Tiesiog sėdėdama mąsčiau kiek daug mumyse pykčio ,pagiežos, pavydo, gerai prisimenu vienos močiutės pasakytus žodžius: seniau mišku eidavai, sutikdavai žmogų susėdus palkalbėdavai, o dabar bijok sutik...........
Ar mokam mes atleist kitam ir kodėl atleist kitam yra taip sunku, o patys suklydę laukiam atleidimo?