Paukščiuko gimtinę
Lizdu vadini,
Žuvytės gimtinė
Žaliam vandeny.

Žvėrelį vilioja
Miškai ar kalva..
Tau šneka gimtoji šalis
Lietuva:

-Aš upėm, upeliais
Žydrai sujuosta,
Man kojas skalauja
Jūružės puta.

Čia mano pastogėj,
Miškai ir namai,
Ir miestai...
Ir tu čia dainuoji linksmai.

Virš tavo galvelės
Padangė melsva...
Aš – tavo gimtinė
Vardu Lietuva.

/Anzelmas Matutis/

MANO VYTIS IR TRISPALVĖ

Tėvelis nupiešė man Vytį,
Aš vėliavėlę nudažiau,
Ji popierinė ir mažytė,
Bet man už viską švies gražiau.

Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pūčiant mirguliuos.
Viena primins rugelio duoną
Kita kaip sodai mūs žaliuos.

O ta trečioji tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laisvę jai parneš.

/Vytė Nemunėlis/

GIMTINĖ

Genio gimtinė - miškas,
Laumžirgio - upė rami,
Klevo gimtinė - žemė,
O debesėlio - dangus.

Nendrės - ežero krantas,
Smilgos - pilka pakelė,
Bitės kamanės pieva,
Grūdų gimtinė - dirva.

Mano gimtinė - miškas,
Upė, dangus ir dirva,
Ežero krantas - viskas,
O viskas - tai Lietuva.

/J .Degutytė/

Tavo gimtinė -
Tėvynės dalis,
Lyg didžio sodo
Žalia obelis.

Daug obelų
Obelėlių sode.

Bėk čia kas rytas
Rasota bryde.

Bėki...
Sutiksi
Daugybę draugų.
Tiesk jiems rankas -
Tau širdy bus smagu.

Laimės takelis
Nedings,
Nesibaigs...

Puoškite sodą -
Tėvynę -
Darbais!

/Anzelmas Matutis/

KAIP SURASTI LIETUVĄ

Kaip surasti Lietuvą?

Kur Nemunas teka,
Kur Baltija supas,
Kur žaliąją rūtą augina.

Kaip surasti Lietuvą?

Kur lygumos žalios,
Kur šypsenos ramios,
Kur dainos lyg beržo ošimas.

Kaip surasti Lietuvą?

Kur numeta plunksną
Išskrisdamas gandras,
Kur gimtąjį lizdą suranda.

/J. Nekrošius/

GRAŽIAUSIOJI ŠALIS

Žiemos skrebučiai plyšta,
Pavargę gervės grįžta,
O jas vaikučiai klausia:
- Kuri šalis gražiausia?

Ir gervė pirmutinė
Atsakė jiems:
- Gimtinė! -
Sparnais palietus ežerą
Lyg tyrą žemės ašarą.

/K. Kubilinskas/

SKAMBIOJI KALBA

Tau, vaikuti, dovanoju
Skambią skambią kalbą.
Lyg varpeliai,
Lyg žvangučiai
Jos žodeliai skamba.

Tau, vaikuti, dovanoju
Švelnią švelnią šneką.
Taip, kaip Nemunas,
Šešupė
Ja visi čia šneka.

Tau, vaikuti, dovanoju
Žodį šimtaaidį.
Su daina
Skambiausi žodžiai
Lig širdies nuaidi.

Tau, vaikuti, dovanoju
Ir brangiausią žodį:
L I E T U V A!
Širdim ir lūpom
Nepaliauk kartoti.

/Anzelmas Matutis/

Ačiū, Tėvyne,
Už gimtą kalbą,
Ačiū už upę,
Už žydrą spalvą.

Ačiū už bitę,
Glostančią žiedą.
Ačiū už paukštį
Tą, kuris gieda.