Kiekviena šeima, besiruošianti krikštyti vaikelį, tikisi, jog krikšto tėvai nebus tik žmonės sudalyvavę krikštynų ceremonijoje, bet metams bėgant rūpinsis vaiko dvasiniu gyvenimu, bendraus su juo, domėsis kaip sekasi.
Išrinkti krikštatėvius kūdikiui ar mažam vaikui pagal bažnyčios nuostatus turi tėvai, tuo tarpu jau vyresnis vaikas krikštatėvius gali pasirinkti pats. Taip pat reikia pagalvoti apie tai ar rinksitės tik vieną krikštatėvį ar pageidaujate, kad vaikas turėtų du krikšto tėvus. Krikštijant vaiką katalikų bažnyčioje dažniausiai įprasta pasikviesti ir krikštamotę ir krikštatėvį.
Amžius taip pat yra ribojamas - krikštatėviais gali tapti katalikai sulaukę 16 metų. Skirtingai nei ankstyvosios bažnyčios laikais, patys vaiko tėvai negali būti krikštatėviais.
Ne katalikas, bet išpažįstantis kurį nors kitą krikščioniškąjį tikėjimą žmogus gali tapti Krikšto sakramento priėmimo liudininku, tik tuo atveju, jeigu kartu kviečiamas antras būsimas krikštatėvis yra katalikas.
Verta apsvarstyti, ar norite, kad vaiko krikšto tėvais taptų giminės ar tiesiog labai artimi žmonės, nesusiję su jumis giminystės ryšiais. Šeimos, norinčios, kad vaikelio krikštatėviais taptų kas nors iš giminių, linkusios manyti, kad tokiu atveju įsipareigojimo jausmas krikšto vaikui yra žymiai stipresnis, nei renkantis krikšto tėvus iš draugų rato, kadangi draugai gali atitolti, galų gale draugystė gali net nutrūkti. Kai kurie renkasi gimines vien dėl tam tikro mainų pobūdžio: „tu būk mano vaiko krikštatėviu šiandien, o aš vėliau būsiu tavojo vaiko". Iš dalies tai nėra gerai, nes lyg ir pasirinkimas padarytas, bet tėvai dažnai net nepasidomi ar tas žmogus yra tikintis, ar galės dvasiškai ugdyti jų atžalą.
Išreiškiantys norą, kad draugai taptų vaiko dvasiniais mokytojais, argumentuoja tai tuo, kad šeimos nariai ir kiti giminės jau ir taip džiaugiasi glaudžiais santykiais, todėl artimojo, kaip krikštatėvio vaidmuo sumenkės.
Treti nesigilina ar rinktis iš draugų rato, ar iš giminių, bet kreipia dėmesį į tai, ar krikštatėviai turės galimybę džiuginti vaiką materialiomis dovanomis. Atitinkamai ieškomi pasiturintys draugai ar giminės ir kartais net nespėjama atkreipti dėmesio į jų vertybes, gebėjimą padėti išauginti dorą, dvasiškai išsilavinusį žmogų. Tačiau katalikų bažnyčia primena, jog svarbiausia, kad krikšto tėvai būtų turtingi dvasiškai.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai ar kandidatas į krikštatėvius bus tinkamas pavyzdys mažajam krikščioniui, ar išpažįsta tą patį tikėjimą, kaip ir vaiko tėvai, ar jis yra kantrus ir supratingas, turintis aukštas moralines vertybes? Be galo svarbu, kad krikštatėvis suprastų Krikšto sakramento reikšmę, kad išmanytų tikėjimo doktrinas, nes juk tiesioginė pareiga bus padėti krikšto vaikui žengti tikėjimo keliu.
Svarbiausia susidėlioti prioritetus ir neskubant apgalvoti visus pasrinkimo variantus, nes krikštatėvius pasirenkame visam gyvenimui, ir keisti jų nebegalėsime.

Kaip buvo minėta anksčiau, vaikas gali turėti daugiausiai du krikštatėvius (būtinai skirtingų lyčių), tačiau patys krikštatėviai gali turėti keletą ar net daugiau krikšto vaikų. Vaikai gali būti susiję giminystės ryšiais arba būti iš visai skirtingų šeimų. Dvynukų, trynukų tėvams, besiruošiant krikštyti atžalas turbūt neretai iškyla klausimas - „o kiek gi krikšto tėvų reikės"? Pagal bažnyčios nuostatus, galima pasirinkti tiek bendrus krikštatėvius vienu metu gimusiems vaikams, tiek skirtingus. Tarkim dvynukų atveju, galima pasirinkti tik vieną krikštatėvį, arba krikštatėvių porą. O jei tik pageidaujate kiekvienas dvynys gali turėti savo krikštamotę ir krikštatėvį.

Ankstyvosios bažnyčios laikais krikšto tėvais, tiksliau tada jie būdavo įvardijami, kaip globėjai - buvo vadinami asmenys, kurie laiduodavo už žmones, norinčius iš kito tikėjimo atsiversti į krikščionybę. Siekiantys tapti krikščionimi privalėdavo susirasti žmogų, kuris įtikintų miesto vyskupą, o taip pat ir pats prižiūrėtų, kad atsivertėlis tikrai būtų tikintis, doras ir sąžiningas krikščionis.
Ir tik vėliau, išsivystė tradicija kiekvienam krikštijamam kūdikiui bei vaikui turėti krikšto tėvus, kad jie, būdami šalia galėtų patarti dvasiniais klausimais, bei puoselėti vaikų tikėjimą Dievu. Tiesa, iki pat devintojo amžiaus krikštatėviais daugeliu atveju būdavo vaikų biologiniai tėvai arba įvaikintojai ir tik vėliau, pamažu krikšto tėvais tapdavo šiek tiek tolimesni artimieji. Dar po kurio laiko šias pareigas galėjo atlikti ir šeimos draugai.

Tai, kad esate išrinktas būti krikštatėviu, rodo begalinį tėvų pasitikėjimą jumis. Šeima kviečia jus tapti ypatingu žmogumi atžalos gyvenime, rodyti pavyzdį, bei tapti dvasiniu palydovu visą gyvenimą. Sulaukti tokio kvietimo yra didžiulė garbė, tačiau patartina neskubėti priimti pasiūlymo, o paskirti kelias dienas apmąstymams ir nuspręsti, ar tikrai sugebėsite atlikti tokią svarbią pareigą. Verta sau atsakyti į tokius klausimus : „ar mano tikėjimas Dievu yra pakankamai stiprus ir ar galėsiu juo pasidalinti su krikštavaikiu?"; „ar turėsiu galimybę dažnai susitikti, bendrauti?", „ar aš pasiryžęs sukurti glaudžius dvasinius santykius su krikšto vaiku visam gyvenimui?".
Jeigu priimate tėvų pasiūlymą, pirmoji užduotis, kaip būsimo krikštatėvio yra padėti šeimai suplanuoti ir surengti vaikelio krikštynas. Labai gražus gestas būtų, jeigu kartu su tėvais apsilankytumėte kunigo paskirtose konsultacijose prieš Krikšto sakramento priėmimą.
Krikštynų dieną, įteikite vaikui, kad ir simbolinę religinę dovanėlę. Tai gali būti Biblija, Katekizmas ar vaikiška maldaknygė. Dažnai dovanojamas sidabrinis ar auksinis kryželis. Be galo nuoširdi dovana būtų sukurta maldelė savo krikšto vaikui.
Žinoma, krikštavaikio gimtadienio turbūt nepamiršite, bet įsiminkite ir šios, gimimo dienos Kristuje, datą. Ta proga galima pasveikinti vaiką tiesiog paskambinus ar nusiuntus atvirlaiškį. Aišku, jei tik yra galimybė,galima susitikti ir paminėti šią dieną visiems kartu - vėl uždegti krikšto žvakę, peržiūrėti krikštynų nuotraukas.
Jei meldžiatės, nepamirškite skirti maldą savo krikštavaikiui.
Puoselėkite vaiko dvasinį pasaulį, išmokykite tikėti ir suprasti tikėjimo galią.
Dalyvaukite ypatingose vaiko gyvenimo akimirkose: priimant Pirmąją Komuniją, Krikšto sakramento sutvirtinimą. Būkite šalia ir per vestuves.
Išlikęs gajus požiūris, kad mirus tėvams, krikštatėviai privalo auginti savo krikšto vaiką, tačiau tai nėra oficiali pareiga, nebent tokią valią tėvai būtų išreiškę galiojančiame testamente. Tai daugiausiai lemia bendražmogiški faktoriai - jei krikštatėviai bendrauja su vaiku, padėdavo tėvams jį auklėti, tikėtina, kad ištikus tokiai nelaimei jie tikrai prisiims atsakomybę už vaiką.

Krikštatėviai atlieka ypatinga vaidmenį, ne tik tą dieną, kai ya priimamas Krikšto sakramentas, bet ugdant ir vedant vaiką tikėjimo keliu visą gyvenimą. Būtent todėl, šeima renkanti krikšto tėvus savo atžaloms, privalo būti įsitikinusi savo sprendimo teisingumu. Lygiai taip pat ir krikštatėviai, prieš priimant kvietimą, turi apvarstyti, ar tikrai susidoros su tokiomis svarbiomis ir tuo pat metu nepaprastai kilniomis pareigomis.

1.Krikštatėvių pasirinkimas.
2.Apsilankymas bažnyčioje, po kurio žinosite tikslią krikštynų datą ir laiką.
3.Kvietimų svečiams išsiuntimas.
4.Šventės vietos pasirinkimas.
5.Fotografo ir/ar filmuotojo užsakymas.
6.Pasirūpinimas apranga (savo ir vaikelio).
7.Šventės scenarijaus kūrimas.
8.Dovanų pirkimas (vaikui, svečiams, krikštatėviams).
9.Krikštynų torto užsakymas.
10.Pasirūpinimas šventės transportu bei svečių nakvyne.

• pasirūpinkite šventiniais kvietimais svečiams
• pasiteiraukite kunigo, ar galėsite papuošti krikšto vietą gėlėmis ir žvakutėmis
• krikštynų proga apsilankykite fotoateljė ar nufilmuokite šventę
• nusipirkite albumą, į kurį svečiai įrašys palinkėjimus mažyliui
• palinkėjimus vaikui svečiai gali surašyti ant lapelių, kuriuos sudėkite į balionus ir iškilmingai paleiskite į dangų
• krikštynų dieną padarykite vaikučio pėdutės ar rankutės atspaudą molyje (ar modeline)
• krikštynoms atminti pasodinkite prie namų medį - ąžuolą ar liepaitę
• jei krikštynų šventėje dalyvauja maži vaikai, įteikite jiems po mažą atminimo dovanėlę, suvenyrą

1. Šampano ar vyno butelį apklijuoti baltu popieriaus lapu, užrašyti mažylio vardą, datą, kad tai dovana jo krikštynų proga ir pan., ir kad atidaryti galima tik per 18 –ąjį gimtadienį. Krikštynų dieną visi svečiai ant butelio užrašo savo palinkėjimus vaikučiui.
Jei šį butelį Jums tikrai pavyks išsaugoti šitiek metų, tai bus išties puiki dovana ir siurprizas Jūsų vaikui jo 18-ojo gimtadienio proga!
2.Taip pat galite padaryti krikštynų albumą: pirmajame lape įklijuoti vaiko nuotrauką, užrašyti krikštynų datą, laiką, palinkėjimą ar eilėraštuką ir t.t. Kitus albumo puslapius padalinkite į dvi dalis – vienoje dalyje kiekvienas svečias per krikštynas įrašys savo palinkėjimą, o vėliau į likusią dalį galėsite įklijuoti to svečio nuotrauką, darytą krikštynų metu.
Šį albumą galėsite įteikti savo vaikui kokia nors reikšminga proga, pvz. per 18-ąjį gimtadienį ar jo vestuvių dieną. Tai bus jam puiki dovana visam gyvenimui, neįkainojamas vaikystės prisiminimas.
Tėvų dovanos svečiams:
1.Padarykite krikštynų laikraštuką, kurį išdalinsite svečiams. Į jį galite sudėti informaciją apie vaikutį bei krikšto vietą, eilėraštukų, anekdotų, vaiko vardo bei krikšto vardo reikšmes bei atsiradimo istoriją, ir dar daug kitų dalykų – čia jau kiekvieno išmonės reikalas. Laikraštuko skaitymas padarys įdomesnes jūsų vaikučio krikštynas ir tuo pačiu metu liks puikus prisiminimas svečiams apie jūsų šventę.
2.Padovanokite savo svečiams po nedidelį nuotraukų albumą (kiekvienai šeimai po vieną).
Pirmajame albumo lape galite užrašyti trumpą padėkos žodį už dalyvavimą jūsų šventėje, įklijuoti vaikučio nuotraukėlę, parašyti krikštynų data ir pan. Jūsų svečiai džiaugsis turėdami kur susidėti mažylio šventės nuotraukėles, o jūs būsite tikri kad jūsų vaikučio krikštynų nuotraukos nesimėto draugų bei giminaičių stalčiuose.
3.Įteikite visiems dalyvavusiems po nedidelį suvenyrą – kuris bus lyg padėka už dalyvavimą jūsų vaiko krikštynose ir šios šventės priminimas. Galite padaryti medalius su užrašu “Aš dalyvavau (vardas) krikštynose” arba padovanoti po nedidelę jūsų vaikučio nuotraukėlę metaliniuose rėmeliuose, ant kurių išgraviruotas jūsų vaiko vardas, krikštynų data ir vieta. Simboliškai galite įteikti ir po pašventintą kryželį ar žvakutę.

Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tai privalo padaryti tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį laiko (kiekvienoje bažnyčioje skirtinga tvarka, todėl patariama pasidomėti iš anksto). Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams. Kursų metu aptariama krikšto apeigos (tėvų ir krikštatėvių atsakymai į krikštytojo klausimus), motyvacija (kodėl būtinas krikštas) bei tėvų ir krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.
Nekrikštyti vaikai nuo 7 metų amžiaus ir vyresni – norėdami pasikrikštyti turi būti tinkamai tam pasiruošę, išmokę maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Jie krikštui parengiami pagal vaikų rengimo Pirmąjai Komunijai programą.
Suaugęs gali būti krikštijamas tik jo paties noru bei prašymu. Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Suaugęs, norėdamas pasiruošti krikštui, turėtų kreiptis asmeniškai į vieną iš parapijos kunigų ir lankyti Katechumenato užsiėmimus (trukmė apie 6 mėn.). Katechumenatas – oficiali Katalikų Bažnyčios programa, skirta žmonėms, norintiems įsijungti į Bažnyčios gyvenimą. Tradiciškai suaugusiųjų pasirengimas krikštui prasideda rugsėjo mėnesį.

Krikštatėviais gali būti:
-tik katalikai;
-vyresni nei 16 metų asmenys (priėję prie Pirmos komunijos, priėmę Sutvirtinimo sakramentą);
-gali būti tik vienas krikštatėvis (krikštatėvis arba krikštamotė);

Krikšto apeigoms turėti:
-krikšto žvakę;
-baltą krikšto drabužį;

Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą. Jis reikalingas pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvo vardas ir pavardė, motinos vardas ir pavardė (mergautinė), tėvų adresas, kur tėvai tuokėsi, krikštatėvių vardai ir pavardės. Po krikšto apeigų išduodamas Krikšto liudijimas.

Krikštynų apeigos buvo atliekamos prie stalo. Buvo paprotys prieš krikštą ir tuoj po krikšto kūdikį pirmiausia paguldyti ant stalo ir ten atlikti apeigas. Už stalo krikštasuolėje, garbingiausiame namo kampe, atsisėsdavo kūmai – svarbiausi krikštynų apeigų atlikėjai. Jie privalėjo sėdėti susiglaudę, kad vaiko dantukai būtų tvirti ir nereti.
Stalas buvo tarsi namų altorius, kulto vieta, kur degdavo šventa ugnis. Stalas taip pat buvo susijęs su prosenelių bei namų dievų kultu. Todėl buvo draudžiama ant stalo sėdėti, dėti nešvarius daiktus. Per šeimynines apeigas stalą bučiuodavo. Išvežant kūdikį į bažnyčią krikštyti, pribuvėja pirmiausia kūdikį padėdavo ant stalo šalia duonos kepalo, paskui, paėmusi jį ant rankų, pirmiausia nusilenkdavo šventam užstalės kampui, o tik paskui – tėvams ir svečiams. Tai buvo kūdikio pristatymas palaiminimui, kurį pirmiausia turėjo suteikti namų proseniai, dievai, gyvenantys tuose namuose.
Kai kuriose apylinkėse atvykusi į krikštynas kūma sėsdavo ant namo slenksčio, ją pasitikdavo pribuvėja ir kviesdavo į vidų. Vežant į krikštą, kūmai išeidavo pro duris ir sustodavo prie lango, o pribuvėja paruoštą vaiką apnešdavo aplink židinį ir pro atidarytą langą paduodavo kūmams. Taip buvo daroma, kad vaikas nesutiktų po slenksčiu esančių piktų dvasių.
Paskui kūmai išveždavo kūdikį į bažnyčią.

Išvežant kūdikį krikštyti, buvo atliekami įvairūs magiški veiksmai. Dzūkijoje, pribuvėjai parodžiusiai kūdikį, kūmai nusilenkdavo ir prašydavo duoti jiems kūdikėlį pakrikštyti ir parinkti angelą sargą. Išvežant vaiką krikštyti kūmams negalima nieko pamiršti, o pamiršus grįžti į trobą. Tikėta, kad kitaip vaikas būsiąs labai užmaršus.
Kai krikšto tėvai išveždavo vaiką krikštyti, motina sėsdavo prie knygų, nes buvo tikima, kad tuomet vaikas bus gabus.
Vežant vaiką krikštyti krikšto tėvai turėtų stengtis nekalbėti, kitaip vaikas bus rėksnys, neklausys tėvų. Taip pat tikėta, kad vežant vaikelį krikštyti negalima imti pakeleivių, nes tuomet vaikučio gyvenimas būsiąs sunkus.
Grįžusius kūmus pasitikdavo pribuvėja, tėvai ir kiti šventės svečiai. Persirengę svečiai stengdavosi ,,pagrobti“ kūdikį, tuomet kūmai turėdavo jį ,,išpirkti“. Krikštynose dalyvaudavo tik vedusieji. Ši graži šeimos šventė baigdavosi pribuvėjos išvežimu, pasodinus ją į geldą, ar ant akėčių.

Krikštynų vaišės buvo nevienodos. Žemaitijoje pirmiausia pietumis vaišindavo tėvai, o vakariene – kūmai. Tada uždegdavo dvylika žvakių, įstatytų į išskobtus burokus, ir sustatydavo ant stalo, lentynų, palangių. Pavalgius pribuvėja atnešdavo apdengtą košę. Kūmai košės paragaudavo ir ant jos padėdavo pinigų. Paskui surinkdavo vyrų kepures, o šie jas turėdavo išsipirkti. Aukštaitijoje ir Suvalkijoje pirmiausia būdavo kūmos pietūs. Būtinas patiekalas – moliniame dubenyje kepta kiaušinienė, kurią suvalgius indas sudaužomas. Veliuonos apylinkėse per kūmos pietus svečiai prašydavo pribuvėją parodyti kūdikį. Ji susukdavo iš skudurų ar šiaudų lėlę arba suvyniodavo katę ir atnešdavo. Svečiai pažiūrėję šaukdavo, kad ne tas. Taip darydavo kelis kartus. Kai žaidimas nusibosdavo, atnešdavo tikrąjį kūdikį. Kūmai ir svečiai visi iš eilės imdavo jį ant rankų ir supdavo, tai yra ,,augindavo“. Paskui kūma dovanodavo pribuvėjai stuomenį, kūmas – pinigų. Žemaitijoje per krikštynų vaišes kūdikis būdavo perduodamas iš rankų į rankas, kiekvienas jį laimindavo, linkėdavo, kad būtų turtingas, protingas, ilgaamžis ir doras. Tai senovinis paprotys, pagal kurį kūdikis priimamas į bendruomenę.
Krikštynų apeigų svarbiausias tikslas buvo garantuoti kūdikiui laimingą gyvenimą.

Gimimas, kaip ir kiti svarbūs žmogaus gyvenimo įvykiai, buvo lydimi papročių ir apeigų. Per juos kiekvienas žmogus buvo susietas ne tik su esama bendruomene, bet ir su praeitimi. Iš kartos į kartą buvo perduodamas gyvenimo modelis. Kiekvienas tikėjimas žmones susiedavo su praeitimi ir suteikdavo ateities ,,žinojimą“.
Daugybė gražių mūsų tautos senovės papročių yra užmiršti arba ima nykti. Iš pažiūros naivūs pasakojimai gali tapti atsakymu į daugybę klausimų, tereikia atverti skrynią...