Septyni vaikeliai.

2. Ant bobutės grytelės

Kabo duonos riekelė:

Šunys loja-

Pasiekti negali.

3. Kad atsikeltų, dangų paremtų,

Kad prašnekėtų, daug pasakytų,

Kad rankas turėtų,

Vagį pagautų.

4. Geležinė kumelaitė,

Kanapinė uodegaitė,

Kur kas nori,

Ten važiuoja.

5. Gyvena be kūno,

Kalba be liežuvio,

Niekas jo nemato,

Bet kiekvienas girdi.

6.Troba be langų,

Pilna gyventojų;

Bet kai langai pasidaro,

Tuoj gyventojus išvaro.

7. Kai lauke buvau-

Lingavau, svyravau,

Kai namo parėjau-

Nuogus apvilkau.

8. Muša mane pagaliais,

Degina ugnimi,

Pjausto peiliais

Ir visi mane myli.

9. Klampučių balaitėj

Nuklimpo kumelaitė.

Penki vilkai traukia,

Du vanagu laukia.

10. Su saule gimiau,

Su saule miriau;

Saulė kilo – aš mažėjau,

Saulė sviro – aš didėjau.

11. Mažas šulinėlis,

Juodas vandenėlis,

Kas nori,- girkšnoja

Ir baltais laukais nešioja.

12. Ne krūmas, bet su lapais,

Ne marškiniai, bet susiūti,

Ne žmogus,

Bet šnekėti moka.