Žmonių nėštumas vidutiniškai trunka 9 mėnesius (40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos).

Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Iki 3 mėnesių, kol nėra susidariusi placenta, nauja gyvybė vadinama gemalu, o vėliau – vaisiumi. Patekęs į gimdą, gemalas prisitvirtina gimdos gleivinėje. Šioje vietoje išsivysto placenta. Per placentą ir virkštelės kraujagysles vaisiui nešamos reikalingos maisto medžiagos, deguonis, antikūnai ir pašalinami vaisiaus apykaitos produktai. Pro placentą į vaisių gali patekti ir virusai, vaistai, žalingos medžiagos.

Pirmieji trys mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi bręsta gemalas ir formuojasi audiniai bei organai. Susidarius placentai, prasideda vaisiaus periodas, ir vaisius sparčiai auga. Apie 20 nėštumo savaitę motina dažniausiai pajunta vaisiaus judesius (pirmieji judesiai kartais juntami jau nuo 15 savaitės). 22 savaičių vaisiaus susiformavę visi organai, jis sveria apie 500 g, ūgis – apie 25 cm. Jei šiuo laikotarpiu įvyksta priešlaikinis gimdymas, kartais specialiomis sąlygomis tokį naujagimį jau pavyksta išauginti.

Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz., kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo ertmėje. Tai negimdinis nėštumas. Gemalas negali normaliai augti, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas. Aptikus negimdinį nėštumą moteris skubiai operuojama.

Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais požymiais ar laboratoriniais tyrimais. Tikrieji nėštumo požymiai yra vaisiaus širdies veikla (stetoskopu girdimi nuo 17–20 nėštumo savaitės), vaisiaus judesiai ir ultragarsinės apžiūros metu matomas gemalas (ultragarsu nėštumą galima diagnozuoti jau nuo 5-osios savaitės). Apytikriai nėštumo požymiai yra šie: padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma ir dydis, gimdos kaklelio pokyčiai, apčiuopiamas vaisius, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai. Subjektyvūs nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas. Nėštumą galima diagnozuoti laboratoriniais testais, yra specialūs testai, kurių indikatorius merkiamas į šlapimą.

Nėštumas ir svoris. Pastojusi nusipirkite svarstykles. Net didžiausia dietų maniakė taip dažnai nesisveria, kaip nėščia moteris. Žinoma, svorį galite sužinoti ir pasisvėrusi per eilinę apžiūrą, tačiau apžiūros gana retos, o svorį reikėtų sekti kasdien (o ne kartą per mėnesį). Turėdamos svarstykles namuose, galėsite stebėti, nuo kokių produktų organizme labiau kaupiasi skysčiai, kada svoris pradeda augti per greitai ar atvirkščiai.

Pirkite elektronines svarstykles, nes mechaninės svarstyklės dažnai rodo su 1-3 kg paklaida, jomis nesužinosite svorio šimtų gramų tikslumu (o to labai reikia, nes nėštumo svoris matuojamas šimtais gramų per savaitę).

Pasisverkite kiekvieną rytą, nevalgiusi ir nuoga. Svorį užsirašykite, po savaitės apžvelkite, kaip sekėsi. Užsiveskite sąsiuvinuką, kuriame užsirašinėkite, kiek kasdieną sveriate.

Įsigykite kalorijų lenteles. Jei iki nėštumo nesidomėjote kalorijomis, dabar tai padaryti verta. Neretai nėštumo metu pasikeičia medžiagų apykaita, nelinkusi pilnėti moteris gali pradėti greitai priauginėti svorio. Todėl kontroliuokite suvartojamas kalorijas.

Svoris auga 6 mėnesius

Iš tiesų svoris auga ne 9 mėnesius, o tik 6. Dažniausiai pirmuosius 3 mėnesius svoris ne tik kad neauga, bet šiek tiek ir nukrenta - ne vieną kankina pykinimai, dingsta apetitas. Normalu, kai per pirmuosius mėnesius nukrenta 2-3 kg. Daugiausiai svorio priaugama 7-8 nėštumo mėnesiais (po 2-2,5 kg per mėnesį). Nuo 3 nėštumo mėnesio per dieną nėščioji vidutiniškai priauga 50 g.

Idealu per nėštumą priaugti 10 kg. Tačiau tai vidutinis skaičius, visiškai normalu priaugti 8-16 kg. Tai priklauso nuo to, koks moters svoris prieš pastojant. Sveriančios mažiau priauga daugiau, stambesnės moterys - mažiau. Nėštumo pabaigoje svoris auga lėčiau, tačiau jei mažėja, būtinai pasakykite gydytojui - tai gali būti pernešiojimo požymis.

Jei esate normalaus kūno sudėjimo, per nėštumą turėtumėte priaugti 11-16 kg, o per savaitę (nuo 4 nėštumo mėnesio) - apie 450 g.

Jei esate liekna, per nėštumą turėtumėte priaugti 13-18 kg, o per savaitę (nuo 4 nėštumo mėnesio) - apie 500 g.

Jei iki pastojimo turėjote antsvorio, per nėštumą turėtumėte priaugti 7-11 kg, o per savaitę (nuo 4 nėštumo mėnesio) - 300 g.

Jei laukiatės dvynių, per nėštumą turėtumėte priaugti 16 kg, o per savaitę (nuo 4 nėštumo mėnesio) - apie 680 g.

Valgo tą patį, o priauga skirtingai

Deja, pagal normas svorį priauginėja anaiptol ne kiekviena. Kodėl net valgydamos tą patį maistą ir tokiais pačiais kiekiais, viena moteris priauga 10 kg, o kita - 30 kg?
Čia kalta medžiagų apykaita, apie kurią galima nuspėti jau vaikystėje. Vienos moterys visą gyvenimą išlieka sausos, pakankamai liesos, o kitos nuo vaikystės linkusios tukti, jų kūnai "minkšti". Pirmosios niekada nenutuks, kad ir kaip chaotiškai maitintųsi, o kitos visą gyvenimą turės prisilaikyti ir stebėti savo svorį. Kita vertus - iš nieko kilogramai neatsiranda. Jeigu nėščioji priaugo 30 kg, tai nėra vien vanduo. Genetika turi įtakos, tačiau kalorijas reikia skaičiuoti ir nevalgyti už du.

Nėštumo laikas | Svoris, kurį turėtumėte priaugti

1-3 mėnuo | (-)2-0 kg
4 mėnuo | 0,5 kg
5 mėnuo | 1,5 kg
6 mėnuo | 2 kg
7 mėnuo | 2,5 kg
8 mėnuo | 2,5 kg
9 mėnu | 2 kg
10 mėnuo |1,5 kg

Tai, kiek kilogramų moteris priaugs per nėštumą, priklauso nuo kelių dalykų:
Svoris iki pastojimo. Sveriančios mažiau priauga daugiau, stambesnės moterys - mažiau.

Amžius. Kuo vyresnė moteris, tuo labiau nėštumo metu jausis polinkis tukti.
Ankstyvoji toksikozė. Jei pirmaisiais mėnesiais moteris neteko kelių kilogramų, natūralu, kad ir per visą nėštumą ji priaugs mažiau.

Organizmo savybės. Ta moteris, kuri linkusi storėti, nėštumo metu sukaups daugiau kilogramų.

Vaiko dydis. Jei laukiamas didelis vaikutis (4000 g ir daugiau), tai sunkesnė bus ir placenta. Natūralu, kad didelį kūdikį išnešiojusi moteris ir priaugs 1-2 kg daugiau nei ta, kuri gimdys 3000 g kūdikį.

Apetitas. Kai kurias nėščiąsias kankina nenusakomas alkis, kai norisi valgyti nuo ryto iki vakaro. Žinoma, pasidavusios šiam jausmui, moterys priaugs daugiau svorio, o tos, kurios būdamos nėščios neteko apetito - mažiau.

Kas kiek sveria

Iš kur tas svoris, jei vaikelis pirmaisiais mėnesiais tesveria kelis gramus? Nėštumo metu dėl pasikeitusio hormonų kiekio bendras vandens kiekis nėščiosios organizme padidėja net iki 40 procentų. Du trečdaliai yra negyslinis vanduo - tai yra vaisiaus, placentos, amniono skysčiai, padidėjęs motinos plazmos ir eritrocitų tūris. Taigi sveria ne vaisius, o kūno skysčiai.

Moters per nėštumą priaugti kilogramai:

Vaikelio svoris - 3 300 g
Gimda - 900 g
Placenta - 400 g
Vaisiaus vandenys - 900 g
Padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis - 1 200 g
Riebalinis audinys - 2 200 g
Audinių skystis - 2 700 g
Padidėjusios pieno liaukos - 500 g

Taigi - nėščiosios priaugtas svoris - tai ne tik augančio vaikučio svoris ir mamos "lašinukai". Tai ir padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis, didėjanti placenta ir gimda, gausėjantys vaisiaus vandenys. Tad dėl priaugtų 10-15 kg nėra ko krimstis.

Dauguma nėščių moterų antroje nėštumo pusėje jaučia, kad ima tinti. Atrodo, kad kūnas nenori atiduoti skysčių, oda pabrinksta, tampa tarsi vandeninga. Tinimus jaučia ir daugybė ne nėščių moterų, todėl šie patarimai tiks daug kam.

Kodėl nėščiosios tinsta. Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi. Sunkėja ir brinksta visas kūnas, o labiausiai - kojos. Tinimai labiau kamuoja antroje nėštumo pusėje. Pirmiausia pabrinksta pėdos, paskui tinimai "kyla" aukštyn - patinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti net pilvas, veidas, rankos.

Kaip atpažinti tinimus. Pirštais paspauskite blauzdikaulį toje vietoje, kur mažiausiai poodinio sluoksnio. Jei koja neištinusi, pirštus atitraukus neliks ženklo. Jei patinusi, nuo pirštų trumpam liks duobutės. Kuo jos gilesnės, tuo tinimai didesni. Aidžiai apžiūrėkite čiurnas, kai nusimaunate kojines. Kai kojos tinsta, net netamprios gumelės įsirėžia į odą. Patikrinkite, ar lengvai aplink pirštus sukinėjasi žiedai.

Tinimai ir svoris. Ar organizme pradėjo kauptis skysčių, geriausiai parodo moters svoris. Todėl reikia reguliariai ateiti į moterų konsultaciją ir pasisverti. Svoris per savaitę turėtų padidėti 200-350 g. Jei per savaitę moteris priauga daugiau nei 500 g, vadinasi, organizme jau kaupiasi skysčių.

Ar blogai, jei kaupiasi skysčių. Šiltuoju metų laiku daug nėščių ir nenėščių moterų skundžiasi sunkiomis, patinusiomis kojomis. Jei tinimai kamuoja tik vakare, nieko blogo, tačiau jei ir ryte kojos ištinusios, sunkios, reikėtų sunerimti. Progresuojant tinimams, nėščios moters kraujyje sumažėja baltymų, nes jie pro kapiliarus patenka į audinius, pasikeičia kraujo sudėtis, vaisius gauna mažiau deguonies ir kitų medžiagų.

Kaip skaičiuoti skysčių balansą. Kai nėščios moters svoris greitai auga, o kojos stipriai tinsta, patariama skaičiuoti skysčių balansą - kiek per parą moteris šgėrė ir kiek pasišlapino. Skaičiuoti reikėtų tik gurkšniais ryjamus skysčius. Kieto maisto (vaisių, daržovių, skystos košės, tirštos sriubos) nereikia skaičiuoti, nes jame esantį skystį moteris išprakaituoja. Moteris turi pasišlapinti tiek, kiek išgėrė. Organizme gali likti daugiausiai 200 ml skysčio per parą. Jei balansas blogas (pavyzdžiui, išgėrė 2,5 litro, o pasišlapino tik 1,8 litro), vadinasi, organizme yra pasislėpusių tinimų, kurių nė nematyti. Tuomet reikėtų mažiau vartoti skysčių, valgyti šlapimo išsiskyrimą skatinančių produktų.

Ką daryti. Jei jaučiate, kad tinstate, naudokitės šiais patarimais (beje, jie tinka ir ne nėščioms moterims):

•Valgykite produktų, kurie iš organizmo "išveda" skysčius (agurkų, petražolių, arbatos, silpnos kavos, vaisių, daržovių).
•Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį. Dabar jau galite įsigyti specialios druskos su sumažintu natrio kiekiu, nuo jos mažiau tinstama, tokią patariama vartoti nėščioms moterims ir visiems, kurie turi kraujotakos problemų, kenčia nuo per didelio kraujospūdžio, jaučia tinimus.

Jei šlapinatės mažai, per parą suvartokite šiek tiek mažiau skysčių, nei įprasta. Įprasta suvartoti apie 2 litrus, o tinstančiai moteriai turi pakakti 1 litro. Išvis sumažinti skysčių kiekį pavojinga, nes tuomet tirštėja kraujas.
Gerkite arbatų, kuriose yra žolelių, skatinančių išsiskirti šlapimą. Kokią arbatą gerti, klauskite savo gydytojo.

Negerkite gazuotų gėrimų, verčiau paprastą vandenį, sultis, arbatą.
Kojas pamasažuokite, kasdien pavaikščiokite basa. Vakarais atgaivinkite kojas vonelėse.Miegokite šiek tiek pakėlusi kojas, o kai sėdite, kojas sukelkite ant šalia pastatytos kėdės. Venkite padėčių, kurios apsunkina kraujotaką kojose: ilgo stovėjimo, sėdėjimo, ypač sukryžiavus kojas. Galima vartoti specialų šaldantį gelį kojoms.
Kada skysčiai „išeis". Per 1-3 paras po gimdymo iš organizmo „išeina" nereikalingi susikaupę skysčiai. Todėl po gimdymo moterys sako, kad numetė vos 6-7 kilogramus, bet dar kelių kilogramų netenka per pirmąją savaitę.

informacija is mamos žurnalo

Padidėjusį organizmo jautrumą vaikai dažnai paveldi. Pastebėta, jog tam daugiau įtakos turi motinos, o ne tėvo polinkis sirgti alerginėmis ligomis.
Manoma, kad alergiją sukeliančios medžiagos nėštumo metu per placentą patenką į vaisių. Ypač pavojingi pirmieji trys bei penktas-septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisius itin jautriai reaguoja į alergenus.

Besilaukiančiai mamai galima valgyti viską, tačiau svarbu neįnikti į vieną kurį nors produktą, nes vaikelis vėliau jam gali tapti alergiškas. Pavyzdžiui, jei nėštumo metu motina kasdien suvalgydavo po kilogramą obuolių, nemaža tikimybė, jog jos kūdikis netoleruos obuolių tyrelės. Besilaukiančiai moteriai nereikėtų dideliais kiekiais valgyti kiaušinių, pieno produktų, riešutų, nes juose esantys baltymai neretai tampa alergijos priežastimi.

Nors dažną būsimą mamą apima begalinis noras puoselėti savo namus ir ruošti jaukų lizdelį kūdikiui, būtina vengti stiprų poveikį turinčių cheminių valymo priemonių. Taip pat reikėtų pasistengti, kad namuose būtų kuo mažiau vietų, kuriose galėtų veistis pelėsiai ir dulkių erkutės (jų pilna senose pagalvėse, kilimuose, minkštuose balduose).

Nustatyta, jog didesnė rizika susirgti alerginėmis ligomis yra tiems vaikams, kurių mamos prieš pastodamos vartojo kontraceptinius medikamentus, nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis.

Nėščios moters organizme vyksta daug pokyčių, reikalaujančių papildomos energijos ir maisto medžiagų, todėl mityba turi būti įvairi, nes nuo to priklauso nėščios moters ir vaisiaus būklė.

Kiekviena besilaukianti kūdikio moteris, pasikonsultavusi su dietologu, šeimos gydytoju, ar ginekologu gali nusistatyti pati savo dietą ir maisto racioną. Nėščios moters energijos poreikiai iš pradžių padidėja nedaug.

Per dieną rekomenduojama valgyti 5- 6 kartus, kad vidutiniškai su maistu gautų apie 2500- 2800 kalorijų. Papildomai reikėtų per dieną pridėti 200- 300 kalorijų. Valgyti po mažai dažnai yra geriau nei tris kartus persivalgyti.

Antrojoje nėštumo pusėje moterys turėtų valgyti šiek tiek kaloringesnį maistą. Rekomenduojama į mitybos racioną įtraukti gyvulinės kilmės baltymų: pieno, liesos mėsos, vištienos, kalakutienos, žuvies, kiaušinių. Pusė visų per parą suvartojamų riebalų turėtų būti augalinės kilmės (saulėgrąžų, alyvuogių aliejus), kita dalis riebalų - pieno (svietas, grietinė).

Angliavandeniai besilaukiančiai moteriai būtini: reikėtų valgyti duonos, kruopų, bulvių, makaronų, pupelių, žirnių, vaisių ir daržovių.

Moteris turėtų mažinti valgomosios druskos vartojimą, antrąją nėštumo pusę jos galima vartoti ne daugiau kaip 10 gramų, o paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais - po 5- 7 gramus per parą.

Rekomenduojama vartoti daugiau kalcio ir fosforo turinčių produktų, per parą siūloma suvartoti apie 1500 miligramų kalcio, 3000 miligramų fosforo. Tokį kiekį galima gauti išgėrus maždaug 1 litrą lieso pieno, suvalgius 80- 100 gramų sūrio. Papildomai suvartoti reikėtų 150 miligramų magnio per dieną - liesas pienas, liesa mėsa, neskaldyti grūdai, vaisiai ir daržovės.

Išgerti patartina apie 1,5- 2 litrus skysčių. Nėščiosios organizme atsiranda papildomų skysčių: daugiau kraujo, vaisiaus vandenys ir daugiau audinių skysčio, daugiau prakaituoja. O pakankamas suvartojamų skysčių kiekis padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir aukšto kraujospūdžio. Puikus pasirinkimas - negazuotas mineralinis vanduo, natūralios vaisių sultys, kurias reikėtų atskiesti per pusę virintu vandeniu.

Būtina riboti vartojamos kavos kiekį, geriausia - negerti. Kofeinas neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, kofeino yra ir arbatoje, kolos gėrimuose, kakavoje ir šokolade, taip pat visiškai atsisakyti alkoholio nėštumo metu. Jei moteris vemia, jaučia pykinimą, reikia riboti riebų maistą.

Mamos sako, kad jaučia trumpus, ritmiškus kūdikio judesius įsčiose ir tai vadina žagsėjimu. Ar tikrai vaisius įsčiose žagsi?

Maždaug 20-ąją nėštumo savaitę nėščią moterį pasiekia pirmieji joje spurdančios gyvybės signalai - iš pradžių dar silpni, bet jau aiškiai jaučiami vaisiaus judesiai. Vėliau švelnus krutėjimas perauga į stiprų kumščiavimą ar spardymąsi. Kartais jautrios mamos jaučia švelnius, ritmiškus vaisiaus judesius - tuomet jis žagsi. Manoma, kad taip vaikutis reaguoja į švelnius dirgiklius - į garsą, šviesą, pasikeitusią mamos kūno padėtį. Vaisiaus žagsėjimas - subjektyvus nėščios moters jutimas, kurio priežastys nėra aiškios. Manoma, kad šiam pojūčiui įtakos turi moters centrinės nervų sistemos (CNS) būklė, profesinis užimtumas, socialinė padėtis, suinteresuotumas nėštumu ir t.t. Žodžiu, priežasčių gali būti daug, bet kokia jų tikroji - neaišku. Logiška, kad jautresnė moteris labiau jaus vaisiaus žagsėjimą.

Jei mama taip subtiliai pajunta vaisiaus žagsėjimą, vadinasi, ir vaisius viską jaučia - prisilietimus, garsus?

Norint suvokti, kodėl vaisius žagsi, ir kaip jį nuraminti, reikia žinoti, kokį aktyvų gyvenimą mažiukas gyvena ten, pilvelyje. Dabar moksliškai įrodyta, kad vaisius, būdamas motinos įsčiose, jau sąveikauja su išoriniu pasauliu, patiria savo mamos jausmų svyravimus, reaguoja į išorinius dirgiklius.
Pirmą kartą vaisius pradeda reaguoti į garsą 26-28 savaitę. Jis mokosi skirti balsus ir netrukus sugebės atpažinti savo mamos ir tėčio balsą. Nustatyta, kad garsūs, trankūs, neharmoningi garsai jam nepatinka, į juos vaikutis reaguoja kaip į stresą - stipriais kūno judesiais. Šeimos barnius vaikutis išgyvena kartu - išsigąsta staigaus, stipraus triukšmo, po to dar ilgai būna neramus, sudirgęs. Jis gana gerai atsimena garsiai šaukiančių, nemalonių žmonių balsus. Todėl nėščiai moteriai patariama saugoti savo vaiką nuo garsios muzikos, triukšmo, riksmo. Po gimimo vaikutis atpažins motiną iš balso, o jo akutės tik po kurio laiko sugebės įžvelgti ir atpažinti mamos veido kontūrus.
Nuo 24 nėštumo savaitės vaisius pradeda kvėpuoti. Kadangi vaisius gyvena „vandenų pasaulyje" - motinos įsčiose apsuptas vaisiaus vandenų - jo gerklų spindis yra uždaras, tad vaisiui įkvepiant vandens į jo plaučius patekti negali. Motinos įsčiose vaisius vandenį paprasčiausiai praryja.
Nuo 26 nėštumo savaitės vaisius jau gerai jaučia padėtį ir pusiausvyrą: jis junta, ar motina stovi, ar guli, ar eina. Kai norėdama pailsėti nėščioji išsitiesia, dažnai vaisius reaguoja pajudindamas rankas ir kojas. Tada mamai patariama pabandyti jį nuraminti - pakeisti padėtį arba niūniuoti vaikučiui patinkančią melodiją. Nors mažylis miega dažnai, tačiau jo ramybės laikas ne visuomet sutampa su motinos noru pailsėti.
Nuo 31 savaitės skausmą išreiškiančia mimika vaisius reaguoja į nemalonius pojūčius. Jis jau judina akis, optiškai fiksuoja objektus.
Nuo 35 savaitės vaisius gali tvirtai sugriebti daiktus savo mažomis rankutėmis, pavyzdžiui, motinos įsčiose jis suima virkštelę.
35 nėštumo savaitę vaikutis galėtų atpažinti optinius pavyzdžius. Jei jis nebūtų mamos įsčiose, reaguotų į šviesą. Reakcija į šviesą - paskutinis mamos įsčiose susiformuojantis vaikučio jutimas.
Taigi, šiandien jau žinome, kad ir negimęs vaikutis dalyvauja motinos gyvenime. Žmogaus sąmonė pradeda formuotis ten, kur vystosi - motinos įsčiose.

Gydytojai rekomenduoja registruoti vaisiaus judesius nuo 34 nėštumo savaitės, o esant nėščiųjų diabetui - nuo 32 savaitės. Vaisiaus judesiai skaičiuojami 3 kartus per dieną, nėščiai moteriai gulint ant kairiojo šono. Per valandą mama turi pajusti ne mažiau nei 5 vaisiaus judesius. Jeigu per valandą judesių suskaičiuojama mažiau nei 5, patariama skaičiuoti dar valandą. Jeigu ir per antrą valandą judesių mažiau nei 5, reikėtų skubiai kreiptis į prižiūrintį akušerį-ginekologą, kuris apžiūrės nėščiąją ir ištirs vaisiaus būklę.
Jeigu vaisius neramus („ištisai juda"), irgi reikia pasirodyti gydytojui, kad būtų skirtas tolesnis nėščiosios sekimo ir priežiūros planas.

Ar visos būsimos mamos jaučia vaisiaus žagsėjimą?

Ne, ne visos. Pakalbintos kelios jaunos mamos apie vaisiaus žagsėjimą kalba skirtingai. Viena sako, kad vaisiaus žagsėjimą pradėjo jausti nuo 20 savaitės ir jausdavo kelis kartus per dieną. Kita mama vaisiaus žagsėjimą jausdavo tik egzaminų sesijos metu! Trečia mama pasakojo, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus žagsėjimą jautė nuo 24 savaitės iki pat gimdymo, o kai laukėsi antrojo vaikelio, vaisiaus žagsėjimo nejautė. Visos šios moterys gimdė laiku, normaliai, o naujagimių būklės įvertinos 8-10 balų, pagal Apgark skalę. Vadinasi, vaisiaus žagsėjimas nieko blogo nerodė ir nelėmė.

Ką daryti, kai vaisius žagsi? Ar pasakyti gydytojui? Kada sunerimti?

Vaisiaus žagsėjimas - tai švelnūs, ritmiški judesiai, kuriuos moterys pajunta dažniausiai nėštumo pabaigoje. Jei moteris retkarčiais pajunta, kad vaisius žagsi, tikrai nieko blogo. Bet jeigu nėščioji jaučia labai dažnus vaisiaus žagsėjimus ar ilgalaikius stiprius vaisiaus judesius, reikėtų apsilankyti pas prižiūrintį akušerį-ginekologą, kad įvertintų vaisiaus būklę.

Ar mama gali kaip nors įtakoti tą žagsėjimą?

Mamos gali vaisiaus žagsėjimą nuraminti. Kiekvienam vaikučiui tiks vis kitoks raminimo būdas. Viena mama pasakojo, kad nuramindavo savo žagsintį vaikutį ranka švelniai glostydama pilvą. Kita glostydavo pilvą švelniai pastuksendama ir kalbėdama švelnius žodžius. Trečia moteris pasakojo, kad jos vaisius nustodavo žagsėti išgirdęs tėčio balsą (tėtis kalbėdavo ne bet ką, jis sakydavo vaikučiui, kokia švelni, graži ir rūpestinga yra jo mama). Dar viena šeima prisiminė, kad jų vaikutis nustodavo žagsėti, kai mama pradėdavo dainuoti, o tėtis - groti gitara. Dauguma besilaukiančių mamų sako, kad klausydamasis ramios klasikinės muzikos, vaisius nurimsta. Garsus smuikininkas I. Menuchinas siūlo būsimoms mamoms reguliariai dainuoti savo dar negimusiam vaikučiui, kuris nuo mamos dainų įsčiose jausis saugiau, o ateityje taps harmoningesnis. Mokslininkai, tyrinėjantys muzikos įtaką dar negimusiems vaikams, atrado, kad naudojant tam tikrus garsinius dažnius galima pakeisti skleidžiamų smegenų bangų raštus. Klausantis muzikos tobulėja tam tikros smegenų bangos, kurios susijusios su galimybe ateityje geriau mokytis, būti kūrybingesniam, gimti su lakesne vaizduote. Rami klasikinė muzika, paukščių balsai, vandens šniokštimas, žiogų svirpimas - tokius įrašus su nuostabiais garsais ir melodijomis būsimoji mama turėtų kasdien leisti pasiklausyti mažyliui.

Ar dažnai žagsintis vaisius paskui bus dažnai žagsintis kūdikis ir vaikas?

Tokių duomenų literatūroje nėra. Mano stebėtos mamos nepastebėjo, kad vaikutis, kuris dažnai žagsėjo įsčiose, paskui dažnai žagsėtų ir gimęs.

Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Vaisus pradeda kentėti nebent tada, kai mamos kraujyje geležies sumažėja iki kritinės ribos (hemoglobino kiekis kraujyje mažesnis nei 90 g/l). Tuomet mažiau geležies gavęs vaikelis patiria deguonies trūkumą ir gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas.

Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės.
Įsčiose augančio vaisiaus organizmas kaupia geležies atsargas (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje). Tų atsargų vaikučiui turi pakakti gimus. Jei mamai trūks geležies, vaikutis nesukaups pakankamų jos atsargų, todėl gimus jam tų atsargų gali pritrūkti. Todėl neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams kartais skiriama geležies papildų.

Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes kaip tyčia pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Geležies stokos mažakraujystė dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančioms lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų.
Kai nėščioji serga mažakraujyste, labiau "kimba" infekcijos, gresia priešlaikinis gimdymas.

Kodėl svarbi geležis

Kalbant apie mažakraujystę sakoma - "trūksta geležies". Geležį organizmas naudoja hemoglobinui gaminti, o šis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Taigi geležis yra nepakeičiama deguonies pernešėja. Kai organizmui pritrūksta geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir prasideda mažakraujystė - organizmas pradeda jausti deguonies badą, dusti.

Mažakraujystės diagnostika

Hemoglobino kiekis nustatomas labai greitai - per kelias minutes, atlikus kraujo tyrimą. Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 116-160 gramų hemoglobino (o geležies kiekis - 14,3-26 mmol/l).
I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g/l, II nėštumo trimestrą - kai mažesnė kaip 105 g/l.

Požymiai, kai silpsta kraujas
Kai hemoglobino per mažai, moteris gali pajusti pati. Tada:

•Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna)
•Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio
•Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti
•Trūkinėja lūpų kampučiai
•Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs
•Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir "žydi", gali įgauti šaukštelio pavidalą
•Kartais būna subfebrili kūno temperatūra (37-38°C)
•Žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau)
•Mirga akyse
•Sumažėja apetitas
•Skauda galvą, ji svaigsta
•Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms
•Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama
•Padažnėja kvėpavimas
•Sunku susikaupti
•Greitai kinta nuotaika
•Gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus - ledą, molį, kreidą, tešlą, žalią bulvę

Kiek reikia geležies

Per parą žmogus turi gauti 2-2,5 mg geležies. Jos yra daugybėje maisto produktų. Daugiausiai geležies turintys produktai:

•Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys)
•Žuvis, paukštiena
•Burokėliai
•Pupos, pupelės, žalieji žirneliai
•Raudongūžiai kopūstai
•Krienai
•Petražolės, dilgėlių, burokų lapai
•Grybai
•Kiaušinių tryniai
•Džiovinti vaisiai, riešutai
•Slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės
•Morkos
•Pomidorai
•Net bulvės

Tačiau manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies. Todėl tais gyvenimo laikotarpiais, kai geležies organizme sumažėja, reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi. Geležies pritrūksta pastojus ir maitinant, valgant vegetarinį maistą, sergant mėnesinėmis, paauglystėje, po operacijų.

Pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležį iš organizmo "išveda" pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų. Iš daržovių žmogus pasisavina 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos - net 20-40 proc. Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.

Vaisius gimdoje aktyviau pradeda judėti jau antrą nėštumo mėnesį. 8-10 savaičių vaikelis gimdoje sukinėjasi, mataruoja rankomis ir kojomis, malasi, krebžda. Tiesa, mama tų judesių nejaučia, bet tiriant ultragarsu juos nesunku pastebėti. Kai moteris nėščia pirmą kartą, ji judesius pajunta apie 20 nėštumo savaitę. Kai moteris nėščia ne pirmą kartą - apie 18 savaitę. Vaisiaus judesiai yra vienas iš kriterijų, gimdymo datai nustatyti. Jei moteris nėščia pirmą kartą, ji prie tos dienos, kai pirmą kartą pajuto vaisiaus judesius, turėtų pridėti 140 dienų. Ne pirmą kartą nėščia moteris, pajutusi judesius, turėtų pridėti 154 dienas.

Pastebėta, kad lieknos moterys judesius pajunta anksčiau nei apkūnios.

Judesių stiprumas

Judesiai yra vienas iš svarbiausių ženklų, kokia vaisiaus sveikata. Pirmieji judesiai yra chaotiški ir nežymūs. Moterys sako besijaučiančios taip, lyg pilve plaukiotų žuvis ir savo sparnais plasnotų drugelis. Vėliau judesiai tampa energingesni. Moterys junta, kaip vaikas verčiasi ir sukasi visu kūnu, kaip ištiesia koją ar ranką. Kartais jaučiami „žagsėjimo" judesiai, kurie yra pulsuojantys, monotoniški, ritmiški ir pasikartojantys. „Žagsulys" trunka kelias minutes, jį moteris dažniausiai jaučia pilvo apačioje. Stiprūs didelio vaisiaus judesiai gali būti ir skausmingi, ypač jei jis beldžia ne į pilvo sienelę, o spiria mamos skrandžio ar kepenų link. Nuostabu, kai nėštumui didėjant judesius jau galima ir pamatyti. Nepakartojamos akimirkos, kai būsimoji mama atidengia pilvuką, o tėtis ar kiti vaikai laukia stebuklo - mažojo žmogučio judesių.

Kaip skaičiuoti

Gydytojai pataria pedantiškai vaisiaus judesius skaičiuoti nuo 30 savaitės. Kaip skaičiuoti, pamokys ginekologas. Yra keli būdai, kaip skaičiuoti judesius. Vienas vadinasi „skaičiuok iki dešimties". Tai pati paprasčiausia metodika. Moteris turi pasirinkti jai patogų laiką, kai kiekvieną dieną „įsiklausys" į vaikutį. Kai pajunta dešimtą „spyrį", tą dieną judesių gali nebeskaičiuoti. Skaičiuoti galite nebūtinai ryte gulėdamos lovoje, bet ir ruošdamosi virtuvėje ar išėjusios pasivaikščioti.

Kitas judesių skaičiavimo būdas - skaičiavimas gulint ant kairiojo šono. Kasdieną tuo pačiu metu reikia atsigulti ant kairiojo šono ir pasistengti visiškai atsipalaiduoti. Puikus laikas - rytas, kai žadintuvui neskambėjus dar vartomės lovoje. Reikės tik žadintuvą nustatyti pusvalandžiu anksčiau. Skaičiuojant reikėtų vaikutį truputį provokuoti: glostyti pilvą, su mažyliu kalbėtis. Jei per pirmas 30 minučių pajusite daugiau nei 5 judesius, daugiau galite neskaičiuoti. Jei pajutote mažiau nei 5 judesius, skaičiuokite iki valandos. Jei per valandą pajutote mažiau nei 5 judesius, skaičiuokite dar valandą.

Į gydytoją kuo greičiau kreipkitės, jei:

•Jei per 2 valandas suskaičiavote mažiau nei 5 judesius.
•Jei vaisiaus judesiai, buvę stiprūs ir aiškiai juntami, pastebimai susilpnėjo.
•Jei judesių per kelias paras sumažėjo dvigubai.
•Jei per 2 valandas gulėdama ant kairiojo šono ir glostydama pilvą nepajutote nė vieno judesio.

Svarbiau yra ne konkretūs produktai, o bendra dietos sudėtis. Jei angliavandenių dietoje netrūksta (pvz., valgote pakankamai vaisių, makaronų, ryžių, kitų kruopų), nieko tokio, jei nevalgote bulvių ar duonos. Kita vertus, duonos ar bulvių atsisakyti verta tik tuomet, jei jų nemėgstate. Pyrago gaminių atsisakyti (jei tik sugebate atsispirti pagundoms) iš tiesų neblogai.

Kokie saldumynai ir desertai sveikiausi žindančiai mamai?

Žindant patartina ypač vengti:

•riebaluose keptų gaminių (spurgų, žagarėlių): juose, be daugybės tuščių kalorijų, yra kenksmingų riebalų degimo produktų, pavojingų ir jums pačiai, ir kūdikiui;
•produktų, kuriuose daug dažų, konservantų ir kitokių sintetinių medžiagų (pvz., iš pakelių pagaminta spalvota želė, ryškiai žaliu kremu puoštas tortas ir pan.);
•labai riebių ir saldžių produktų (pyragėlių, tortų, sausainių, grietinėlės ir t.t.), mat jie savo gausiomis kalorijomis užims mitybiškai vertingesnių produktų vietą ir gali imti trūkti vitaminų bei kitų vertingų medžiagų;
•šokolado bei jo gaminių: nieko tokio, jei vaikas nealergiškas ir jo suvalgote po truputėlį, bet perteklius gali vaikeliui sukelti alergiją, be to, dėl stimuliuojančių medžiagų tą dieną jis gali tapti irzlus, suprastėti miegas.
•Žindant (ir ne tik) būtų pravartu priprasti valgyti vaisių, riešutų, sėklų, įvairių pieno desertų (geriau rinktis nelabai riebius), iš natūralių produktų namie pagamintos želė.

Ar yra moksliškai pagrįstų valgių ar gėrimų receptų, kurie didintų pieno kiekį?

Pieno kiekis ir kokybė priklauso ne nuo vieno kokio patiekalo, o nuo bendros per dieną suvalgomo maisto sudėties. Jei geriate pakankamai skysčių ir sveikai maitinatės, tai ir yra viskas, kuo gali padėti dieta: nebeieškokite jokių stebuklingų receptų. Svarbiau yra ramybė ir noras maitinti.

Pagimdžius tarsi apsėdo manija - kasdien noriu rūkytos dešros. Žinau, kad tai nėra labai sveikas maistas, ar nepakenks kūdikiui? Gal tai rodo, kad man trūksta kokių vitaminų?

Maitinant krūtimi rūkytos dešros iš tiesų vertėtų vengti: ne tik jums pačiai, bet ir kūdikiui tai nėra labai sveika. Dažniausiai tokios „manijos" nebūna susijusios su kokiu specifiniu maisto medžiagų trūkumu, tačiau jas tenkinant iš tiesų gali imti trūkti vitaminų.

Ar galima žindančiai moteriai gerti koka kolą, spraitą, fantą ir pan?

Nepatartina. Visuose čia minėtuose gėrimuose gausu dažų, konservantų ir panašių cheminių medžiagų, kurios, patekusios į pieną, gali vaikeliui sukelti alergiją.

Po gimdymo liko visas priaugtas svoris. Ką daryti? Kaip suliesėti maitinant krūtimi?

Norinčioms suliesėti maitinimas krūtimi - puiki pagalba. Kol vaikelis maitinasi tik mamos pienu, kasdien vien pienui gaminti išeikvojama apie 500 kcal: tai lyg kasdienis vizitas į sporto klubą... Taigi griežtos dietos imtis nėra reikalo, užtenka nepersivalgyti, ir jei kitu gyvenimo laikotarpiu svoris taip maitinantis liktų stabilus, maitindama krūtimi plonėsite. Kad maiste nieko netrūktų, nepamirškite pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: valgyti bent 5 porcijas per dieną vaisių ir daržovių (pvz., 3 vaisiai ir du patiekalai daržovių), rinktis tik liesus pieno produktus, negaminti maisto kepant jį riebaluose (tinka mikrobangų krosnelė, orkaitė, virimas vandeny ar garuose), nepersivalgyti mėsos ir ypač riebių jos gaminių, vengti saldžių riebių produktų...

Ar galima vartoti liekninamuosius maisto papildus maitinančiai moteriai? Kokius?
Tokių nėra. Būna maisto papildų su vitaminais, skirtų vartoti lieknėjant: jei juose nėra jokių kitų cheminių medžiagų, tokie papildai nėra netinkami maitinančioms moterims (tačiau vitaminų papildus geriau tegul parenka gydytojas). Yra kita grupė maisto papildų, kuriuose pridėta, pavyzdžiui, laisvinamųjų ar šlapimo išskyrimą skatinančių žolių
(kartais melagingai tvirtinama, kad tai padės sulieknėti). Pastarųjų (kaip ir kitų žolinių preparatų) maitinant krūtimi vartoti negalima. Tiesa, neprotinga vartoti ir nemaitinant krūtimi...

Nėštumo metu pagausėja makšties išskyrų. Dėl jų prisireikia dažniau praustis. Tačiau persistengti nederėtų. Natūrali makšties terpė yra apsauginis barjeras, neleidžiantis daugintis kenksmingiems mikroorganizmams. Nėštumo metu dėl hormonų poveikio ši terpė pakinta. Ypač dažnai prausiantis, naudojant netinkamas higienos priemones, makšties terpė dar labiau pakeičiama, ji nebesugeba atlikti apsauginės funkcijos, todėl makštyje ima tarpti ir daugintis nepageidaujami mikroorganizmai, galintys sukelti uždegimą.

Kiek kartų per dieną?

Jei išskyros labai gausios, arba karšta, gausiau prakaituojama, būtina praustis kelis kartus per dieną. Nereikėtų kiekvieną kartą prausiantis naudoti muilą. Su muilu apsiprausti pakanka vieną kartą per dieną. Dažnai prausiantis su muilu, suardomas odos išorinis hidrolipidinis sluoksnis, gali būti pažeista natūrali makšties mikroflora. Dėl tų pačių priežasčių prausiantis reikėtų naudoti tik nedaug muilo (lašą skysto muilo, kuris praskiedžiamas su vandeniu), ir jį kruopščiai nuplauti.

Kaip praustis?

Praustis reikėtų nuo priekio užpakalio link - taip sumažėja pavojus, kad bakterijos iš išeinamosios angos pateks į šlapimo takus ar makštį, sukeldamos jų uždegimą. Ta pačia kryptimi nusiprausus ir šluostomasi. Naudokite švelnų, gerai drėgmę sugeriantį rankšluostį. Rankšluosčius būtina dažnai keisti.

Kaip pasirinkti muilą?

Netinka intymiai higienai naudoti įprastą muilą, kuriuo plaunamos rankos. Šis muilas turi aktyvių tenzidų, agresyviau veikiančių hidrolipidinį odos sluoksnį. Šie tenzidai pažeidžia odą ir ją išdžiovina. Be to, muilas rankoms plauti paprastai naudojamas daugelio žmonių, ant jo gali likti nešvarumų, ir dėl to jis nėra tinkama priemonė intymiai higienai. Reikėtų rinktis tik specialias intymiai higienai skirtas priemones. Paprastai jos būna skystos, su specialiu dozatoriumi, švelnesnės nei įprasti muilai. Intymiai higienai skirtų priemonių pH turėtų būti 3,5-5,5 (atitikti fiziologinę silpnai rūgščią makšties terpę). Geriausia rinktis natūralias higienos priemones su įvairių augalų ekstraktais. Paprastai intymios higienos priemonės gaminamos su ramunėlių, alijošiaus, medetkų, liepžiedžių, dedešvos ekstraktais. Reikėtų vengti labai stipriai putojančių, ypač kvapių, turinčių alkoholio priemonių.

Dezodorantai, intymios higienos servetėlės ir kitkas

Nėštumo metu reikėtų vengti intymių dezodorantų, nes jie gali sudirginti odą ir gleivinę, paveikti natūralią makšties florą.

Norint nuolat jaustis švariai ir gaiviai, ne namuose, kai nėra sąlygų nusiprausti, galima naudoti drėgnas servetėles. Reikėtų naudoti tik specialias, skirtas intymiai higienai. Veidui ir rankoms valyti naudojamos higieninės servetėlės turi alkoholio ir kitokių medžiagų, kurios, panaudotos ne toje vietoje, gali sudirginti odą ir gleivinę.
Priemonių makščiai plauti nėštumo metu nereikia naudoti (nebent išimtiniais atvejais tai skirtų ginekologas). Pakeisdamos makšties terpę, jos gali sutrikdyti natūralią florą, o naudojamos paskutiniais nėštumo mėnesiais gali išprovokuoti priešlaikinius gimdos susitraukimus.

Apatinis trikotažas

Apatinės kelnaitės turėtų būti tik iš natūralaus pluošto: medvilnės, lino ar šilko. Šios medžiagos leidžia odai laisvai kvėpuoti. Apatiniai drabužiai turi būti pakankamai laisvi ir patogūs, netrinantys ir nespaudžiantys. Apatinės kelnaitės turi būti keičiamos ne rečiau, kaip kartą per dieną. Reikėtų kreipti daugiau dėmesio ir į apatinio trikotažo skalbimą - rinktis kuo švelnesnes skalbimo priemones, geriausia - be fosfatų ir kitokių odą dirginančių medžiagų. Svarbu apatinius drabužius labai gerai išskalauti, išdžiovintus išlyginti karštu lygintuvu.

Higieniniai įklotai

Higieninių įklotų geriau būtų nenaudoti arba juos naudoti atsargiai. Jie neleidžia odai laisvai kvėpuoti, skatina prakaitavimą. Drėgmė intymiojoje zonoje savo ruožtu sudaro puikią terpę daugintis bakterijoms. Norėdama visada jaustis sausa ir švari, nėščia moteris, kuriai daug laiko tenka praleisti ne namuose, užuot naudojusi higieninius įklotus, verčiau turėtų su savimi nešiotis apatines medvilnines kelnaites pamainai.