Saulė spindinčią galvą kelią dvelkia vėjas neramus
Ir į tolimąjį kelią šiandien jis vilioja mus
Kur kelionė, ten daina, ten jaunystės šypsena
O būry gerų draugų bus visiems labai smagu

Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy

Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi
Tu palauki, tu palauki neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk

Žalias žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lyg vėlumos mūsų dainos skambės
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

Nuo rasos apsunkę smilgos dvelkia pievos medumi
Ir beržai kažko dar ilgis ryto tolyn žvelgdami
Kur kelionė, ten daina, ten jaunystės šypsena
O būry gerų draugų bus visiems labai smagu

Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy

Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi
Tu palauki, tu palauki neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk

Žalias žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lyg vėlumos mūsų dainos skambės
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

Tyliai snaudžia eglynėlis žalio ežero pakrašty
Ir vilioja mus prikėlęs giedras nerimas širdy

Debesėli, debesėli, kur tu mus vedi
Gal tu ilgesį, gal meilę, gal dainas žadi
Tu palauki, tu palauki neskubėk
Ir į tolį, mus palikęs nepabėk

Žalias žalias eglynėlis ir vanduo gaivus
Dar tik kviečia kurti laužą, pailsėti mus
Lyg vėlumos mūsų dainos skambės
O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

O rytoj į kelionę jos ir vėl palydės

KEISTUOLIAI "KALIAUSĖS DAINA"

Kaliausę ne iš kelmo spyrė,
Ji padaryta iš gerų daiktų,
Puikiausios kelnės, švarkas kaip nulietas.
Ar tu matai, kiek daug sagų? Kodėl? Cha cha.
Kodėl mane taip dailiai puošia,
Atleiskit, šitą pasakyt sunku,
Žiūrėk, aplink - paukšteliai čiulba, laukas ošia.
Pasaulis toks gražus. Todėl:

Kaliause būt nebloga,
Padėtis aukšta, patogi,
Ir visas laukas kaip ant delno, bet...
Kad pravardžiuoti ją paliautų,
Kad negirdėtų apkalbų,
Reikia proto šiaudinei kaliausei,
Truputį smegenų.
Kad nestypsotų vidur lauko,
Gyvent galėtų kaip visi,
Reikia proto šiaudinei kaliausei,
Laiminga būtų ji.

Vienu žodžiu puikia kaliause,
Kai tik padarė, aš iškart tapau.
Viena bėda - jei ko paklausi-
Neklausk: aš neprotingai atsakau!
Tai labai blogai! Ne!

Nereikia pergyvent, oi ne,
Kad kurmiai rausias po žeme.

Naktis už lango ar diena,
Nuo išradimų svaigsta man galva.
Aš geomokslo pradmenis kuriu,
Aš naują žodį geografijoj tariu.

Toks liūtas kaip aš pagarbos nevertas,
Iš manęs beliko vien tik liūto vardas.
Žvėrių karalium aš vadinuos,
Karūna turėčiau nešiot ant galvos.
Koks aš karalius, jei bijau šunelio,
Neturiu savyje drąsos nei lašelio.
Geriau būt niekuo, bet būt drąsiam,
Nei tirtėt iš baimės kampely kokiam.

Toks liūtas kaip aš pagarbos nevertas,
Bailus karalius – viso miško vargas.
Tiek baimės, tiek gėdos, tiek ašarų karčių,
Už ką šitos bėdos ant mano pečių?

Pilna visa Australija
Bananų, mandarinų,
Pilna visa Australija
Ledų ir apelsinų.

Galėsit ten miegoti,
Vartytis pataluose,
Galėsit ten klausytis
Pasakos ilgos.
Valio, valio Australijai...

Jei nori tu iš tikro pasiekt svajonę savo -
Geltonas kelias veda keliaut ir nugalėt.
Duok, mielas drauge, ranką - kartu smagiau keliauti,
Kartu kliūtis įveiksim, kol kelias pasibaigs.

Reikia proto Šiaudinei Kaliausei,
Geležiniam Medkirčiui - širdies,
Nori būt drąsus Bailusis Liūtas
Ir mergaitė ieško namų.

Geltonų plytų kelias kiekvienam nutiestas
Į svajonių miestą, kur smaragdai žėri.
Eiki juo, nesustoki, kelio galą priėjęs
Tu draugus pažinsi, kur smaragdai žėri.

Boružėlė lipa delnu,
Jai atrodo - kopia kalnu.

Boružėlė valgo blyną,
Jai atrodo - cepeliną.

Boružėlė šoka breiką,
Jai atrodo - kelia streiką.

Boružėlė šoka tango,
Jai atrodo - šoka samba.

Boružėlė geria kavą,
Jai atrodo - limonadą.

Boružėlė valgo ledą,
Jai atrodo - šokoladą.

Kiek sparneliuose taškelių,
Tiek savaitėje dienelių.

Kai ant delno jai įgrysta,
Užsimano ji nuskristi.

Man atrodo - valgiau braškę,
Pasirodo - septyntaškę...

Ak pūkuotas, švelnus šimtakoji,
Kur per vasarą sveikas bėgioji?
Kiek tu batų porų, kiek tu batų porų, sunešioji,
Šimtakoji vikrus, šimtakoji vikrus, greitakoji?

Priedainis:
Kiek tau batų kas rytą valyti!
Jei sušlampa, jei pradeda lyti,
Kaip sunku batus tau, kaip sunku batus tau nusiauti!
Kaip keblu prie durų, kaip keblu prie durų juos sukrauti!

Aš norėjau dar daug ko paklausti,
Aš norėjau tau ranką paspausti,
Bet bijojau, nes jau, bet bijojau, nes jau nežinojau
Ką paduosi man, ką paduosi man, ranką ar koją.

Priedainis.

Gal prieš milijardą metų, o galbūt ir dar seniau
Aš buvau naivi laukinukė ir su dinozauru draugavau.
Ir tikrai, jūs patikėkit, aš buvau labai laiminga,
Nes turėjau tikrą draugą - dinozaurą Mikičik.

Priedainis:
Juk tai buvo neseniai, na, tikrai neseniai,
Kai gyveno vaikai laukinukai,
Ir turėjo jie draugus - tokius pat, kaip jie gerus
Dinozaurus, dinozaurus mažučiukus.

Mes ilgai su juo draugavom, pilį statėm jūros smėly,
Palmių riešutus ragavom ir skaičiavom upių akmenukus.
Ir tikrai, jūs patikėkit, aš buvau labai laiminga,
Nes turėjau tikrą draugą - dinozaurą Mikičik.

Priedainis:

Koks vakaras ilgas

Koks vakaras ilgas, kaip širdį man gelia.
Nuskink man jazminą, baltoji varnele.
Nuskink man jazminą balčiausių žiedų.
Sakyk man, kad žemėj tavęs nerandu.

Koks vakaras ilgas - tokio nemačiau.
Nuskink man, varnele, jazminą greičiau.
Nuskink man žiedelį iš pat pažemės.
Nuskink, savo lūpom lapus pažymėk.

Koks vakaras ilgas, baltoji varnele.
Nuskink man jazminą ne baltą, tai žalią.
Nuskink man jazminą, neskinki, nereik.
Baltoji varnele, atskrisk ar ateik.