujavau), tai kad apsaugoti sūnų, buvo nuspręsta sūnui leisti antibiotikus keletą dienų. Pas mus atėjo vaikų gydytoja-babaika. Kažkas baisaus... Subadė vaikui rankelę ir nesugebėjo įstatyti kateterį-pakvietė kitą gydytoją!! Po kelių dienų vaikui prasidėjo gelta ir ta pati babaika ėmė kraują, kad nustatyti ar ne per stipri gelta. Priėjusi prie manęs paklausė kaip aš nusprendžiau, kad stipri gelta?!!Čia tai buvo viršūnė.Aš jai pasakiau, kad šia ne mano nuomonė, o personalo. Palaikė mus ligoninėje tris dienas, ir paleido namo. Šiai dienai mes augam gerai, daug valgom ir esam sveiki 
Čia viskas būtų gerai (Anglijoje), tik bėda ta, kad anglai niekur per daug nesiskubina. Iš gimdymo palatos į skyrių mus pervežė praėjus 6 val.po gimdymo-kol visi apžiūrėjo, kol sutvarkė popierius...Vieną vakarą ėjom leistis antibiotikų ir pralaukėm 1.5 val. kol mus PAMATĖ. Na bet mes kantrūs ir mandagūs 
|
| |
| |
| dafniele | Data: Sekmadienis, 2011-09-11, 5:09 PM | Žinutė # 6 |
 forumo gerbėja
Grupė: Draugas
Žinutės: 2973
Apdovanojimai: 11
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
| Su vyru planavome vaikuti,ir pasiseke is pirmo karto,po 4sav,suzinojau kad laukiuosi.nestumas buvo labai sunkus pykino iki nestumo galo.beveik visa nestuma prabuvau ligoninei  leido daug antebiotiku.laseliniu,tad del antebiotiku nusiunte i genetikos centra,tai 4menesiu suzinojame kad bus sunelis ir su jo viskas gerai antebiotikai jo neatokavo tada man mano ginekologe patare gera gyd.antakalnio klynikoje,nuvaziavus pas ji susitarem kad jis priims gimdyma.vasario 8diena visa diena prakankinausi su saremiais namie"kaip man atrode kad jie stiprus"skambinau tam gyd,sako kol saremiai nekartosis kas 3-4 minutes jam neskambinti,dar psake isgerti nospos ir eit i dusa taip prakankinausi iki vasario9 dienos tada apie 12val paskambinus vel tam gyd.pasakiau kad jau negaliu kenteti tai" leido ":sypsena: vaziuoti i klynika.Nuvaziavome su vyru ten pasitiko mus gyd.apziurejas sako kad as labai jauti,ir kad reikes daryti spinaline nejautra,ir kad reikes butinai atsidekoti anastaziologei.sakau supratau,tada dar jis sako nepamirskite ir manes ir noreciau uz savo darba 1000lt  paskui sako galite nuvaziuoti namo ir pagalvoti ar tikrai norite pas mane gymdyti isejus is kabineto tai pasakiua vyrui tai sako ka mes vazinesime(tuo metu buvo tik budintis gyd.)tai nutarem duoti jam pinigu tiek kiek pasake (ispradziu buvo viskas kitaip)ir taip pagulde i gimdykla skausmas nerealus tas gyd,nieko nedaro jo nera su mumis.paskui tai atejo jis tai aprekiau ji..apziurejas mene sako nieko nebus ir pakviete vedeja,paziurejus jinai pasake.kad as taip dar ilgai kankinsios,nes klyniskai siauras dubuo,del to vaikutis negali praeiti,skubiai isveze i operacine,padare cezario pjuvi,ir viskas gerai gime nuostas "juodukas "3750gr.52cm.zinoma reikejo uzmoketa tam gyd.uz jo "darba"1000lt anastaziologei,akuserei ir slaugytojai.po 5 dieneliu mus paleido namo
|
| |
| |
| Jarmina | Data: Sekmadienis, 2011-09-11, 7:17 PM | Žinutė # 7 |
 forumo draugė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 1657
Apdovanojimai: 4
Reputacija: 1
Statusas: Atsijungęs
| Dukra gimė karštą vasaros dieną.
Iš vakaro buvau pas ginekologę, kadangi buvo man nustatyta gimdymo diena, ji man pažiūrėjo, kad atsivėręs kaklelis 2 cm. Naktį mane suėmė skausmai, bet vis dar nekreipiau dėmesio. Apie 5 val. ryto pažadinau vyrą ir pasakiau, kad jau atėjo laikas. Apie 6 ryto buvom P. Mažylio gimdymo namuose, ten irgi apžiūrėję pasakė, kad atsivėrę 2 cm. Nuvedė į gimdyklą, prileido vonią ir ten prabuvau kelias valandas. Apie 12 val. suleido skatinamuosius ir po valandos pagimdžiau dukrytę. Nė vieno lito niekas neprašė,tik vyras iš to džiaugsmo akušerei ir seselei davė pinigėlių.
Sūnelį gimdžiau Anglijoj. Naktį skaudėjo, bet irgi nieko nedariau, nes ligoninė toli, o jei siųs namo atgal, tai vėl nei taip, nei taip. Ryte dar suruošiau dukrą į mokyklą, vyras nuvedė, o tada važiavom į ligoninę. Ligoninėj nuvežė į gimdyklą, puolė matuot spaudimo, temperatūros, vaiko judesių, o aš prašiau, kad pažiūrėtų, kiek cm atsivėręs kaklelis. Kai pamatė, tai puolė kviesti midwife, nes buvo net 8 cm. Pagimdžiau kažkur po 1,5 val. Nuo skausmo gelbėjo dujos, kurias kvėpavau. Šis gimdymas buvo skausmingesnis, bet greitesnis, nors vaikelis ir mažesnis gimė už pirmąją.
Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.
(G.G.Marquez)
|
| |
| |
| vaidaa | Data: Šeštadienis, 2011-11-26, 2:26 PM | Žinutė # 8 |
 naujokė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 260
Apdovanojimai: 1
Reputacija: 0
Statusas: Atsijungęs
| terminas gimdyti buvo duotas kovo 16 kadangi nko nejaučiau, paguldė į ligoninę kad stebėtų.Susidėsčius viską į spintelės atėjo ir pasakė kad išveža į kauną.Sakiau numirsiu,tik išsukus iš ligoninės įjungė sirenas viską kad tik galima ir visu greičiu tempė į kauna.Kai jau atsiguliau kaune.nakty užėjo skausmai.kankinausi desimt valandų su skausmais.ir 10-48 gime mano mergytė.Sveikutė gražutė tokia.Net džiaugiuosi kad negimdžiau pas save ligoninėje.
|
| |
| |
| Sharpeja | Data: Šeštadienis, 2011-12-03, 6:56 PM | Žinutė # 9 |
 forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1911
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| O aš savo gimdymo istorijos nenoriu prisiminti 
Kadangi išsiskiriau su vaiko tėvu būdama 7 mėnesį neštumo, aišku gimdžiau be jokio vyro palaikymo ir padrasinimo.
Jau neštumas sunkiai prasidėjo, pirma tai 2 metus negalėjau pastoti, o kai Dievulio išmeldžiau, 8sav, neštumo prasidėjo kraujavimas, nuvykus į ligoninę, man pasakė maždaug vaisius labai mažas ir važiuok namo nieko nepadarysi, bet būdinti gydytoja toje ligoninėje buvo mano ginekologė privati tai paguldė į savo palatą ir suvarė šiknon kažkokių labai skaudančių vaistų ir kraujavimas sustojo, taip man išgelbėjo mano kūdikėlį Po 9 mėnesių išaušo nustatyta gimdymo data, tai buvo lapkričio 8d. bet nieko nesidarė pasirodo maniškis neskubėjo gimti ir užsibūvo pilvelyje dar 2 savaitėles. Tai buvo lapkričio 22d., realiai jau biškiuką pradėjau nervuotis ir pajaučiau kad kažkas ne taip sarėmiai, jie kartojosi labai dažnai ir paskabinusi savo broliui paprašiau nuvešti mane į gimdyklą. Gimdykloje buvau 1val.5min nakties, laikrodis kabojo man virš galvos todėl aiškiai mačiau kas kiek sarėmiai kartojasi. man ant pilvo buvo užmauti kažkokie diržai ir prijungti kažkokie aparatai, kaip paaiškėjo vienas jų matavo vaiko širdies tonusą, kitas matavo sarėmių stiprumą... na ką, beliko laukti ir kentėti sarėmius kurie kuo toliau tuo labiau nedžiugino...
|
| |
| |
| Sharpeja | Data: Šeštadienis, 2011-12-03, 6:56 PM | Žinutė # 10 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1911
Apdovanojimai: 10
Reputacija: 3
Statusas: Atsijungęs
| Po gerų dviejų valandų, atėjęs gydytojas manęs patikrinti pasakė, kad eičiau ilsėtis, nes aparatas rodo mažus sarėmius ir be pietų tikrai nepagimdysiu. Nesupratau tik vieno, sarėmiai buvo tikrai begalo skausmingi ir jo pasakyti žodžiai nuteikė siaubui, nes supratau kad skausmas dar didės, nes pagal jį sarėmiai buvo labai dar maži... tiesa vandenys patys nenubėgo, man prakirpo ir juos nuleido tik atvykus į gimdyklą. Na ką gi laukiam, ir kažkaip pasijaučiau labai blogai vienu metu, toks kaip ir nerimas atsirado, tuo metu atėjo gydytojas ir pamatęs aparate kažkokius judėjimo sutrikimus iškvietė tą naktį budėjusį personalą ir išgirdau žodžius, kad vaiko širdelė stoja, skubia vežam i operacinę cezariui... na šitam nusiteikusi nebuvau baisiai buvau išgasdinta, bet po kelių akimirku vaiko širdelė pradėjo vėl plakti. Panika nurimo ir mane paliko toliau kankintis su "mažais: sarėmiais... gulėjau ant gimdymo stalo, jau buvo 7val ryto, buvo begalo šalta ir aš pradėjau stangintis, palatoj nieko nebuvo, o aš pradėjau stumti... apsidairiau ir prašiau padėti, bet palatoi nieko nebuvo, jaučiau kaip stanginuosi ir išsigandau, pradėjau rėkti, atlėkusi apsimiegojusi seselė išbarė,kad drumsčiu ramybė, o aš prašiau pakviesti gydytoją, taip gydytoją pakvietė, jis man taip eidamas link manęs skaitė moralą kokia aš nepavyzdinga gimdyvė ir kaip gąsdinu kitas, bet pamatęs mano "mažų" sarėmių rezultatą sukvietė akušeres ir liepė stumti, o ką stumti... jėgų tai nebeturiu, šalti spurto, burna išdžiuvusi... prašiau pagerti, bet niekas nedavė... uždėjo smirdančią plastmase deguonies kaukę... nu ir kas, man nepadeda, kvepuoju per nosį, nes gerklė tiesiog užšalusi, glandai iššokę beprotiškai skauda... akušėrė rėkia,kad kvėpuočiau per burną, o aš negaliu man skauda, tai ji man užspaudė nosį, kad negalėčiau per ją kvėpuoti... teko per gerklę... na galais negalais aš pagimdžiau, bet vaikas neverkė, kažkuri akušėrė pradėjo rėkti O Dieve, kvieskite pediatrą... mintyse pagalvojau, nu kas dabar??? Bandžiau atsikelti, bet man neleido, bandžiau pamatyti bet man nerodė... ir vėl baimė ir nežinia... Viskas ten buvo gerai, tiesiog vaikas gimė truputėlį pridusęs, nes virkštelė buvo apsisukusi aplink kaklą net 5 kartus, per tą stresą niekas nežinojo kas gimė tik aš jaučiau kad tai berniukas, placentos neišgimdžiau ir nugrimzdau į gilų miegą. Apie 8,30 val ryte aš jau gulėjau palatoje laikydama sūnelį ant rankų ir visiems rašiau sms kad turiu patį nuostabiausią sūnelį pasaulyje 
|
| |
| |
| Krla | Data: Sekmadienis, 2011-12-04, 3:54 AM | Žinutė # 11 |
 forumo senbuvė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 9097
Apdovanojimai: 24
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
| sharpeja,eina sau as turbut po tokio pirmo karto apie antra pastojima nebegalvociau...bet kai daktarai :mustis: sakes,kokiame mieste tu cia gimdei?
(jei cia be komentaru,tai sorry ir istrinkit )
Message edited by krla - Sekmadienis, 2011-12-04, 3:56 AM |
| |
| |
|
