Tai pasaka apie švelnukus,kuri padės vaikams ir net tik jiems pasijusti laimingas,privers pamąstiti ,kaip galima greitai ir gražiai pasakyti žmogui -taip visų sunkiai ištariamą ačiū, atsiprašau.
Patarčiau pabandyti pažaisti su kuo didesne vaikų grupe.

Kviečiu pasigėrėti žiema ir pasidalinti gerumu, prisimenant vieną mums visiems gerai žinomą pasaką apie šiltus švelnukus.
Kaip kartą labai seniai gyveno laimingi žmonės su savo vaikais ir, kad kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį švelnutėlį švelnukų maišelį.Ir kaip šitų švelnukų labai visiems reikėjo. Nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo, o be švelnukų žmonės susirgdavo nugaros liga, suriečiančia juos į ragą. Ir dalijosi žmonės šitais švelnukais. Tereikdavo tik kyštelti ranką į maišelį. Vos išvydęs dienos šviesą, jis virsdavo dideliu pūkuotu šiltu švelnuku, priglusdavo žmogui prie kūno, užliedamas jį geru jausmu. Visiems jų užteko, visi buvo labai laimingi, jausdami šilumą ir švelnumą. Tik piktoji ragana buvo labai nelaiminga, nes niekas iš jos nepirko mikstūrų ir tepaliukų. Todėl ji kartą pakuždėjo vienam: „Tik pažiūrėk, kiek daug jau švelnukų išdalinai, jei ir toliau taip darysi, tavieji švelnukai greit baigsis, ir tau nebeliks nei vieno“. Laikui bėgant žmonės pasidarė labai atsargūs, vienas kitą ėmė stebėti, ar tik nebus jie per daug šiltų švelnukų išdalinę. Netrukus visi pajuto, kad jiems trūksta šilumos ir švelnumo. Dėl to jie ėmė riestis į ragą, o vienas kitas ir mirė. Todėl vis dažniau žmonės ėjo pas raganą pirkti mikstūrų ir tepaliukų… Tik raganos maišelyje buvo šalti šiurkštukai….Vis dėlto jie apsaugojo žmones nuo ligos suriečiančios juos į ragą. Taigi, nors mirė žmonės retai, bet daugelis jų buvo nelaimingi ir nuolat jautė šaltį ir šiurkštumą. Švelnukai, kurie ankščiau buvo kaip oras veltui, pasidarė labai vertingi… Ir štai kas nutiko, atsirado žmonių, kurie ėmė šaltus šiurkštukus, kurių buvo gausybė, lipino juos pūkais ir dalijo kaip švelnukus. Tik gavusiems juos, nebeužliedavo gerumo jausmas kaip tada… Ir ne taip seniai į tą nelaimingą šalį atkeliavo maloni, stipri, džiaugsmingai besišypsanti, nieko nebijanti moteris…. Ji elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų girdėjusi apie raganą.
Kai kurie į ją žiūrėjo įtariai, tik vaikams ji be galo patiko, nes šalia jos buvo labai gera… Aš tikiu, kad ta moteris ir VAIKAI išgelbės tą nelaimingą šalį ir, kad joje bus gera kaip tada…
Tad imkit ir mano ŠVELNUKĄ.
Lai jis ištirpsta ant jūsų kūno, užliedamas jį geru jausmu….