|
Vokietija
| | |
| Arūna | Data: Ketvirtadienis, 2011-08-25, 1:15 PM | Žinutė # 17 |
 forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| kainos parduotuvese
Ryte vėl oras puikus, tad vėl lendame į Austriją. Šiandien mūsų laukia Kriml krioklys ir Lichtenšteino tarpeklis.
Vaizdai pakeliui tokie gražūs, kad net nežinai kur žiūrėti. Pro medžius šmėkšteli smaragdinis Achensee ežeras. Stojame, fotografuojame, žavimės ir negalime tuo pasisotinti.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Ketvirtadienis, 2011-08-25, 1:15 PM | Žinutė # 18 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Toliau kelias veda aukštyn į kalnus. Vingiuojam vis aukštyn ir aukštyn, ir aukštyn, ir aukštyn - ir galo nesimato. Mus lenkia motociklininkų grupės. Artėjame prie Gerlos perėjos. Žiema ji uždaroma ir nenaudojama, nes įkalnės labai labai stačios. Ši kelio atkarpa mokama ( 7,5 Eu) , tačiau aplink esantys vaizdai verti tiek ir dar šimtą kartų tiek. Tai reikia pamatyti savomis akimis – joks fotoaparatas, jokia kamera neparodo to, kaip yra iš tikrųjų.
Eilinį kartą stojame grožėtis aikštelėje. Iš čia tolumoje matosi Kriml krioklys.
Tiesiog prisiverčiame važiuoti iš šios kaustančio grožio pasakos. Ir įsitikiname, kad mandagumas kalnuose ne visada geras dalykas. Įleidžiame prieš save iš žemesnės aikštelės pusės išvažiuojantį automobilį. Nereikėjo taip daryti, bet šaukštai po pietų. Įkalnė labai stati, o jis visą laiką važiuoja nuspaudęs stabdžius. Aplenkti neįmanoma, tad bandome ir kiek atsilikti, ir kitokius būdus, tačiau mes lekiame nuo kalno kur kas greičiau, tad vėl reikia stabdyti. Kaladėlės net garuoja. Laimė krioklys jau nebetoli.
Šalia krioklio parkavimas nemokamas. Bilieto kaina 2.50 Eu. Daugybė apžvalgos aikštelių šalia serpentinais vedančio tako leidžia gėretis puikiais vaizdais. Šį kartą mūsų grupė vieningai eina su žaliomis kepurėlėmis, ant kurių užrašyta „Lietuva“. Prie kepurėlių turėjome ir žalius marškinėlius, tad nepastebėti nelikdavome.
Iki pat krioklio viršaus nenueiname- pritrūksta jėgų. Atrodo ir taip diena iš dienos ropojame kalnais, bet čia nelengva. O vietiniai senukai ropščiasi pasikaustę lazdomis į tą kalną, atrodo net neuždusdami. Pakeliui sutikome pagyvenusią ponią su kvėpavimo aparatu atkakliai lipančią aukštyn. Tikras stebuklas.
Bet kokiu atveju, gali lipti ar ne, verta čia atvykti. Galima pasislėpus po neperšlampamu apsiaustu sėdėti apačioje prie krioklio ir pasinaudoti natūralia galimybe pakvėpuoti vandens prisotintu oru. Nereikės jokių sanatorijų
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Ketvirtadienis, 2011-08-25, 1:15 PM | Žinutė # 19 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Mes irgi jungiame kiekvienas savo pavarą ir judame aukštyn. Vaizdai svaiginantys, kojos tarsi vatinės, organizmas sako stop, bet kur čia stosi – tik pirmyn. Apačioje gavę dozę vandens jonų, jų dar gauname ir apžvalgos aikštelėse.
Užlipame pusę kelio ir sukrentam ant didžiulių akmenų palei upelį. Gyvenimo gėris. Gulinėtum ant tų akmenų iki sutemų.
Tačiau pažiūrėję į laikrodį matom, kad dar galime spėti apžiūrėti visai netoli esantį Lichtenšteino tarpeklį. Pakylame nenoriai, bet žemyn lekiame sparčiai. Nulipti vienas smagumėlis .
Į tarpeklį spėjame (bilietas 4 Eu) . Dar vienas gamtos stebuklas, tik jau čia daugiau žmonių padirbėta, kad būtų galima tuo stebuklu gėrėtis. Lentiniai takeliai už kiekvieno posūkio atveria vis gražesnius vaizdus.
Ir vėl viską vainikuoja krioklys. Lankome vieni iš paskutiniųjų, tad žmonių vos keletas.
Grįžtame jau temstant gavę neįkainojamo grožio porciją.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Ketvirtadienis, 2011-08-25, 1:16 PM | Žinutė # 20 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Gaunu žinutę iš mūsų draugų pas kuriuos nakvojome. Jie jau Italijoje ir jau spėjo aplankyti Merano sodus, kuriuos ir mes planavome. Ir ne tik juos. Normaliu žingsniu vaikštant užtruko 5 val. Prasideda apmąstymai: „zapaskės“ nebėra, kaladėlės pasvilintos, o važinėti dar reikės ir reikės, plius mūsų planuotas Italijos maršrutas apima 500 km, o juk norisi ir pažiūrėti, o ne tik visą laiką važiuoti. Ir išvažiuoti dar kitą dieną reikia anksčiau. Be to, likusi kolektyvo dalis nemačiusi Neušvanšteino pilies, o mes gi visai šalia. Tad po visų už ir prieš, Italija lieka sekančiam kartui.
Ryte užvažiuojame aplankyti Oberramergau miestelį, kurio mes praeitą kartą taip ir neaplankėme. Vėlgi- miestelis pasaka ( tapyti namai, jaukios gatvelės, upelis, mielos parduotuvių vitrinos ), siūlantis begalę medžio suvenyrų. O jau bažnyčios grožis viduje.
Mašiną pasistatėm tik įvažiavę į miestelį prie parduotuvių kompleksiuko. Įdomiausia iš jų- prekės po 1 eurą. Kaip šarkos sulendam į ją - pilna visokių nesąmonių, sąmonių ir įdomybių. Visokias kaukes ir kepures, matuotis tiesiog būtina.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Ketvirtadienis, 2011-08-25, 1:17 PM | Žinutė # 21 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Vėliau moteriškes išleidžiam prie pilies. O patys patraukiam į už kelių kilometrų jau lankytą, ir labai mielą Fuseno miestelį. Pabandome parkuotis požeminiame garaže, bet kokia siauruma įvažiavimų posūkyje. Net paprastos lengvutės iš karto neužsuka. Labai jau gaila pasidaro savo mašiniuko, tad sumokam eurą už sugaištą garažo laiką ir pasistatom kiek toliau lauko aikštelėj. Fusene kelias valandas leidžiame teisingai. Kaip gera slampinėti gatvelėmis be jokio tikslo atrandant vis naujus užkaborius, įlisti į kiemus, įkišti nosį ir apžiūrėti barus.
Įsilyja – bet pasislėpus po kavinės skėčiu galima stebėti miestelio gyventojus – vaikas po gretimu skėčiu graužiantis skanumyną, mergina ant dviračio rankoje laikanti skėtį, diedukai su šunimis, sulyti turistai - kai kurie labai juokingi, gatvės pardavėjai, juodas katinas, sugavęs nasruose paukštelį...
Lietus kiek aprimsta, tad tingiai slankiojam toliau, kol pradeda darytis šalta. Nuskubam į bulkutinę, kurią matėm praeidami netoli mašinų stovėjimo aikštelės. Kas gali būti būti geriau už didelį salotinį puodą karštos kavos, dideliausią bulkutę su vyšniomis ir dar pačiam prisipilti mineralio iš čia pat esančio krano.
Atsišliejus į malkomis nuklotą sieną ir begurkšnojant kavą stebėti toliau miestelio gyvenimą pro plačiai atidarytas duris ir nepaliauti stebėtis taip šiltai ir natūraliai aptarnaujamais bulkučių pirkėjais. Dankeeee, dankeee, vis skamba nuo prekystalio, bet taip namiškai, jaukiai...
Galų gale pasiimam savo moteriškių kompaniją. Sulytos, bet patenkintos. Stojam dar nufotografuoti pilies iš toliau.
[img]http://www.mytrips.lt/files/2011/08/05/img/prie-Neusvansteino-pilies-60612002.jpg[/img
 ]
Ir čia pirmą kartą mums papypsi pravažiuojantis lietuvių automobilis. Mūsų vėliavėlė matosi iš tolo, tad neliekam nepastebėti. Grįžtame kiek anksčiau- juk reikia ir daiktus susidėti ir pailsėti. Ryt važiuosime likusiam laikui į Austriją.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:10 PM | Žinutė # 22 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Ups, ikeliau velesnes dienas, o cia viskas kiek anksciau vyko 
9 val.ryte pajudame link Bavarijos. Pro Hradec Kralove link Prahos, Pilzeno, į autostradą link Regensburgo ir žemyn link Passau. Oras keistas, tai lyja, tai saulė šviečia. Šį kartą vėl įvažiuojant į Vokietiją pliaupia kaip iš kibiro, svarbu, kad neilgai. Labai nemalonu, kai taškosi nuo kitų mašinų daugiau negu lyja. Lauke karšta.
Pasiekę Passau, važiuojame link senamiesčio ir parkuojamės požeminiame garaže pačiame senamiestyje. Passau jaukus miestas.
Dairantis nuo tilto, vienoje pusėje ant kalno iškilusi buvusi princų- vyskupų pilis, kurioje dabar įsikūręs muziejus, kitoje pusėje senamiestis su iškilusiais žaliais Šv. Stepono katedros bokštais, bei prie jų prisiglaudusia senąja rotuše.
Upe plaukia laivai - galima paplaukioti ir apžiūrėti miestą nuo vandens.
Įdomiausia miesto dalis, kur suteka trys upės Dunojus, Inas ir Ilsas. Senamiestis pasibaigia gražiu pusiasaliu skalaujamu upių, kurių sutekantys vandenys kurį laiką nesusimaišo tarp savęs, o teka greta vienas kito nuspalvinti skirtingomis spalvomis. Neveltui Passau vadina bavariškąją venecija.
Palei upę, pasiėmus puodelį kavos ar bokalą alaus galima tingiai leisti laiką dryžuotose aukštose pliažo kėdėse arba tiesiog nusnausti hamakuose. Gaila, kad neturime laiko tinginiavimui ir pasyviam stebėjimui.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:11 PM | Žinutė # 23 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Ant Ino upės kranto baltuoja Shaiblingo bokštas- likučiai miestą juosusios sienos. Vaikštant siauromis vingiuotomis gatvelėmis pateksime prie Šv Stepono katedros, kuri didžiuojasi didžiausiaisEuropoje vargonais.
Pro rotušę nusileisime į krantinę palei Dunojų, kur gausybė išsidėsčiusių kavinaičių kviečia prisėsti ir pasigėrėti nuostabia miesto panorama. Lygiagrečiai krantinei vinguriuoja siaura, bet linksma menininkų gatvelė.
Šalia stiklo muziejus.
Pora valandų ir traukiame į šios dienos nakvynės vietą. Šį kartą nakvosime pas draugus. Įdomiausia, kad su šeimininke susipažinau belandžiodama po internetinius rankdarbių portalus. Lietuvaitės ir vokiečio šeima širdingai sutinka mus visus priimti. Tikras stebuklas. Džiugu, kad prieš metus nors ir vienai dienai, bet gyvai susitikome ir pabendravome, kai jie patys lankėsi Lietuvoje.O dar smagiau, kad sutiko pas save nakvynei primti šitiek žmonių, nors už poros dienų patys išlekia atostogaut į Italiją .
Išvažiuojant iš Passau girdisi kažkoks keistas garsas palei užpakalinius ratus, tačiau vėliau jau garsas nebe toks stiprus, tai labai to reikalo ir nesureikšminame.
Artėjame link Ering miestelio, kur šį kartą apsistosime. Įdomu kaip mus priims, juk užgriuvame nemaža kompanija. Tačiau į mobilų gaunu žinutę, kad mūsų laukia ir jau nuo pietų stovi balkone ir mojuoja mums rankšluoščiu, kad tik nepravažiuotumėm. Dangus niaukiasi vis labiau, artinasi smarkus lietus, o mes vis skaičiuojam paskutinius kilometrus iki namų. Klaidžioti neteko, tad iš tikrųjų matom nuo namo mums mojant ir jau visai atsipūtę įdardame į svetingą kiemą. Nemažas gėlėmis nusodintas šeimininkės puikiai prižiūrimas sklypas, verčia spragsėti fotoaparatais.
Nustebina šeimininko didoka kolekcija prizų gautų už šaudymą. Ant namo saulės kolektoriai. Sprendimas tinkamas- imi paskolą, krauni kolektorių ant stogo, o vėliau dalį energijos triguba kaina parduodi valstybei. Taip nesunkiai pasidengi paskolą.
Įdomiausias dalykas kelionėse pabuvoti vietinių namuose, pasikalbėti, pavakaroti kartu už stalo. Klausimų tūkstančiai..... tačiau nėra kada kalbėti laukia vakarienė. OOOoooo – tokio kiekio maisto nesitikėjom nė vienas. Tarsi mūsų ne 6 , o visi 16. Kadangi lyja, grilio šį vakarą nebus, užtat ant stalo statomas kibiro dydžio puodas su padažu ir bliūdai išvirtų spageti. Skonis nenusakomas- apsivalgymas ir tiek.
Tačiau tuo dar viskas dar nesibaigia- lietus praūžia smarkus, bet trumpas, todėl esame kviečiami toliau vakaroti verandoje.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:12 PM | Žinutė # 24 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Šį kartą pas mus ateina ir šeimininko mama- ji gyvena žemutiniame aukšte. Garbaus amžiaus moteriškė turi nuostabų hobi -vabalų, drugelių ir visokių smulkmių fotografavimas. Įspūdingos, kokybiškos nuotraukos tiesiog pakeri. Vėlgi prie alaus nešamos mažytės dešrytės, sūris ir dubuo....... „ žemės obuolių sūrio“.
Dubenyje kažkas balto – nesuprantamas reikalas. Siūloma kabinti su šaukštu ir tepti ant duonos. Kas gi tai? Ogi šaltos sugrūstos virtos bulvės maišytos su grietine, grietinėle ir pjaustytu svogūnu. Patikėkit- labai labai skanu, kraunam į savo stalčius vieną riekę po kitos.
Jogos pratimų šalininkės nusprendžia atsimokėti už nakvynę pamokydamos šeimininko mamikę nesunkių pratimų gulint ant kilimėlio. Ne paslaptis, kad žmones su amžium pradeda kamuoti visokios bėdos, tad tie lengvi pratimai visai neblogai. „ Žuvytė“, „dvesiantis tarakonas‘ - mums atrakcija, juoko pilna veranda.
Sutemsta , tačiau vaišės tuo nesibaigia - pasiūlomas namų gamybos kiaušininis likeris su ledais.
Vyksta apsirijimas gryna ta žodžio prasme. Sunkiai pakylame nuo stalo......
Pusryčiaujame jaukioje verandoje, kraunamės daikčiukus, aš dar su šeiminke sukrentu trumpam pašnekėt ant lovos – juk kalbų būtų be galo be krašto, jeigu laikas leistų....
Riedame link Austrijos, ten pigesnis benzinas –mūsų svetingi draugai lygiai taip pat rekomenduoja nesipilti Vokietijoje, nes brangiau. Ir patys vokeičiai gyvenantys pasienyje taip daro ir nemato tame jokio kriminalo.
Bevažiuojant vėl girdisi vakarykštis keistas garsas. Degalinėje pabandome išsiaiškinti kas atsitiko. Ėgi, negeras reikaliukas - išlindo rato kordas- reikia keist. Kol iškrauname daiktus, kol pakeičiam, kol viską sukrauname - nuplaukia mūsų planuotas objektas - Burghausenas . Tad negaišdami sukam link Konigssee ( Karališkojo) ežero – didžiausios Berchtesgadeno žemių įžymybės, tyvuliojančio 600 m virš jūros lygio, ilgis 8 km. Prieš kelis metus buvo bandyta čia surengti Olimpines žaidynes, tačiau labai stipriai tam pasipriešino Vokietijos gamtosaugininkai.
Orelis nekoks, debesys visai žemai ir atrodo, kad tuoj pradės lyti. Vėsoka, bet planuoto paplaukiojimo Konegssee ežere neatsisakom. Parkingas visai netoli prieplaukos. Už parkavimą apsimoka mokėti už visą parą (4 eu). Prieplaukoje perkame bilietus (16 eu – čia kaina iki galutinio taško ir grįžimui) ir laukdami kol laivelis pajudės, grožimės miestelio ir pakrantės vaizdais. Įsigijus bilietą galima išlipti bet kuriame sustojime, pasivaikščoti aplink ir plaukti toliau sekančiu laiveliu.Laiveliai kursuoja kas pusvalandį.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:12 PM | Žinutė # 25 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Išplaukiame. Ežerą supa kalnai, kuriuos šį kartą kloja sunkūs, žemi debesys, tačiau vis tiek labai gražu. Kriokliai, uolėtos pakrantės, nuostabios įlankos. Vyriškoji mūsų komandos dalis labai nori pamatyti visam gražume Watsman kalną, tačiau nei dabar, nei vėliau jo noras neišsipildo. Nieko, reiškia reikės čia sugrįžti dar kartą.
Kiek paplaukus laivelis sustoja ir palydovas iškišęs ragą sugroja nuostabią giesmę, kuri atsimuša aidu į kalnus. Anksčiau šioje vietoje buvo šaudoma iš parakų užtaisytų ginklų ir aidas atsimušdavo net 7 kartus . Dabar vinguriuojamą melodiją aidas atneša vieną arba du kartus priklausomai nuo oro sąlygų. Plojimai, per laivelį pereinama su ištiesta kapitono kepurę- renkami pinigėliai už koncertą. Kadangi mes apie šį koncertą žinojom, tad tam reikalui pasiruošėm kai ką kito. Pinigėlį įmesti kiekvienas gali, o mes nuo mūsų grupės įdėjome nedicką „Starkos“ buteliuką, palydėdami mūsų šios kelionės šūkiu:“-O mums- ATOSTOGOS !“ Patenkinti ir kapitonas, ir jo kolega.
Tolumoje matosi Šv. Bartolomėjaus raudonieji bažnyčios kupolai. Tai buvusių piligrimų banyčia
Šioje prieplaukoje išlipa daugiausia turistų. Čia galima paskanauti šviežiai rūkytos žuvies, apžiūrėti Šv. Bartolomėjaus bažnyčią, nediduką muziejų, pasivaikščioti įvairiais pasivaikščiojimui skirtais takais, pasigėrėti ežero panorama nuo pakrantėje pastatytų suolelių. Palei ežerą vėjas stiprus ir ganėtinai šaltas, tad kiek prasieiname ir sukame atgal.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:12 PM | Žinutė # 26 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Kaip tik spėjame į po pusvalandžio atplaukusį laivelį. Kelionė tęsiasi toliau iki pat Konigssee ežero galo. Nuo čia takeliu galima nueiti iki Obersee ežeriuko.
Iš kairės tarp akmens luitų įsikūręs restoranėlis, dešinėje tolėliau matosi trobelė su besiganančiom šalia karvėm . Medinė nuoroda kviečia užeiti ir paskanauti kaimiškų valgių.
Vaizdingu taku patenkama prie Obersee. Visur pastatyti suoleliai pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Ežeriukas apsuptas kalnų, pakrantės nuklotos samanomis apaugusiais akmenimis. Gražu iki išprotėjimo. Tolumoje matosi krioklys, iki kurio galima nueiti takeliu palei ežerą. Kadangi atvykome po pietų, tai iki pat krioklio neiname, tik iki laiptelių per olas, kuriais toliau galima pasiekti krioklį.
Sukame atgal ir traukiame link namelio su aplink besiganančiomis karvėmis Jų varpų skambėjimas lydi čia visą mūsų viešnagės laiką. Prie pat namelio ganosi keli visiškai nebaikštūs veršiukai. Drėgnom noselėm baksnoja į rankas ir prašosi pakasomi.
Šalia namelio jaukiai dryžuotais kilimėliais užkloti suolai kviečia prisėsti ir pasivaišinti tuo, kas čia vietoje gaminama. Tai pienas, grietinėlė, sumuštiniai su sūriu ir kumpiu. Simpatiška šeimininkė pasiūlo produktą, apie kurį nebuvome radę informacijos internete – vietinis šnapsas- dviejų rūšių. Vienas bespalvis, kitas tamsios gintaro spalvos. Kvepia, o skonis ypač rusvojo- pasakiškas- atrodo geri gėles.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:13 PM | Žinutė # 27 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Mano svajonės išsipildo. Imu puslitrį pieno ir sumuštinį su sūriu. Žinau, kad šituose kraštuose pienas labai skanus, bet čia atrodo gertum ir gertum. Aplink kalnai nukloti debesimis, rieduliai, gėlės, ežeras, karvių varpelių skimbčiojimas. Gyvenimo pasaka. Ir maži karviukai atėję prie pat tvoros ir norintys draugauti. Nesinori niekur iš čia judėti
Tačiau laiveliai plaukia tam tikru grafiku ir reikia į juos spėti. Grožėdamiesi vaizdais grįžtame į miestelį Shonau am Konegssee, kur palikome automobilį.. Pakeliui kviečia suvenyrų parduotuvėlės, o pusbrangius akmenis galima pirkti karučiais.
Vykstame į nakvynės vietą Kochel am see. Taip taip, čia jau buvome. Netgi užsisakėme butus pas tą patį šeimininką. Gauname vieną dviejų kambarių , kitą trijų kambarių butą. Čia nakvosime 5 naktis ir žiūrinėsime viską aplinkui. Pakeliui sustojame nusipirkti maistelio pusryčiams -juk turėsime ir virtuves. Ir eilinį kartą kažkodėl įkyriai pradeda lįsti idiotiški kainų, PVM klausimai. Prasideda nevalingas lyginimas tarp uždarbių ir kainų parduotuvėse pas mus ir čia.
Kita diena skirta Tirolio lankymui. Austrija juk visai čia pat. Sekanti diena apniukusi. Beveik visą laiką geras oras mainėsi su nelabai arba net lietingu. Kalnuose oras keičiasi nesiklausdamas niekieno nuomonės.
Pakeliui sustojame toje pačioje vietoje prie Walchensee ežero- ir beveik tokia pačia nuotrauka įamžinama nuostabaus grožio vieta.
Užsukame į Mittenvald miestelį. Pereitą kartą pabuvome labai trumpai, todėl norisi dar kartą aplankyti atvirutinį Bavarijos miestelį. Nuostabios jaukios gatvelės padabintos tapytais namais, tikra atgaiva akims. Smuikų muziejus
Einant pasivaikščioti nešdavomės lietuvišką vėliavėlę, tad neužilgo mus užkalbina čia jau metus gyvenanti lietuvė. Smagu žmogui mus čia matyti, o tuo labiau pasikalbėti – mums irgi. Linksmiausioji atsisveikinimo dalis sakinys: - „ Žinot, brangu čia viskas, bet Lietuvoj, man atrodo, dar brangiau .“ Vienas- nulis - mūsų nenaudai.
Nelabai man patinka greiti pralėkimai pro miestelius, kai negali tiesiog iš šono nors ir neilgam prisėst kur nors ir stebėti kaip teka miestelio gyvenimas. Užteks vaikščioti- krentam į kėdutes italo kavinėj ir užsisakom puodelį kavos. Šalia teka pilnas turistų, bet tingus miestelio gyvenimas. Nereikia nieko kalbėti tik stebėti...
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:14 PM | Žinutė # 28 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Riedame link Insbruko. Šį kartą neblogai pasviliname stabdžių kaladėles. Tokios nuokalnės 16% dar neteko įveikti. Rūksta visi keturi ratai. Ir ne tik pas mus, bet ir pas vietinius, nes kelias pilnas automobilių ir turi taikytis prie jų važiavimo. Kvapelis nekoks, bet iš esmės atrodo viskas gerai. Užtat vaizdai aplink nuostabaus grožio, visi sustojame pasigrožėti, tuo pačiu ir mašina pailsi. Atvykstame į Insbruką. Miestas gražus ir neklaidus. Oras tampa fantastiškas. Lendame į senamiestį – Auksinis stogas sugalvotas imperatoriaus Maksimiljano , Šv. Jokūbo katedra, imperatoriaus rūmai, kapas, iškabos, iškabos.... Nupėdinam į kitą pėsčiųjų zonos pusę, link obelisko, bet ten ne taip jauku kaip senojoje dalyje, tad dalis mūsų grupės sugrįžta tenai, o dalis eina pasižiūrėti Triumfo arkos. Jaukios siauros senamiesčio gatvelės, pilnos suvenyrų, mažytės delikatesų parduotuvėlės, mikroskopinės kavinukės. Galima matuotis įvairiausius parduodamus skrybėliukus, džiaugtis nevaržoma miesto dvasia, pailsus prisėsti bet kurioje pakeliui esančioje bažnyčioje ir tiesiog be minčių paklajoti akimis nuostabiais skliautais. Vėliau parymoti ant upės turėklų, žvelgiant į miestą supančius kalnus. Miestai su upėmis visada turi romantiškos dvasios.
Pakeliui į požeminį garažą užsukame į turgų . Perkam daržovių- jų čia gausybė. Gėlių taip pat
Toliau sukame vairą į Swarovskio muziejų. Esame visai šalia, tad aplankyti šį prieštaringai vertinamą muziejų visai įdomu ( bilieto kaina 9,50 Eu, dirba kasdien 8-19.30 val.). Nežinau kaip kam, bet man patiko tas iliuzijų, vaikystės pasakų ir technikos šou. Akims ir ausims begalė pojūčių. Vien ko verta žalioji galva apsupta fontanų ir muziejus įkurtas po žeme.
Tik įžengus vestibiulyje alsuoja medūzinė liustra padaryta iš daugybės svarovskių, puikuojasi pats didžiausias organinis kristalas.
Toliau prasideda šou: mechaninis teatras sukuriantis tikrovės iliuziją tarp mechanikos ir žmogaus , kristalo soboras, kur savo atspindį gali matyti 595 veidrodžiuose- jautiesi tarsi kaleidoskope, kristalų teatras- judančios figūros, įvairūs koridoriai, rebusai.
Harmonijos pasaulyje skamba Džesi Norman stebuklingas balsas, nevalingai kviečiantis prisėsti ir pasiklausyti jos atliekamos arijos. Atspindžiai, kristalų miškas ir t.t Tačiau ilgiau pavaikščiojus tamsiose salėse pradedi ilgėtis šviesos. Gali ir klaustrofobija išsivystyti.Pagaliau šviesioji salė, kurioje išdėstyta swarovskio istorija. Išėjimas iš muziejaus , kaip ir daugelyje kitų- per parduotuvę. Išėjus galima pasivaikščioti po parką, pabandyti pereiti žaliąjį labirintą.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| Arūna | Data: Pirmadienis, 2011-09-05, 12:15 PM | Žinutė # 29 |
|
forumo draugė
Grupė: Pažįstami
Žinutės: 1320
Apdovanojimai: 7
Reputacija: 4
Statusas: Atsijungęs
| Grįžtame labai gražiu keliu palei Tegernsee ežerą. Maniškis „Štirlicas“ atradęs internete įdomią vietelę, kviečia mus sustoti ir pasistiprinti. Visada atviras lankytojams „ Braufstuberl“ baras ( Tegernsee, Schlossplatz 1), su šalia esančia alaus gamykla. Didelėje mašinų stovėjimo aikštelėje pilna automobilių. Šalia ežero vyksta šventė, o baras net ošia nuo lankytojų . Tupiame ir mes į tą minią. Vėlgi- alus ir, privalomai dešrelės.
Kaipgi be jų- juk Bavarija garsėja dešrelėmis. Imame visas skirtingas ir paskui ragaujame vieni iš kitų. Šį kartą užsisakau ganėtinai aštrių- Original Schnapswurst su bulvių agurkų salotomis. Salotos iš šaltų stambiai pertrintų bulvių ir agurkų labai gardžios ir neblogai nugesina dešrelių aštrumą. Kai kas užsisako dar nematytos sriubos sultinį su kepenėlių knedliku, bet skoniu nelabai patenkinti.
Sėdime toje minioje ir nepaliaujame gerėtis jų mokėjimu nešioti savo tautinį kostiumą.
Pavalgę pasivaikštome prie ežero ir neskubėdami, besigrožėdami pakelės vaizdais traukiame namo.
PAPUOŠALAI, INTERJERO ELEMENTAI
|
| |
| |
| marketingskelbimam | Data: Trečiadienis, 2015-03-25, 3:28 PM | Žinutė # 30 |
|
naujokė
Grupė: Registruotas narys
Žinutės: 12
Apdovanojimai: 0
Reputacija: 0
Statusas: Atsijungęs
| Jetau kokie vaizdai. Aš noriu į Vokietiją jau labai seniai, bet vis neprisiruošiu... Gal reiktų pradėt dairytis kada pigiausi lėktuvų bilietai ir bandyt aplankyt Vokietiją. O kuriuo metų laiku labiau apsimoka aplankyt Vokietiją? Žiemą ar vasarą? Kada ten gražiau? :)
|
| |
| |
|
