...
 Mūsų mintys, eilės ir pamąstymai - Page 2 - Forumas
[ New messages · Members · Forum rules · Search · RSS ]
Forum moderator: kuge  
Forumas » RANKDARBIŲ PASAULIAI - auksarankių pokalbiai ir darbai » POEZIJOS PASAULIS » Mūsų mintys, eilės ir pamąstymai (tai ko nepasakėme)
Mūsų mintys, eilės ir pamąstymai
pumpurelisData: Trečiadienis, 2010-08-04, 9:58 PM | Žinutė # 16
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Kiekvienas darbininkas -pavydi bedarbiui ,kai ryte skamba jo žadintuvas

 
raskaData: Pirmadienis, 2010-08-09, 11:53 AM | Žinutė # 17
forumo siela
Grupė: Senjoros moderatorės
Žinutės: 20744
Apdovanojimai: 90
Reputacija: 40
Statusas: Atsijungęs
Gyvenimas iš 100 žodžių

Pirmasis riksmas. Vystyklai. Lopšys.

Pirmasis žingsnis. Žodis. Kosulys.

Vaistai. Ligoninė. Žaisliukai.

Darželis. Brolis. Dviratukas.

Pirma raidė. Mokyklos suolas. Penketukas.

Draugai. Peštynės. Dvejetukas.

Gipsuota koja. Kraujas. Kamuolys.

Mergaitės. Šokiai. Bučinys.

Bendrabutis. Stipendija. Kava.

Kalėdos. Sesija. Skola.

Pavasaris. Alus. Degtinė.

Diplomas. Darbas. Piniginė.

Romantika. Žvaigždė. Naktis.

Glamonės. Meilė. Žavesys.

Vestuvės. Uošviai. Butas. Mašina.

Kolegos. Brendis. Barniai. Nemiga.

Sūnus. Duktė. Verksmai. Lopšys.

Meilužė. Lova. Liūdesys.

Darbovietė. Alga. Planai.

Kelionės. Biznis. Pinigai.

Namai. Šeima. Lietus. Žiema.

Kavinė. Baras. Nerimas. Pikta žmona.

Vasarnamis. Upelis. Augalai.

Migrena. Plikė. Žilė. Akiniai.

Anūkas. Vystyklai. Verksmai. Lopšys.

Spaudimas. Sąnariai. Skausmai. Širdis.

Kraujagyslės. Insultas. Slaugės. Daktarai.

Mirtis. Pamokslas. Žvakės. Angelai


Rasos saldainių karalystė

 
pumpurelisData: Antradienis, 2010-08-10, 6:48 PM | Žinutė # 18
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Kai margi drugeliai skraido,
Bėginėju aš basa,
O žalia varlytė
Kvaksi ,kur gi bėgi
Kreivakoja tekina?
Mažą kaktą sūraukiu,
Varlės man ne draugės -sušunku,
O tada visu greičiu,
Aš į pienių lauką įbrendu.

Pienių laukas -paslaptingas,
Savo grožiu jis turtingas,
Aš ištiesiu rankeles ,
Kad galėčiau jas nuskint visas


 
pumpurelisData: Pirmadienis, 2010-08-16, 6:50 AM | Žinutė # 19
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Tegul kiekvienas kvėpuoja,savo pasirinktu kvapu

 
pumpurelisData: Penktadienis, 2010-08-27, 6:51 AM | Žinutė # 20
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Dar saulute neišlindus ,
šildo mums širdelę,
o mėnulis karaliavęs,
traukiasi visiems iš kelio,
mes pabūsim žvalūs,energingi,
Paplepėsim.atsigersim ir kavos puodelį,
neužilgo ,mes pajausim,
verčiasi iš lovos mažosios kojelės,
šauks mamytę ,ar esi?
Atsikėliau ,
Gal ateit gali?
O tada darbus į šalį ,
bėgsim apgabint stipriai,
savao vaikučius kiek širdelės gali


 
pumpurelisData: Penktadienis, 2010-08-27, 7:05 AM | Žinutė # 21
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Padūkėlė vaikystė

Kai varlytės kvaksi kva,kva,kva
O vaikučiai sako negana,
Vėjas susirūpina-staiga,
Jiems pasiunčia pienių pūką paslapčia.

O tada visi basi,
pasileidžia jie per pievas tekini,
Aidi ,skamba norai jų-
Mes vaikai, ir mums gyvent smagu.


 
pumpurelisData: Antradienis, 2010-08-31, 11:41 PM | Žinutė # 22
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Pirmokas.

Gėlytė stipriai suspausta,
Tėvelis šaukia tarp dury-eime,
Septinta kart mamytė apsuka ratu,
Atrodo viskas tvarkoje?
Visi rankutėm susikybę einam,
Kaimyno sargis sveikina mane,
Ir taip staiga ,kad lyt pradėjo...
Ant mano naujo švarko-
maži lašiukai nubirėjp,
Tik galvą aš pakėlęs supratau -
Mamytė čia jug rauda,
Aš greitai jos paklausiu?
Gal skauda tau?
Neimk į galvą viskas man -gerai
Toks didelis užaugai-
Dabar tave jau pasitiks nauji namai,
Antra mama-tu mokytoja šauksi,
o kartais grįši apkabinsi
Priglusi prie manęs pavargęs...
Knygelės,raidės,skaičiai ,
Taip viskas nepažystama sunku,
bet viską mes įveiksim
Šiandien esi pirmokas-
Ir tu eini nauju keliu.


 
ausroteaData: Ketvirtadienis, 2010-09-16, 0:35 AM | Žinutė # 23
forumo tauškutė
Grupė: Administratorė
Žinutės: 4166
Apdovanojimai: 34
Reputacija: 14
Statusas: Atsijungęs
Norejau rast ramybe Tavyje...
Tikejima... Ir Vilti...
Deja...
Turbut nesu as tas zmogus,
Kuri beprotiskai pamiltum...
Noreciau, kad dabar dangus pravirktu...
Taip niekas nematytu ilgesio manam veide...
Svajones duzta tartum sukes...
Sirdim esi labai toli...
Prarade paskutine Vilti...
Net patys artimiausi tampa svetimi...
Miegok... Gal Angelas susildys Tavo sapna...
Galbut atgims nauja Viltis..................

Ausra


 
pumpurelisData: Antradienis, 2010-10-19, 6:52 AM | Žinutė # 24
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Namai.
Ir vel tuo taku sugriztu,
Senasis kastonas mane pasitinka,
Ta ryto gaiva ir smelis supiltas.
Palauks manes visada...
Sirdis is dziaugsmo kvatojas,
Ir saukia sugriztu ,sugriztu ...
Tevyne manoji miela.
Kiekvienas kampelis man mielas,
Draugai ,kalba cia sava
Siandien taip noris surikti
Ten mano zeme sventa...


 
pumpurelisData: Sekmadienis, 2010-11-07, 9:11 AM | Žinutė # 25
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Gyvenimo dziaugsmas

Svajonem as kylu i dangu,
Neleidziu liudesiui apgaubt mane
Todel jauciuos as laiminga
Gyvenimas -man pramoga.

Esu dekinga kiekvienai gyvybei,
Zolytei,vabaliukui sutiktam
Nei vejas ,nei griaustinis
Neliudina manes...

2010-11-06


 
pumpurelisData: Antradienis, 2010-12-21, 11:38 PM | Žinutė # 26
forumo veteranė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 13349
Apdovanojimai: 58
Reputacija: 13
Statusas: Atsijungęs
Kai saltis nosele kutena,
Eglute namie papuosta,
Laimingi vaikai ir teveliai
Gyvena Kaledu dvasia...

Kiskutis atbeges
barbena mums i duris,
Naujieji lai bus visiems
Skalsesni ir geri ....


 
kugeData: Antradienis, 2011-03-15, 8:06 PM | Žinutė # 27
forumo tauškutė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 4940
Apdovanojimai: 28
Reputacija: 30
Statusas: Atsijungęs
Ne mano žodžiai ir ne aš juos parašiau, bet tiesiog suradau, perskaičiau ir sumaniau pasidalinti su jumis gedaaa

Gyvenimas yra dabar

Mes ne mažai laiko turime, bet daug jo prarandame. Gyvename ne trumpą gyvenimą, bet padarome jį tokį. Mokantiems pasinaudoti, gyvenimas ilgas. Dažnai kažkam vis tarnaujame, tik nepriklausome sau. Prisimink kada tiksliai įvykdei savo užmojus, kiek dienų praėjo taip, kaip buvai numatęs, kada galėjai atsidėti sau, kada veidas buvo ramus, kada siela nedrebėjo, koks per tokį laiką padarytas darbas tikrai priklauso tau. O kiek nusineša paika linksmybė, godi aistra.
Gyvenate vis ruošdamiesi gyventi ateityje, nepagalvodami apie būties trapumą. Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. O kas garantuoja ilgą gyvenimą? Kiek laiko skiriama apskaičiavimams, kiek laiko tykojama, kiek bijoma, kiek pataikaujama. Neleidžia atsikvėpti nei nelaimės, nei pasiekimai. Išblaškyta siela nepriima nieko aukštesnio. Reikia sunaudoti laiką taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė. Reikia mokėti gyventi, o ne užsibūti, reikia mokėti plaukioti, o ne būti ilgai blaškomam.
Gyvenimą stengiamasi pertvarkyti savo sąskaita. Veiklos metmenys nukeliami į tolybes, o juk svarbiausias nuostolis yra atidėliojimas: iš mūsų ištraukia kiekvieną dieną, žadėdamas ateiti, jis išplėšia dabartį. Didžiausia kliūtis – laukimas: jis priklauso nuo rytojaus ir žudo šiandieną. Jūs tvarkote tai, kas likimo rankose, atmesdami tai, kas jūsų pačių rankose. Ko laukiate? Visa kas ateis, yra neaišku, taigi gyvenkite tuojau pat. Tai ką dabar veikiame yra trumpa, ką veiksime – netikra, o ką jau nuveikėme – užtikrinta.
Norėdami žinoti koks trumpas gyvenimas, pagalvokite kelinta jūsų dalis priklauso jums patiems.

 
KrlaData: Šeštadienis, 2012-04-14, 4:53 PM | Žinutė # 28
forumo senbuvė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 9133
Apdovanojimai: 24
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
PRAEITIES ŠEŠĖLIAI

-Alio?Jurga?Klausyk,keičiasi planai dėl rytojaus,kai galėsiu paskambinsiu,-išgirdau už durų savo kambaryje Mildą kalbančią telefonu.Bet ne paslaptingi pasikeitę jos planai suneramino mane,o nerimas ir nuoskauda jos balse.
Akimirką pamasčiau ar užeiti pažiūrėti kas jai atsitiko,bet tą pačią akimirką jos kambario durys atsivėrė ir išvydau ją stovinčią visą apsiašarojusią,nuo tušo pajuodusiais paakiais…
-Mama…,-pro ašaras ištarė ji.
-Kas yra,Milda?-paklausiau,ir pajutau kaip širdis pradėjo daužytis,lyg laukdama blogos naujienos.Kažkodėl nuojauta kuždėjo,kad kažkas ne taip,ir mintyse praskriejo šimtai variantų.Laukiau ir tuo pačiu bijojau Mildos atsakymo.
-Mama,ar tiesa,kad mano tėvas gyvas?-Milda žiūrėjo į mane tokiomis akimis,kad išgirdusi klausimą norėjau apsimesti,kad jo negirdėjau.Nebuvau tam pasiruošus,ne veltui širdis daužesi,lyg nujausdama.Nežinojau ar raudonis mano veide mane išdavė…Žinojau,kad vieną dieną tai įvyks,ir to visai nelaukiau.Diena po dienos taip ištempiau 17 metų.Atrodo,kad galvoje praūžė šimtai įvairiausių atsakymų,ir nė vieno nebuvo tinkamo į ši klausimą.
-Iš kur..?Kaip…?-pasimetusi paklausiau,nors jau iš mano balso buvo galima suprasti atsakymą.
-Tai ar tiesa???Ar tikrai mano tėvas,kurį laikiau 17 metų mirusiu,yra gyvas?-Mildos balse vis daugiau ir daugiau jutosi pykčio.
Man liko tik du variantai-arba toliau meluoti,arba iškloti tiesą čia ir dabar ir tikėtis supratimo ir atleidimo.
-Mama!Ar tu girdi ko aš klausiu?
-Girdžiu,Milda,girdžiu,tik va mąstau ką tau atsakyti…
-O ką čia dar mąstyti?Tiesa ar ne?-matau kaip Mildos akyse kaupiasi ašaros.O aš jaučiu kaip man gerklė stringa,tuojau nė žodžio neištarsiu…
-Milda,-pagaliau išlemenau,ir pati neatpažistu savo balso,-aš tau turiu kai ką papasakoti,einam į virtuvę,užsikaisim arbatos ir pasišnekėsim,-pasiūliau.
-Nenoriu aš jokių tavo arbatų,aš tiesos noriu,mama!-Milda atsisėdo ant lovos ir delnais užsidengė veidą.-Aš negaliu patikėti tuo,ką tu bandai man pasakyti:mano tėvas gyvas!..Mano tėvas gyvas!..-ir palengva purto galvą bandydama tai suvokti.
-Milda,tu jau suaugusi,ir atėjo metas tau sužinoti tiesą.Nesakau,kad gerai




Message edited by krla - Šeštadienis, 2012-04-14, 4:59 PM
 
KrlaData: Šeštadienis, 2012-04-14, 4:55 PM | Žinutė # 29
forumo senbuvė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 9133
Apdovanojimai: 24
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
padariau tiek metų slėpdama,bet tam buvo pagrindo,ir tikiuosi,kad tu tai suprasi,jei ne dabar,tai kai turėsi savo vaikų,suprasi,kad dėl vaikų gali padaryti viską.
-Tai kokia ta tiesa mama?.. Ką aš turiu suprasti?Kodėl aš augau be tėvo?-vienas po kito pylėsi klausimai.
-Tiesa ta,kad aš su tavimi pabėgau…Pabėgau,kad išsaugočiau tave,-pradėjau pasakoti ir lyg būčiau grįžusi į tas dienas,viskas akimirksniu atgijo.-Jo vardas buvo Ugnius.Draugavome dešimt mėnesių.Jam buvo 23,man 19 metų.Neseniai buvau įstojusi mokytis.Jis buvo mano pirmoji meilė,aš jo…-turbut dievai žino kelinta.Jei išvis jis mane mylėjo…Kartą radau jo telefone žinutę,kviečiančią susitikti.Žinoma,ėjau slaptomis patikrinti su kuo jis susitinka.Tada,kaip ir dabar,beprotiškai daužesi širdis.Bandžiau save guosti,kad gal su draugais susitinka,juk viskas įmanoma,bandžiau likti rami,bet pajutau užplūdusią šiluma kūne ir pritvinkusias akis,nes jis susitiko su aukšta,kaip dabar atsimenu,rudu paltuku ir kaštoniniais ilgais plaukais,mergina.Matau,kaip jis ją apkabina per liemenį,duoda keletą rausvų rožių,ji prisiglaudžia ir jį pabučiuoja,susikabina už rankų ir nueina miesto link.
Skubiai nusivalau ašaras,bandau susitvardyti ir galvoju kas toliau.Ką daryti,kaip reaguoti jam sugrįžus:apsimesti kaip niekur nieko ar rėžti viską į akis.
Padariau vakarienę ir laukiau grįžtančio.Išgirstu mašinos garsą.Nežiuriu pro langą,ir taip žinau,kad tai jis,puikiai atpažistu tą garsą.Žvilgteliu į laikrodį,be penkiolikos aštuonios.Bandau nutaisyti “nieko nežinau” miną ir laukiu jo įeinant.Ateina į kambarį su gėlėmis.”Jeigu vyras pareina su gėlėmis,tai arba jis jau prisidirbo,arba ruošiasi”-prisiminiau kaip tai sakė Šumilaite.”Maniškis jau prisidirbo”-palyginau sau.O jis apkabino mane,paklausė kaip diena praėjo,kaip mokslai,ir nuėjo valgyti vakarienės.
-O kur taip užtrukai?Ar kamščiai keliuose?-neištvėrusi paklausiau.Bijojau išsiduoti,kad žinau,rankoje laikau parneštų įvairių gėlių puokštę.”Jai nešė rausvas rožes,o man mišrią puokštę,tai turėtų kai ką sakyti”,-lyg velniukas kažkas mane kurstė iš vidaus.
-Viršvalandžius dirbom,daug darbo buvo,į pabaigą dar porą mašinų atvarė,reikėjo skubiai patvarkyti,-ramiai sau ir toliau srėbė sriubą.”Kur tau nereikės patvarkyti,tikriausiai dar ir moterys,kaip čia atsisakysi,tu juk visada toks paslaugus…”-mintyse sukosi mintys,o širdyje virė kraujas.


 
KrlaData: Šeštadienis, 2012-04-14, 4:56 PM | Žinutė # 30
forumo senbuvė
Grupė: Moderatorė
Žinutės: 9133
Apdovanojimai: 24
Reputacija: 10
Statusas: Atsijungęs
-Tai gerai,nors pinigų daugiau bus,gal kada nors į kokį kiną nueisim ar ką…-pasakiau lyg suprantanti draugė.
-Tai,kad aš neėmiau pinigų,kažkaip nepatogu buvo prašyti iš jos,Donatas jau nebedirbo,žinai,jis tuos piniginius reikalus tvarko….
-Jos???-jau ne tik širdis virpėjo,bet ir visas kūnas.-Jos???
-Nu,jos…o kas?-pakėlė į mane akis,bet matau,kad sunerimo.
Šveiciau aš į jį tas gėles,ir visa gerkle išrėkiau,kad žinau apie jo “viršvalandžius”,kad mačiau kaip dovanojo rožes kitai,kaip ji jį bučiavo,kaip susikabinę už rankų nuėjo… Dar iš pradžių bandė gintis,bet vėliau prisipažino,aš buvau tokia įsiutusi,puoliau ant jo,kažkaip pradėjome grumtis ir jis mane tėškė į sieną.Tėškė taip,kad gulėjau savaitę ligoninėje su sulaužytais šonkauliais.Keletą kartų buvo atėjęs aplankyti,tiesa,jau nieko neatnešdavo.Vienu metu,kai jis buvo atėjęs aplankyti,užejo daktarė ir pasakė,kad turėčiau nuo šiol būti atsargesnė-buvau nėščia keletą savaičių.Tiek mano,tiek jo veidai nutyso.Tik prieš keletą minučių daktarei ateinant jis pasakė,kad mes baigėm,kad jis kraustosi pas ją.Kad taps tėvu su jau buvusiąja,mažiausiai noro buvo,tad jis man paliko krūvelę pinigų ant staliuko,kad nutraukčiau nėštumą.Daugiau aš jo ir nemačiau,kol atsitiktinai nesusitikome vienoje parduotuvėje-aš su pilvu,o jis su naująja drauge,ta pačia,iš parko.Susitikus akims aš nežinojau kur dingti,o jis stengėsi išlikti ramus,kad neišsiduoti draugei,kad čia buvusioji ir dar nėščia.Kaip įmanoma skubiau išėjau iš parduotuvės,kad išvengčiau akistatos.Deja,klydau.Netrukus jis jau stovėjo priešais mane.
-Veronika,nesupratau?Argi aš tau nepalikau pinigų nutraukti nėštumui?-vos ne grąsinančiai paklausė.
Iš pasimetimo nebežinojau ką ir atsakyti.-O kas sakė,kad tai tavo?-kažkaip atradau žodžių.
-Geriau,jau būtų tiesa,nes man tokių nesąmonių dabar nereikia,aš su Diana,mes tuokiamės,-lyg norėtų užtvirtinti,kad tikrai viskas baigta tarp mūsų.
-Nebijok,mes tau gyvenimo nesugadinsim,-norėjau kuo greičiau dingti,nes nežinojau ar tai buvo neapykanta ar meilė,ką jaučiau tuo metu jį vėl pamačius.
-Bet jei,neduok dieve, sužinosiu…
-Nesužinosi,-pertraukiau jį,-o ką?vėl tėkši į sieną?-ir iš kažkur atradusi drąsos apsisukusi nuėjau.Ėjau ir drebėjau visa.Tada buvo septintas nėštumo mėnuo,karšta gegužes diena,prakaitas ir taip upeliais bėgo,o kojos linko iš po tokio susitikimo.
Pagimdžiusi tave išvažiavom gyventi pas mano sesę,tada laikui bėgant persikėlėm čia.Nuo tada aš jo ir nemačiau ir nieko negirdėjau.Turbūt vedė savo Dianą,ir vaikų jau tikriausiai turi.Pasakiau tau,kad tėtis miręs,nes mes jam buvom mirę,jis nenorėjo tavo gimimo,tai ir mums jo nereikia,juk tu supranti tai,ar ne?Milda?Ką tu galvoji,pasakyk,netylėk…Man nelengva buvo tai tiek metų laikyti širdy,manai neskaudu būdavo matyti kitas šeimas,tėčius žaidžiančius su vaikais,o mes vienos,mačiau,kad tau trūko tėčio,mačiau ,kad tau jo trūko gyvenime.Vienintelis dalykas,kurio tau negalėjau duoti…Nu pasakyk ką nors…-ėmiau jaudintis dėl jos,ar ji supras,ar atleis už tai.
-Aš noriu pabūti viena,-nei tokia,nei šiokia atsakė.
-Gerai,vaikeli,būk,aš būsiu virtuvėj,jei manęs reikės,-pabučiavau į kaktą išeidama,taip ir nesupratusi,ko tikėtis toliau…

(kada bus tęsinys neaišku gedaaa )sorry uz klaidas,daug kur truksta nosiniu ir lietuvisku raidziu gedaaa




Message edited by krla - Šeštadienis, 2012-04-14, 5:00 PM
 
Forumas » RANKDARBIŲ PASAULIAI - auksarankių pokalbiai ir darbai » POEZIJOS PASAULIS » Mūsų mintys, eilės ir pamąstymai (tai ko nepasakėme)
Search:


Copyright MyCorp © 2019