Zuikelis gruodžio pūgoje

Pūgos šuoliuoja
Per girią baltą.
Pilkas zuikeli,
Ar tau nešalta?

Ką pasikloji,
Kuo užsikloji,
Ar drabužėlį
Šiltą nešioji?

Ar neužpustė
Tavo trobelės,
Tos, kur prie slenksčio
Samanom želia?

Ar židinėly
Ugnužė dega,
Ar kepa krosny
Kiškių pyragas?..

Gražuolė eglutė

Gražuolė eglutė
Šypsojos linksmai,
Kalėdų šalelėj
Papuošta dailiai!
Ir žėri , ir spindi,
Didžiuojas jinai,
Dailiais ir gražiais,
Raudonais žaislais.

Vaikučiai ją puošė
Puikiau, vis puikiau,
Eglutė šypsojos
Linksmiau ir linksmiau.
Tada išsitiesė,
Papuošta įstabiai.
Eglutė dėkojo
Vaikučiams už tai.

Mažieji atsakė:
-Nėra juk sunku,
Mes laukiame šventės,
Tad švęskim kartu!
Kalėdinė pasaka
Baigsis juk greit -
Skubėkit, vaikučiai,
Į šventę ateit.

Sveika, žiemuže

Sveika, balta žiemuže,
Su snaigių skarele,
Su ledo kailinėliais
Ir eglute žalia.

Jau gruodžio šaltis kanda
Veidelį, pirštukus.
Paukšteliai išsigandę
Plasnoja pas vaikus.

- Mieli maži vaikučiai,
Mums šalta, nejauku.
Šiaurinis vėjas pučia,
Mus veja nuo šakų.

Paberkit trupinėlių,
Dainuosime visi:
- Sveika būk, žiemužėle,
Šalta, bet nebaisi.

Žila žiemužė

Šiaurys už lango ūžė:
Žu žu! Žu žu! Žu žu !
Balta balta žiemužė
Atėjo pamažu...

O jos vaikučiai laukė
Su slidėmis kieme.
Žiemužė baltapūkė
Pasakė jiems: ,,Eime! ,,

Nusivedė į kalnus
Ji daug mažų draugų
Ir veidukus, ir delnus
Patrynė jiems sniegu.

Dabar jiems bus nešalta,
Ir žaisti jie galės...
Žiemužę baltą baltą
Visi vaikai mylės.

Mes piešiam žiemą

Apsnigta žemelė,
Šaltas vėjas pučia.-
Vaikščioja vaikučiai
Su šiltais skrebučiais.

Jie žiemos nebijo-
Į svečius ją kviečia:
- Eikš, balta žiemuže,
Mes tave nupiešim.-

Ir per visą dieną
Nėjo jie į kiemą-
Rūpestingai piešė
Šaltą baltą žiemą

Žiema

Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.

Ir džiaugėsi :
- Bus kaip iš rago

Sausainių, riestainių, pyrago !
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu, niekam neduosiu.

Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.

Vaikai atsikėlę iš miego,
Už lango pamatė daug sniego

Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago.
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego
Už lango pamatė daug sniego

Ledo pilis

Žmonės kalba. Žmonės matė.
Kai Šaltukas pilį statė.
Ledo stogas. Ledo menės.
Pilį saugo besmegenis.

Menėj dega ledo žvakės.
Nuo šviesų net raibsta akys.
Apie pilį snaigės šoka.
Kyla, leidžias, kaip tik moka.

Bet klausyk, pily naujiena –
Saulė švietė visą dieną.
Pilies bokštai sumažėjo.
Menėse vanduo varvėjo.

O jau po trijų dienų
Pažiūrėt pilin graudu.
Pasidžiaugus saulute,
Ji pavirto balute.

Eglutė

Kaip manai,
Kaip manai,
Kur eglutės
Namai?

Papuošta
Aprengta
Kambary –
Lyg ne ta.

Be sesulės,
Mamos –
Ne namuos,
Ne namuos.

Ne namuos,
Ne namuos.
Ilgesys
Ją kamuos.

Nes kaskart
Vakare
Šaukia eglę
Giria.

Sniego senis

Matot senį? Puikiai žiūri.
Štai ir lazdą rankoj turi.
Jis ir vakar čia stovėjo
Ir tą lazdą vis turėjo.

Juodos akys, visas šaltas,
Veidas apskritas ir baltas...
Saule, saule, taip nešviesk,
Mūsų senio nepaliesk!

Miega berželiai
Baltam patale.
Egle eglele,
Iš kur tu žalia?

Kodėl nepagelto
Šakelių šviesa?
Kodėl nepabiro
Spyglelių rasa?

Eglė prabyl
Didžiulėj pusny:
- Kad žiemą budėčiau,
Kai tu praeini,

Kad močiau iš tolo
Žalia skarele,
Kad šildyčiau sniegą
Žalia ugnele.

Besmegeniai

Balti, šarmoti seniai
Angliukų akimis..
Ko liūdit, besmegeniai? –
Dar žaisim su jumis.

Tik štai skambutis šaukia
Prie knygų, prie lentos.
... Ir besmegeniai laukia
Vėl pertraukos kitos.

Palei mokyklos sieną
Apšalusiais veidais,
Jie taip – kiekvieną dieną
Sutinka mus rytais.

Kadaise nulipdyti,
Sukumpę į pečius,
Žvilgsniu pavydžiai lydi
Mokyklon vaikučius.

Kai sniegas jau laukus nukloja
Kai ūžauja lauke šiaurys
Kalėdų senis atlinguoja
Nes laukia jo vaikų būrys.

Mažųjų niekad nepamiršta
Senelio mylinti širdis,
Keliauja jis per pūgą tirštą
Kalėdos beldžias į duris.